Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. S. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo kopija patvirtina, kad pareiškėja Simona, iki santuokos buvusi pavardė Š., (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvoje, sudarė santuoką su Jungtinės Karalystės piliečiu N. K. S., po santuokos sudarymo pasirinko sutuoktinio pavardę. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui N. K. S. (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, Frimley mieste gimė sūnus N. S. Pareiškėja S. S. ir jos sutuoktinis N. K. S. 2020 sausio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami pakeisti jų nepilnamečio vaiko N. S. pavardę iš S. į S. lietuviškame vaiko gimimo įraše. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius minėto prašymo netenkino, 2020 m. sausio 22 d. pateikė išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad vadovaujantis šiuo metu Lietuvoje galiojančiais teisės aktais neturi teisinių galimybių vaiko gimimo įraše pakeisti pavardę iš S. į S. Minėtą išvadą patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2020 m. vasario 19 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-10125-1099/2020, nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką į apskaitą įrašant/pakeičiant pareiškėjai pavardę „S.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą. Minėto teismo sprendimo pagrindu pareiškėjos asmens dokumente įrašyta jos pavardė su raide „w“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Taigi, ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis įrašyti nelietuviškais rašmenimis. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda–Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktiką Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina, kad atsisakymas pakeisti pareiškėjos sūnaus gimimo akto įrašą, įrašant civilinės būklės akto įrašą vaiko pavardę su raide „w“, bei išduoti gimimo liudijimą, įrašant pareiškėjos sūnaus pavardę su raide „w“, sukelia pareiškėjai ir jos šeimai nuolatinio pobūdžio nepatogumus, keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant asmens tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, pareiškėjos šeimos narių giminystės ryšį. Šie nuolatinio pobūdžio nepatogumai kartosis ir ateityje, t. y. pareiškėja, jos šeimos nariai ir toliau turės aiškinti aplinkiniams šeimos narių skirtingų pavardžių (nors ir besiskiriančių tik viena raide) priežastis, bus painiojama pavardės rašyba. Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad draudimas įrašyti pareiškėjos sūnaus pavardę su raide „w“ jo gimimo akto įraše bei jo pagrindu išduotame gimimo liudijime, taip pat valstybinės lietuvių kalbos prioriteto besąlyginis gynimas yra neproporcingas pareiškėjos ir jos šeimos narių patiriamiems nepatogumams.

Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pavardėse, varduose „w“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai.

Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų yra skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi ir jų interesai yra priešingi. Suinteresuoti asmenys neturi teisinių priemonių keisti teisinio reglamentavimo ar nustatyti kitokias asmenų pavardžių rašybos taisykles, negu reglamentuota teisės aktuose, nors jie ir pripažino, jog pareiškėjos privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumui turi būti teikiamas prioritetas prieš valstybės interesą saugoti kultūrinį identitetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 22 d. išvadą dėl vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti gimimo akto įrašą, pakeičiant jame nurodytą pareiškėjos S. S. vaiko N. S. pavardę iš ,,S.“ į ,,S.“ bei išduoti naują gimimo liudijimą.

Atmesti pareiškėjos S. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.