- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- e2-4211-940/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02068-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Olegas Juška
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovėms Aušrai Vyšniauskienei, Svajai Trečiokienei,
išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Kęstučiui Chrapačui, Sigitui Šukiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui A. M. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą A. M. pašalinti nuo servitutinio kelio, esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, užtvarą ir uždrausti ateityje atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius naudotis servitutu teismo nustatyta apimtimi bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-529-278/2014 ieškovo naudai nustatė kelio servitutą – teisę neterminuotai naudotis 600 kv. m. ploto, 3.65 kv. m. pločio ir 166 m. ilgio keliu žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. M., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. civilinėje byloje Nr. 2A-37-212/2016 nusprendė iš ieškovo atsakovo A. M. naudai priteisti 4 294,50 Eur nuostoliams, padarytiems kelio servituto įsteigimu, atlyginti. Ieškovas nuostolius atlygino 2016 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 282815, į antstolio Andriaus Bespalovo sąskaitą pervesdamas 4 377,66 Eur. Kelio servitutas žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku yra atsakovas, įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centras, įrašas galioja nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas pastatė užtvarą dėl ko nebeįmanoma naudotis servitutiniu keliu bei kartu užblokavo ieškovui patekimą prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime nurodytomis altitudėmis neįmanoma nustatyti servitutinio kelio vietos tarnaujančiame žemės sklype, kad amplitudės yra žemės reljefo matavimo vienetas, o ne sklypo ribą ir/ar posūkio tašką identifikuojantis dydis, o ieškovas gali naudotis tik dešine sklypo dalimi ir per ją patekti prie savo žemės sklypų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatydami servitutą rėmėsi UAB „N. Tauras ir Ko“ 2012 m. rugsėjo 24 d. parengtu planu (topografine) nuotrauka. Jeigu atsakovui yra neaiškus teismo sprendimas, jis turėjo galimybę pasinaudoti teismo sprendimo aiškinimo institutu.
5. Servituto pažeidimo faktas – įrengtas kelio užtvaras, pažeidžia ieškovo teises, nes negali tinkamai disponuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, prie kurių privažiavimas yra teismo nustatytu servitutiniu keliu, nes iki jo namo ir kitų žemės sklypų nekliudomai negali atvažiuoti visi suinteresuoti asmenys, atliekantys darbus, taip pat specialiosios tarnybos (greitoji pagalba, policija), įvairūs paslaugų tiekėjai. Jau dabar kyla sunkumu su atliekų išvežimu, nes atliekų surinkimo mašinos neprivažiuoja iki jo sklypų, o konteinerius su atliekomis reikia palikti už užtvaro, kuriuo užtvertas įvažiavimas į servitutinį kelią.
6. Atsakovas ne tik piktnaudžiauja savo teise, bet ir nesiekia vykdyti teismo sprendimu nustatytų servituto sąlygų, nors įsiteisėję teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti atsakovui įstatyme numatytą baudą, 50 proc. baudos skiriant ieškovo naudai.
Šalies argumentai
7. Atsakovas A. M. su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Procesiniuose dokumentuose, atsakovas, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kelio servitutas nustatytas kelią žymint altitudėmis, todėl realiai atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype servituto ribas, vietą bei plotą sudėtinga nustatyti. Servitutas nustatytas 600 m² ploto, tačiau įvertinus nustatytus aiškius servituto parametrus, tai yra ilgį (166 m) ir plotį (3,65 m), realus servituto plotas yra 605,9 m² (3,65x166=605,9).
9. Taip pat neįmanoma nustatyti servituto 166 m ilgio žemės sklype, nes nėra aišku, kur yra šio ilgio pradžia ir pabaiga brėžinyje, o tuo pačiu ir žemės sklype. Atsakovas siūlė ieškovui ginčą spręsti taikiai ir siūlė jam pultelį, kurio pagalba ieškovas galėtų pakelti užtvarą ir įvažiuoti į servituto teritoriją. Tačiau ieškovas nesutiko padengti dalį kelio užtvaro įrengimo išlaidų bei kas mėnesinių elektros sąnaudų. Kelio užtvaras įrengtas dėl ten gyvenančių asmenų saugumo, kelio užtvaro naudojimas žemės sklype atitinka jo naudotojų interesus, nes taip užkertamas kelias į teritoriją patekti pašaliniams asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo sprendimu nustatytas servitutas apima tik pusę žemės sklype įrengto kelio, tai reiškia, kad ieškovas gali tik įvažiuoti į servitutu nustatytą teritoriją, o išvažiuodamas iš žemės sklypo jis pažeistų Kelių eismo taisykles ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas, nes naudodamasis servitutu nustatyta sklypo dalimi jis privalės važiuoti kelio (gatvės) priešpriešinio eismo juosta, kadangi kita kelio puse jam nėra leidžiama naudotis. Ieškovas nepagrįstai nori naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei servitute nustatyta apimtis.
