Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. I. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Danijos Karalystėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, danas, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. I. A. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019 m. gegužės 3 d., apie 13.50 val., ties namu Nr. 87, Vytauto g., Palangoje, važiuodamas automobiliu „Jeep Cherokee“, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), atbuline eiga, kliudė ir patrenkė važiuojamąją kelio dalį, kertančią A. A., dėl ko jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais G. I. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija), patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (...), 114 punktą (Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis G. I. A. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2019 m. gegužės 3 d., apie antrą valandą, atvyko į savo darbo vietą, (duomenys neskelbtini), su Latvijos įmonei priklausančiu automobiliu „Jeep Cherokee“. Kai išvažinėjo iš darbo atbuline eiga, staiga automobilis sustojo, kodėl jis sustojo nesuprato. Jokio garso negirdėjo. Pripažįsta, kad važiuodamas atbuline eiga, turėjo būti atidesnis. Tada prie jo pribėgo du jaunuoliai, kurie pasakė, kad jis kažką partrenkė. Automobilis sustojo, kadangi automobilyje yra įrengti automatinio atstumo jutikliai ir automatinis stabdys, kuris suveikia priartėjus prie kliūties ir automobilį sustabdo. Jis išlipo iš automobilio ir pamatė ant grindinio sėdinčią senyvo amžiaus moterį. Jis nepastebėjo ir nematė, iš kur ta moteris atsirado. Jis įvykio dieną buvo blaivus. Dėl šio įvykio gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Po įvykio kalbėjo, bendravo su nukentėjusiąja, buvo nuvažiavęs pas ją į ligoninę aplankyti. Jis nori su nukentėjusiąja susitaikyti, prašo bylą nutraukti.

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. I. A. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 14 val., ėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Vytauto g., Palangos m. Ji pasižiūrėjo į abi kelio puses, ir pamačiusi, jog nėra atvažiuojančių automobilių, pradėjo eiti skersai Vytauto g., ne pėsčiųjų perėjoje. Pilnai neperėjus Vytauto g., staiga pajuto smūgį ir nugriuvo ant gatvės. Tik po to suprato, kad ją kliudė ir partrenkė automobilis važiavęs atbuline eiga. Ją partrenkusį automobilį vairavo vyras. Kažkas iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir ji buvo išvežta į ligoninę. Ligoninėje jei nustatė dešinio peties raktikaulio lūžį (b. l. 35-36).

Liudytoja V. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 14 val., kartu su T. P. ėjo Vytauto g. Palangoje. Matė, kaip automobilis „Jeep Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė ir partrenkė važiuojamąją kelio dalį, kertančią moterį. Jie priėjo prie moters. Kadangi ji buvo sužalota, iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri išvežė moterį į ligoninę (b. l. 73-74).

Liudytojas T. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 14 val., kartu su drauge V. P. ėjo Vytauto g. Palangoje. Matė, kaip automobilis „Jeep Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga išvažiuodamas iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kliudė ir partrenkė važiuojamąją kelio dalį kertančią moterį. Jie priėjo prie moters. Kadangi ji buvo sužalota, iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri išvežė moterį į ligoninę (b. l. 77-78)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – tarp Vytauto g. 124 ir 87, esančių pastatų, Palangoje. (b. l. 18-21).

Eismo įvykio vietos schemoje bei fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, transporto priemonės „Jeep Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvimo vieta po eismo įvykio, pažymėta susidūrimo vieta su nukentėjusiąja. Automobilis „Jeep Cherokee“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamosios kelio dalies pakraštyje. Įvykio vieta yra ženklo 301 (vienpusis eismas) galiojimo zonoje (b. l. 23-24).

Apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Jeep Cherokee“, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), protokole užfiksuoti apžiūros rezultatai (b. l. 25-29).

