Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, išskaitant iš jo asmeninės sąskaitos 10 Eur sumą pagal antstolio patvarkymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog antstolė D. M. pateikė patvarkymą Nr. 0012/15/01241 (b. l. 8, 2), pagal kurį turi būti vykdomas išieškojimas iš skolininkui, t. y. pareiškėjui, priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdant šį patvarkymą, 2019-04-17 pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esanti 10 Eur suma, kurią pareiškėjui 2019-04-16 pervedė R. U., buvo areštuota (b. l. 11).

Pareiškėjas remiasi Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu, kuriame reglamentuota nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Drausmės grupės sąlygomis ir kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji turi teisę įsigyti tik maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje: 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems; 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

Pareiškėjas iš esmės savo skundą grindžia tuo, jog pataisos namų administracija neteisėtai pagal antstolio patvarkymą areštavo pareiškėjo sąskaitoje esančią 10 Eur pinigų sumą, kadangi ji neviršijo pusės paprastosios grupės nuteistiesiems nustatyto apsipirkimo limito.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.).

Teismas visų pirma pažymi, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, nukreipė antstolė, kurios priimto patvarkymo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

CPK 688 straipsnis numato išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje numatoma, iš kokių lėšų išieškoti pagal antstolio patvarkymą negalima. Šio straipsnio 9 punkte reglamentuotas draudimas išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas neginčija aplinkybės, jog pareiškėjas 2019-04-15 buvo perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę. Taigi, pagal Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pareiškėją perkėlus į paprastąją grupę, nuo 2019-04-15 jam turėjo būti taikomas trijų bazinių socialinių išmokų dydžio apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitas, t. y. 114 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-19 nutarimas Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-05 nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“). Pravieniškių PN taip pat iš esmės sutinka, jog pataisos namų buhalterijos padalinys duomenis apie pareiškėjo perkėlimą gavo jau po 2019-04-17, taigi, lėšos iš pareiškėjo sąskaitos buvo išskaitomos vis dar vadovaujantis drausmės grupei taikomu Bausmių vykdymo kodekse nustatytu apsipirkimo limitu – 76 Eur (pusė sumos – 38 Eur).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2019-04-16 pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo 10,27 Eur (per 2019 m. balandžio mėnesį pareiškėjas gavo 48 Eur pajamų). Nei realiai pareiškėjo sąskaitoje buvusi suma, nei per 2019 m. balandžio mėnesį gautos įplaukos neviršijo pusės Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatyto apsipirkimo limito, taikomo paprastosios grupės nuteistiesiems, t. y. 57 Eur (114/2=57).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės normas, teismas konstatuoja, kad pataisos namai nepagrįstai iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išskaitė 10 Eur sumą, kuri neviršijo minėto Bausmių vykdymo kodekse nustatyto pusės apsipirkimo sumos limito paprastosios grupės nuteistiesiems ir tokiu būdu pažeidė CPK 739 straipsnio 9 punkto nuostatą.

Dėl šių neteisėtų pataisos namų veiksmų pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teigia, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau byloje nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl 10 Eur sumos areštavimo pareiškėjui būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo patirti nepatogumai nelaikytini pakankamai intensyviais ar prilygstančiais pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Teismas sutinka, jog byloje konstatuoti neteisėti pataisos namų veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų dėl negalėjimo panaudoti 10 Eur sumos apsipirkimui, tačiau šiuos nepatogumus teismas laiko mažareikšmiais ir trumpalaikiais. Atsižvelgtina ir į tai, jog ginčo suma (10 Eur) yra labai maža.

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, minėta pinigų suma iš pareiškėjo sąskaitos buvo išskaičiuota vadovaujantis teisėtu ir nenuginčytu antstolio patvarkymu.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu mastu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, jo tiesioginis poveikis pareiškėjui sutapo su pažeidimo momentu ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN administracijos veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turtinę žalą – 10 Eur sumą, prilygstančią išieškotai sumai. Civilinio kodekso 6.429 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teismų praktikoje yra ne kartą pasakyta, kad turtinė žala nepreziumuojama, o turtinės žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012). Kartu pažymėtina tai, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Nagrinėjamu atveju, kaip ir pažymėjo atsakovės atstovas savo atsiliepime, 10 Eur suma iš pareiškėjo sąskaitos buvo išskaityta pagal teisėtą antstolio patvarkymą ir pervesta į depozitinę antstolio sąskaitą, dengiant pareiškėjo skolinius įsipareigojimus. Šios lėšos nebuvo pasisavintos ar kitaip prarastos, o buvo panaudotos pareiškėjo skolai mažinti. Tokiu būdu, pareiškėjo skolos suma sumažėjo 10-ia eurų, taigi, negalima laikyti, kad pareiškėjas šiuos pinigus negrįžtamai prarado dėl pataisos namų buhalterijos netinkamai įvykdyto lėšų arešto. Turtinės žalos atlyginimas šiuo atveju reikštų pareiškėjo nepagrįstą praturtėjimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą šioje dalyje.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo T. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.