Atsiliepimas
11. Atsakovo teigimu ieškovas siekdamas uždrausti ateityje atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius naudotis servitutu teismo nustatyta apimtimi reiškia ne prevencinį ieškinį, nes prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o negatorinį ieškinį, tai yra kai savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
12. Šioje byloje nėra ginčo, kad žemės sklypui yra nustatytas servitutas, tačiau nėra aiškus teismo sprendimu nustatyto servituto vieta, ribos ir servituto plotas. Pagal UAB „N. Tauras ir Ko“ 2012 m. rugsėjo 24 d. parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 1, 3, 5, 7, 9, 11, 13 ir 15, (duomenys neskelbtini), planą (topografinę) nuotrauką M1:500, kelia žymint altitudėmis 56.44, 56.23, 56.50, 56.68, 56.84, 56.95, 56.59, 56.45, 56.34, 56.31, 56.33, 56.52, 56.62, 56.90, 56.83, 56.68, 56.49, 56.24 ir 56.38, pločio atstumas (3,65 m) tarp altitudžių neatitinka brėžinyje nurodytų atstumą, tai yra mastelio M1:500 atveju 3,65 m (metrų) atstumas vietovėje atitinka 6 mm (milimetrų) dydį brėžinyje (Skalės ilgio keitiklis, apskaičiuojamas tikrasis ilgis ir skalės ilgis (qinifab.com). Pavyzdžiui tarp nurodomų altitudžių 56.31 ir 56.33 brėžinyje yra 12 mm, kas realioje vietovėje atitinka 6 m, taip pat tarp altitudžių 56.59 ir 56.62 yra 8 mm, kas atitinka 4 m realioje vietoje. Taip pat neįmanoma nustatyti servituto 166 m ilgio žemės sklype, nes nėra aišku, kur yra šio ilgio pradžia ir pabaiga brėžinyje, o tuo pačiu ir žemės sklype. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas nepagrįstai nori naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei servitute nustatyta apimtis.
13. Atsakovas tinkamai įgyvendina savo nuosavybės teises ir šiame žemės sklype iš dalies įrengtą susisiekimo komunikaciją prižiūri, remontuoja, todėl jokių veiksmų, kurie ieškovui trukdytų naudotis jo nuosavybėje esančiais žemės sklypais, neatlieka.
14. Kelio užtvaras yra įrengtas taip, kad ieškovas gali naudotis ir įvažiuoti į žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas. Tai, kad toje žemės sklypo dalyje, kuriai nustatytas servitutas, nėra įrengtas kelias yra pačio ieškovo kaltė, nes parengęs žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 1, 3, 5, 7, 9, 11, 13 ir 15, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, jame suprojektavo infrastruktūros teritoriją, kurioje gali būti įrengiami infrastruktūros objektai, tame tarpe ir kelias ar jo dalis, tačiau savo infrastruktūros sklype neįrengė jokių susisiekimo komunikacijų.
15. Ieškovui tinkamai naudotis jo žemės sklypais trukdo ne įrengtas užtvaras, o jo sklype esantys grioviai, per kuriuos reikia įrengti tiltelius, norint patekti į ieškovo žemės sklypus, ir neprižiūrima žemė.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime, atstovės teismo posėdžio metu nurodė, visų savivaldybės prižiūrimų kelių ir gatvių sąrašas yra patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T-259 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“. (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtraukta į minėtą sąrašą, nes tai nėra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis daiktas - gatvė, kuri šiuo atveju yra ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, t. y. gatvė yra ieškovo ir atsakovo privati (asmeninė) nuosavybė. Kaip matyti iš vietovės žemėlapio ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, šiuose privačiuose žemės sklypuose yra įteisintas kelio servitutas (tarnaujantis), t. y. ieškovui priklausanti servitutinio kelio dalis - 0,1008 ha, atsakovui priklausanti servitutinio kelio dalis - 0,0600 ha. Pažymėjo, kad nėra įteisintas viešpataujantis daiktas kelio servituto atžvilgiu. Tarp šalių kilusį ginčą iš esmės prašo spręsti teismo nuožiūra.