2019 m. birželio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G978/2019 (3) nurodyta, kad A. A. buvo nustatytas dešiniojo žastikaulio proksimalinio galo skeveldrinis lūžimas, dešiniojo gaktikaulio šakų lūžiai; nustatytus sužalojimus A. A. galėjo patirti 2019 m. gegužės 3 d. eismo įvykio metu, teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl žastikaulio ir gaktikaulio šakų lūžių A. A. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam, nei dešimties dienų laikotarpiui) – jos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 62-63).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. kaltinamasis G. I. A. 2019 m. gegužės 3 d., vairuodamas automobilį „Jeep Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114 punktus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, ir, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad jo važiuojamojoje kelio dalyje eina pėsčioji, laiku nesustabdė automobilio ir ją automobilio galine dalimi partrenkė. Dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji A. A.. Kaltinamasis G. I. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusioji A. A., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji eidama per važiuojamąją dalį, pasižiūrėjo į abi kelio puses, ir įsitikinusi, jog nėra atvažiuojančių automobilių, pradėjo eiti skersai Vytauto g., ne pėsčiųjų perėjoje. Neperėjus Vytauto g., staiga pajuto smūgį ir nugriuvo ant gatvės, ir tik po to supratusi, kad ją kliudė ir partrenkė automobilis, važiavęs atbuline eiga. Jos parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti tiesiogiai įvykį matę liudytojai V. P. bei T. P., kurie patvirtino matę, kaip automobilis „Jeep Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir partrenkė važiuojamąją kelio dalį, kertančią moterį. Nukentėjusiosios A. A. patirti sužalojimai – dešiniojo žastikaulio proksimalinio galo skeveldrinis lūžimas, dešiniojo gaktikaulio šakų lūžiai, teismo medicinos specialisto išvadoje kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 62-63). Kaltinamojo G. I. A. kaltė įrodyta, jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

2019 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. I. A. ir nukentėjusiosios A. A. atstovas advokatas L. V. pateikė teismui pareiškimą, pasirašytą nukentėjusiosios A. A. bei kaltinamojo G. I. A., kuriame nukentėjusioji A. A. patvirtino, jog kaltinamasis jos atsiprašė ir dėl įvykio gailėjosi. Taip pat tvirtina, kad draudimo bendrovė, perėmusi kaltininko civilinę atsakomybę, jos civilinį ieškinį patenkino 96,12 procentų, sumokėdama jai 3356,61 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Dėl patirto sužalojimo šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji patvirtina, kad jos patirtos žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas ir ji pretenzijų kaltinamajam neturi ir neturės ateityje (išskyrus patirtas bylinėjimosi išlaidas). Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad kaltinamajam atleido ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindais, išsprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamasis G. I. A. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu G. I. A. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas atlygino nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusioji pateikė teismui pareiškimą, patvirtindama, kad G. I. A. jos atsiprašė, visa patirta žala jai atlyginta, ji su kaltinamuoju susitaikė, jam jokių pretenzijų nereiškia. Šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra sunkių padarinių, kaltinamasis neteistas ir nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, teismas nenustatė (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 68 straipsnyje, numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje, nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018).

Byloje nustatyta, jog BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką G. I. A. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau teismas įvertina tai, kad G. I. A. veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, sunkių padarinių jis sukelti nesiekė, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą. Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, G. I. A. padarė, nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog G. I. A. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Priešingai, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad G. I. A. beveik prieš metus iki aptariamo įvykio padarymo buvo baustas tik vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (jam skirta nuobauda už leistino greičio viršijimą greičio viršijimą). Šios aplinkybės rodo, kad G. I. A. yra pakankamai drausmingas vairuotojas, o kilęs eismo įvykis yra daugiau atsitiktinė, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, elgesio pasekmė.

Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga ir adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 2, 4 punktuose, todėl šiuo nagrinėjamu atveju taikyti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. I. A. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones (BK 68 straipsnis), pagrindų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-366/2008).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, ir didžiąją dalimi atlygino turtinę žalą, nukentėjusioji su jai atlygintos žalos dydžiu sutinka, kaltinamajam pretenzijų nereiškia, o civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (išskyrus bylinėjimosi išlaidas) atsisako, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priimtinas civilinės ieškovės A. A. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakymas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis, 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų, skirtų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, priteisimo

Nukentėjusioji A. A. pareikštu civiliniu ieškiniu be turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 166-168). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokato padėjėjas L. V. sukonkretino nukentėjusiosios reikalavimą ir prašė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, motyvuojant tuo, kad civilinė atsakovė iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme, elgdamasi nesąžiningai, vengė sureguliuoti žalos atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka, todėl nukentėjusioji buvo priversta reikšti civilinį ieškinį bei patirti bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimui pagrįsti, nukentėjusiosios atstovas teismo posėdžio metu pateikė pinigų priėmimo kvitus (Nr. 1041753, Nr. 1041758), patvirtinančius, jog nukentėjusioji sumokėjo advokato padėjėjui L. V. 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už jos atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimus bei už kitas teikiamas teisines paslaugas.

Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji nesutinka su nukentėjusiosios A. A. reikalavimu dėl išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo, motyvuojant tuo, kad draudimo bendrovės atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiosios išlaidas, kurios tiesiogiai nesusijusios su žala, patirta dėl eismo įvykio.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios A. A. prašymas priteisti iš civilinės atsakovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo jos turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti tenkintinas, nes pareikštas netinkamam subjektui.

Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas BPK 103 straipsnyje. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo (nuteistojo) proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta ir BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad proceso išlaidos, įskaitant išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, gali būti priteistinos tik iš kaltinamojo (nuteistojo). Įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės advokato pagalbai apmokėti turėtas išlaidas priteisti iš civilinio atsakovo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios A. A. prašymas priteisti iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) jos turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti tenkinimas, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji turi teisę į proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, priteisimą, į tai, kad baudžiamosiose bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, svarstytinas klausimas dėl nukentėjusiajai patirtų proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (BPK 102 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 271/2010).

Byloje buvo du teismo posėdžiai: 2019 m. rugpjūčio 26 d. teisiamasis posėdis neįvyko ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl kaltinamojo neatvykimo į posėdį, esant svarbioms priežastims (artimo žmogaus mirties), posėdžio trukmė – 18 minučių; 2019 m. spalio 17 d., įvykusio antrojo teismo posėdžio, kuris užtruko apie vieną valandą (išskaičius pertraukos laiką), metu, byla buvo išnagrinėta, kaltininkas kaltės neneigė, faktinių aplinkybių neginčijo, baudžiamojoje byloje buvo nuspręsta įrodymų tyrimo neatlikti, taigi, bylos nagrinėjimas neužsitęsė. Be to, byloje nagrinėti klausimai tiek procesine, tiek teisine prasme nebuvo sudėtingi, nereikalavo naujos praktikos formavimo, bylą sudarė tik vienas tomas, nukentėjusiosios atstovo atliktų veiksmų, pateiktų dokumentų kiekis (civilinis ieškinys, pretenzija draudimo bendrovei, pareiškimas dėl bylos nutraukimo), nėra didelis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir nukentėjusiosios turtinę padėtį (atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės turi kilnojamojo ir nekilnojamo turto, dirba, o nukentėjusioji yra senatvės pensininkė, byloje duomenų apie jos turimą turtą nėra), į civilinį ieškinį, bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese, į nukentėjusiosios sumokėtą pinigų sumą advokato padėjėjui, ir, siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti 800,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra per didelės, todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašoma priteisti suma mažintina iki 500,00 Eur. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš atlesto nuo baudžiamosios atsakomybės G. I. A.

Dėl kardomosios priemonės

Kardomoji priemonė atleistam nuo baudžiamosios atsakomybė G. I. A. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 301–305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, G. I. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. A., o baudžiamąją bylą G. I. A. nutraukti.

Išaiškinti G. I. A., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priimti civilinės ieškovės A. A. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir procesą nutraukti.

Civilinės ieškovės A. A. reikalavimą dėl 800,00 Eur proceso išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti priteisimo iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. I. A. priteisti nukentėjusiajai A. A. 500,00 Eur proceso išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.