- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- e2YT-10125-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05162-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo – pavardės – pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 6 d. išvadą ir įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą pakeisti civilinės būklės akto įrašą pakeičiant jame nurodytą pareiškėjos pavardę iš S. į S.; 2) pareiškėjai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tarp S. S. (buvusi Š.) ir užsienio piliečio N. K. S. buvo sudaryta santuoka Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėja po santuokos sudarymo akto nusprendė turėti vyro pavardę – S., tačiau aktualiame Santuokos sudarymo įraše Nr. 5978 pareiškėjos pavardė nurodyta – S., t. y. be raidės „w“, ją keičiant lietuviškąja raide „v“.
3. Pareiškėja aiškina, kad 2020 m. sausio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti pavardę iš S. į S., tačiau suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius minėto prašymo netenkino ir 2020 m. sausio 16 d. pateikė motyvuotą išvadą nurodydamas, jog vadovaujantis šiuo metu Lietuvoje galiojančiais teisės aktais neturi teisinių galimybių santuokos sudarymo įraše pakeisti pavardę iš S. į S..
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūra; prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų prašo atmesti. Bylą nagrinėti prašo jo atstovui nedalyvaujant.
5. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo 2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-2111 6 straipsnio 6 punkte numatyta, jog civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Teigia, kad šiuo metu rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
6. Pažymi, kad 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba; minėta nuostata yra taikoma visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. Taigi, anot suinteresuoto asmens, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.
7. Taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą byloje Nr. C-391/09 Runevič-Vardyn ir Wardyn. Minėtame sprendime Teisingumo Teismas nustatė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojanti asmenvardžių rašymo tvarka civilinės būklės dokumentuose iš esmės nepažeidžia Europos Sąjungos teisės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kita vertus, nurodo, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus. Būtent dėl tos priežasties, jog civilinės metrikacijos skyriai, vykdydami teismo sprendimus, įtraukia į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką ar vaiko gimimą, ar pakeičia jau sudarytą civilinės būklės akto (gimimo ar santuokos) įrašą, įrašant raides „w“, „q“ ar „x“, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įrašus su minėtomis raidėmis. Taigi, nesant teisinio reglamentavimo šiuo klausimu, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius raides „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės aktų įrašus turi teisę įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiams tik vykdydamas priimtus teismų sprendimus.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nes Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius turi teisę civilinės būklės akto įraše įrašyti tik tokį vardą ir (ar) pavardę, kuris neprieštarauja nustatytam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui, bei tik teismas konkrečiu individualiu atveju gali nukrypti nuo suformuotos praktikos ar atitinkamai taikyti arba netaikyti teisės aktų, arba vadovaujantis tarptautinėmis teisės normomis. Teigia, kad šiuo atveju nėra priešingo šalių suinteresuotumo bylos baigtimi, o pareiškėjos kreipimąsi į teismą sąlygojo galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas, dėl ko ir buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
10. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog pareiškėjos prašymas rašyti pavardę S. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams; prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti prašo jos atstovui nedalyvaujant.
11. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Aiškina, kad lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“.
12. Pažymi, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys, pavyzdžiui, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi, atsižvelgiant į ekstremalią padėtį dėl COVID-19 viruso, atšaukė nagrinėjamoje byloje 2020 m. balandžio 1 d. 13.30 val. paskirtą teismo posėdį; pakeitė bylos nagrinėjimo tvarką; bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 10 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2020 m. balandžio 8 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp S. S. (buvusi Š.) ir užsienio piliečio N. K. S. buvo sudaryta santuoka Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė santuokos sudarymo įrašą Nr. 5978, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos pavardė po santuokos „S.“.
15. Pareiškėja 2020 m. sausio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti pavardę iš „S.“ į „S.“, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius minėto prašymo netenkino ir 2020 sausio 8 d. pateikė motyvuotą išvadą (patvirtintą 2020 m. sausio 16 d.) nurodydamas, kad vadovaujantis šiuo metu Lietuvoje galiojančiais teisės aktais neturi teisinių galimybių santuokos sudarymo įraše pakeisti pavardę iš S. į S..
16. Pareiškėja iš esmės prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 8 d. (pareiškime klaidingai nurodoma sausio 6 d.; CPK 115 straipsnio 4 dalis) išvadą Nr. A136-107/20(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, kuria nuspręsta pareiškėjos pavardės nekeisti iš „S.“ į „S.“, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių atlikti civilinės būklės akto registraciją – pakeisti pareiškėjos pavardę iš „S.“ į „S.“ bei tuo pagrindu išduoti asmens dokumentą.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi, pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjos S. S. (S.) civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
19. Tiek ginčijamo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo (išvados) priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.
20. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
21. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, Nr. 59894/00).
22. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
23. Anot pareiškėjos, ji susiduria su nuolatiniais nepatogumais ir apsunkinimais įgyvendinat savo teises ir teisėtus interesus: dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, sprendžiant privataus gyvenimo klausimus, pareiškėjai tenka įrodinėti šeimos santykius, giminystės ryšį su vaiku. Gyventojų registro duomenimis galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“.
24. Duomenų, kad pavardėse, varduose „w“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „w“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių. Taigi, „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos pavardės įrašymas su „w“ raide, t. y. „S.“, trukdytų identifikuoti asmenį, keltų nepatogumų, trukdytų visuomenės gerovei, ar dėl to kiltų praktinių sunkumų.
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, pareiškėjos pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjos S. S. pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 8 d. išvada naikintina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą įrašant pareiškėjai pavardę „S.“ bei išduoti (pakeisti) santuokos sudarymo įrašą, kai bus pateikti visi kiti reikalingi dokumentai.
26. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
27. Pareiškėja pareiškimu prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų.
28. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus tuos atvejus, kai yra skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi arba jų interesai yra priešingi ir teismas gali proporcingai padalytas turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje nagrinėjamojoje byloje nėra nustatytas skirtingas dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, pareiškėjos kreipimąsi į teismą sąlygojo valstybėje esantis teisinis reguliavimas, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuotų asmenų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 8 d. išvadą Nr. A136-107/20 (2.4.1.51-AD21).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką į apskaitą įrašant/pakeičiant pareiškėjai pavardę „S.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.