17. Išvadą teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą, atstovas K. Chrapačas teismo posėdžio metu nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas daiktinės teisės – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti servitutai (tarnaujantis daiktas), bet viešpataujančio daikto nėra nei viename žemės sklype tai reikštų, kad servituto naudotojai nėra nurodyti. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į pateiktus planus bei į projektinius paaiškinimus, galima spręsti, kad vienas ir kitas sklypas yra atskirti 12 m pravažiavimu, todėl yra galimybė toliau naudotis infrastruktūra bei kitos (priešingos pusės) dalyje įrengti servitutinį kelią ir juo naudotis. Vidaus keliai, tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Žemės sklype įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė yra vidaus kelias, kuris naudojamas privažiavimui prie ribotų teritorijų ir šia gatve naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal suteiktus adresus, gyvenantys asmenys. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pagal ieškovo ieškinį darytina prielaida, kad ieškovas nepagrįstai nori naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei servitute nustatyta apimtis. Skyrius mano, kad tarp abiejų šalių nėra tarpusavio geranoriško susitarimo.
18. Institucijos atstovas Sigitas Šukys teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iš teismo sprendime nurodytų servitutinio kelio parametrų negalima faktinėje vietoje tiksliai atkurti kelio ribų, nes altitudėmis žymimas tik objekto aukštis nuo sutartinio atskaitos taško, o ne nekilnojamojo daikto padėtis, kuri žymima nustatant koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
19. Kadangi nežinomos tikslios servitutinio kelio koordinatės, o teismo sprendime nurodyti kiti konkretūs parametrai – servitutinio kelio ilgis (166 m), plotis (3,65 m) ir plotas (600 kv. m)., atliekant apžiūrą vietovėje, nuo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos, išlaikant 3,65 m plotį buvo atidėtos galimo servitutinio kelio ribos, kurios pridedamoje schemoje pažymėtos koordinatėmis Nr. 1, 2, 3, 4. Schemoje numeriu 6 pažymėta kelio užtvaro pradžios taškas, o 5 – užtvaro pabaigos taškas. Žvyruotos kelio dangos užtvaras neužtveria apie 85 cm. Iki juridinės su ieškovu sklypo ribos atstumas, nuo užtvaro pabaigos apie 1,95 m – 2 m.
20. Sutiko su ieškovo atstovo argumentais, kad turint suskaitmenintą topografinę nuotrauką, altitudes, ir naudojantis AutoCad programa galima nustatyti konkrečias servitutinio kelio koordinates.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės bylos aplinkybės
21. Ieškovui M. V. nuosavybės teise nuo 2005 m. birželio 16 d. priklauso 1,0328 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. vasario 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-386 buvo padalintas į dešimt sklypų.
22. Atsakovas A. M. nuo 2004 m. balandžio 21 d. nuosavybės teise valdo 0,2269 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis inžinerinės infrastruktūros teritorijos.
23. M. V. priklausantys žemės sklypai ribojasi su A. M. priklausančiu 0,2269 ha ploto ir apie 8 m pločio žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini).
24. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-529-278/2014, nustatė kelio servitutą – teisę neterminuotai naudotis 600 kv. m ploto, 3,65 m pločio ir 166 m ilgio keliu žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 3, 5, 7, 9, 11, 13 ir 15, pagal UAB „N. Tauras ir Ko“ 2012 m. rugsėjo 24 d. parengtą žemės sklypų planą (topografinę) nuotrauką M1:500, kelią žymint altitudėmis 56.44, 56.23, 56.50, 56.68, 56.84, 56.95, 56.59, 56.45, 56.34, 56.31, 56.33, 56.52, 56.62, 56.90, 56.83, 56.68, 56.49, 56.24 ir 56.38, nuosavybės teise priklausančiame atsakovui A. M., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų. Iš M. V. atsakovui A. M. buvo priteista 4 294,50 Eur nuostolių atlyginimo dėl kelio servituto nustatymo.
25. Tenkindamas ieškovo M. V. reikalavimą nustatyti kelio servitutą A. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas įvertinęs ginčo kelio neapibrėžtą galimų naudotojų ratą, kelio servitutą nustatė neapibrėžtam asmenų ratui nekonkretizuojant jo naudotojų.
26. Žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), įregistruotas viešajame registre nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d.
27. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo pašalinti teisės pažeidimus susijusius su servitutiniu keliu bei siekdamas išvengti ateityje galimai kilsiančių naujų jų teisės pažeidimų ir su tuo susijusios žalos, prašo uždrausti atsakovui ateityje atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius naudotis kelio servitutu teismo nustatyta apimtimi.
