- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 2-25132-566/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Generalinė prokuratūra
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo, suinteresuotas asmuo – Generalinė prokuratūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog kreipėsi į prokuratūrą dėl nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės K. M. K. ir V. M. į senelio F. K. turėtą 10,53 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi apie seneliui F. K. priklausiusią žemę ir teisę į jos atkūrimą sužinojo (duomenys neskelbtini), gavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atsakymą. Pareiškėjas nurodė, kad K. M. K. ir V. M. kreipdamiesi dėl žemės grąžinimo nutylėjo faktą, jog yra galimi ir kiti pretendentai į žemės grąžinimą, todėl pareiškėjas prarado teisę į jam priklausančią žemės dalį bei buvo apgautas. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į valstybės institucijas dėl savo, galimai, pažeistų teisių gynimo, tačiau buvo priimti jam nepalankūs sprendimai. Taip pat, pažymėjo, kad dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-03-28 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2019-05-20 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir nusprendė palikti galioti minėtą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-03-28 nutarimą. Pareiškėjo nuomone, prokuroras nevertino ar buvo teisės pažeidimas ir nesprendė ar buvo pažeisti esminiai asmens teisėti interesai. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-05-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-03-28 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Atsiliepimas
Generalinė prokuratūra savo atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo jau ne kartą išnagrinėtos, pareiškėjas skundą grindžia tik bendro pobūdžio teiginiais, pakartotinai nurodo tik faktinį bei teisinį ginčo situacijos vertinimą, paaiškina kreipimosi į įvairias institucijas eigą, bet nepateikia argumentų, kuriais vadovaujantis būtų grindžiamas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-05-20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumas. Nurodo, jog pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti ir pareiškėjui buvo atsakyta išsamiai į skunde nurodytus argumentus, prokuroras argumentavo savo išvadas. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, jog prokuroras atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Pareiškėjas pateikia subjektyvų nutarimų vertinimą ir iškelia tuos klausimus, dėl kurių ne kartą jau buvo pasisakyta ir priimti procesiniai sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė 2019-03-28 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2019-05-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-03-28 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagrįstu bei teisėtu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje yra įtvirtinta, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras nepadarė pažeidimų.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, jog prokuroras tinkamai neanalizavo skunde nurodytų faktų.
Nurodytų teisės normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Susipažinus su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-05-20 nutarimo turiniu, konstatuotina, jog prokuroras, nagrinėdamas skundą, rinko įrodymus, juos analizavo, tyrė pareiškime nurodytas aplinkybes, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas motyvavo. Nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, priimdamas 2019-03-28 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, surinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, konstatavo, jog pareiškime nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra asmeninio – privataus pobūdžio, kurie negali būti vertinami kaip viešasis, t.y. visuomenės ar jos dalies interesas. Be to, nenustatytas pagrindas konstatuoti, jog buvo padarytas koks nors teisės aktų pažeidimas, kuris sudarytų pagrįstas prielaidas materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Pabrėžtina, kad pareiškėjo J. K. nurodytos aplinkybės ištirtos ir įvertintos priimant atitinkamus sprendimus baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka. Aukštesnysis prokuroras šiuos motyvus vertino kaip pagrįstus ir jiems pritarė. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018). Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių.
Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjas J. K. savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas yra netenkintinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo J. K. skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-05-20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-03-28 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.