28. Byloje ginčo dėl aplinkybių, kad yra įrengtas kelio užtvaras ties įvažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) g. A. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 187 straipsnis). Šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, byloje pateiktos fotonuotraukos, išvadą teikiančios institucijos pateikti duomenys, liudytojos A. J. parodymai. Tarp šalių kilo ginčas ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė ieškovo teises naudotis jo nuosavybėje esančiais žemės sklypais ir ar pagrįstai pareikštas prevencinis ieškinys. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu taip pat nurodo, kad teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas nėra aiškus, o ieškovas nepagrįstai siekia naudotis jam (atsakovui) priklausančia žemės sklypo dalimi, kurioje nėra servituto.
29. Nagrinėjamo ginčo atveju reikalinga nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų turinį, tai yra ar atsakovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises į tarnaujantį daiktą, atliko neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovui naudotis jam suteikta servituto teise ir, ar yra grėsmė tolimesniems pažeidimams ir žalai atsirasti.
Dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo
30. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos ribų, būdais, numatytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.138 straipsnyje. Vienas iš teisės gynimo būdų – tai kelio užkirtimas teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (CK 1.138 straipsnio 3 punktas, 6. 255 straipsnio 1 dalis).
31. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 1, 2 dalys).
32. Servitutas suteikia ribotos apimties teisę naudotis svetimu daiktu (CK 4.112 straipsnio 2 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog servituto turinį sudaro teisė ribotai ir griežtai laikantis nustatytos tvarkos naudoti svetimą daiktą (tarnaujantį žemės sklypą). CK 4.117 straipsnyje nustatytos trys kelio servituto rūšys, o kelio servitutų turinys reglamentuotas CK 4.118, 4.119 ir 4.120 straipsniuose.
33. Ginčo objektu esantis kelio servitutas buvo nustatytas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, kuris yra įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto ir kadastro registre. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta dviejų juridinių faktų sudėtis, – priimtas ir įsiteisėjęs servitutą nustatantis teismo sprendimas ir įregistruotas kelio servitutas (CK 4.124 straipsnio 2 dalis), todėl ginčo šalims jis sukelia iš servituto nustatymo kylančias teises ir pareigas.
34. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį, atsakovo bei trečiojo asmens pateikti įrodymai iš esmės yra susiję su servituto nustatymo būtinumu (CPK 185 straipsnis).
35. Atsakovo teigimu ieškovui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tarnaujantis sklypas kitų jo (ieškovo) sklypų atžvilgiu. Šio žemės sklypo, kuris ribojasi su viešpataujančias ieškovui priklausančiais žemės sklypais bei yra skirtas viešpataujančio daikto naudojimui pagal paskirtį, naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl ieškovas gali įsirengti kelią ir patekti į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas teikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, iš kurių matyti, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos šiems ieškovui priklausantiems sklypams esantiems, (duomenys neskelbtini), įregistruotos viešajame registre nuo 2012 m. vasario 20 d. Taip pat teikė A. M. žemės detaliojo plano, kuris buvo parengtas 2004 metais, sprendinių brėžinį, kuriame yra įbraižytas kelio įrengimas bei nurodyti matmenys, kurių pagrindu kelias yra įrengtas nuo 2008 metų.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimu, remiantis detaliojo plano sprendiniais jau buvo konstatuota, kad ieškovui įsirengti atskirą privažiavimą prie žemės sklypų greta atsakovui priklausančio žemės sklypo galimybės yra gan ribotos, o atsakovui priklausančiame žemės sklype jau yra įrengtas kelias ir į savo sklypus, ieškovas gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą ir jame įrengtą kelią. Taip pat buvo įvertinti servituto ypatumai: atsakovui priklausančioje ginčo sklypo dalyje yra įrengti požeminiai elektros ir ryšių tinklai, o ieškovo sklypų dalyje numatytos buitinių nuotekų, dujotiekio, vandentiekio ir kitos trasos, konstatuota, kad sprendimas ieškovui įsirengti atskirą privažiavimą prie suformuotų žemės sklypų iš kitos jam priklausančių žemės sklypų pusės neatitiktų patvirtinto detalaus plano sprendinių.
37. Akivaizdu, kad kelio servitutas buvo nustatytas įvertinus faktines aplinkybes dėl kelio įrengimo, esančius teritorijų planavimo dokumentus, kurie ir nagrinėjamo ginčo metu yra nenuginčyti, galiojantys ir nėra pakeisti. Priimant teismo sprendimą iš ieškovo žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto servituto kylančios teisės ir pareigos kitiems ieškovui priklausantiems sklypams esantiems, (duomenys neskelbtini), jau buvo išviešintos ir įregistruotos viešajame registre (sprendimo 35 punktas, civilinė byla Nr. 2-51-837/2014, t. 1, b. l. 7-18).
38. Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi atsakovo atsikirtimai į ieškinį, kad pagal Kelių eismo taisykles ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas naudodamasis servitutu nustatyta sklypo dalimi jis privalės važiuoti kelio (gatvės) priešpriešinio eismo juosta, nes kita kelio puse jam nėra leidžiama naudotis, nes tai kelio (gatvės) daliai nėra nustatyta servituto.
39. Teismas pažymi, kad kelio servituto būtinumo, jo apimties ieškovui ar kitiems asmenims įvertinimas ir nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 5 straipsnis, 185 straipsnis).
40. Atsakovo procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypui yra nustatytas servitutas, tačiau nėra aiški teismo sprendimu nustatyto servituto vieta, ribos ir servituto plotas, nėra pagrįstos objektyviais leistinais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
41. Be to, ir pats atsakovas nurodydamas, kad teismo nustatyto kelio servituto ribos nėra aiškios, tuo pačiu teigia, kad kelio servitutas yra nustatytas dešinėje pusėje (įvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės), kurioje nėra įrengta žvyro danga, o kelio užtvaras yra įrengtas kairėje kelio pusėje (kartu su ieškiniu pateiktos ieškovo fotonuotraukos), tai yra toje dalyje kuria ieškovas neturi teisės naudotis.
42. Pateiktas 12 metrų (iš kurių 4 metrai priklauso ieškovui ir 8 metrai priklauso atsakovui) pravažiavimo skersinis pjūvis patvirtina, jog važiuojamajai daliai skirta 4,50 m (0,25 cm ieškovo žemės sklypo ir 4,25 atsakovo), o inžineriniams tinklams – po 3,75 m abipus važiuojamosios dalies (3,75 m iš M. V. ir 3,75 m iš A. M. žemės sklypų). Nagrinėjant šalių ginčą dėl kelio servituto nustatymo buvo konstatuota ir įvertinta esama faktinė situacija bei aplinkybės apie jau įrengtą kelią (pravažiavimą) atsakovui priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat patvirtino, kad kelio įrengimo darbai iš esmės buvo atlikti iki šalių ginčo dėl kelio servituto nustatymo nagrinėjimo teisme, o kelio užtvaras buvo įrengtas prieš tris – keturis metus, tai yra jau po teismo sprendimo dėl kelio servituto nustatymo priėmimo ir įsiteisėjimo.
43. Aplinkybė, kad išvadą teikiančios institucijos atstovas negalėjo pateikti kategoriškos išvados ir nurodyti tikslių servitutinio kelio koordinačių, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimu yra konstatuota, jog 2012 m. rugsėjo 24 d. UAB „N. Tauras ir Ko“ parengtas planas (topografinė nuotrauka) M1:500, kuris suderintas su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio, architektūros skyriais bei kitomis institucijomis, yra tinkamas kelio servitutui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. gruodžio 30 d. teismo sprendime yra nurodyti tikslūs ir konkretūs servitutinio kelio parametrai.
44. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad nustatyto kelio servituto turinys nėra aiškus. 2014 m. gruodžio 14 d. teismo sprendime servituto suteikiamų teisių apimtis aiškiai nurodyta – teisė važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų ir nekonkretizuojant galimų naudotojų (CK 4.117 straipsnis, 4.112 straipsnio 2 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis).
45. 2012 m. rugsėjo 24 d. UAB „N. Tauras ir Ko“ parengtame plane pažymėta, kad kelios plotis nuo 3,50 m. iki 3,90 m. S. Šukio teismui duotais paaiškinimais kelio riba nėra aiškiai išreikšta, kelio danga žvyruota, dešinė kelio pusė nėra išreikšta, susimaišo žvyras su žeme. Galima paklaida 10 – 20 cm. Bylos duomenimis nuo nuleisto užtvaro pabaigos žvyruotos kelio dangos lieka apie 85 cm, kelio užtvaro ilgis apie 3,50 m. Šių aplinkybių atsakovas iš esmės neginčijo. Neabejotina, kad su transporto priemone (automobiliu) pravažiuoti esant tokiam neužtvertam kelio atstumui (85 cm) ir esant nuleistam užtvarui nėra galimybės (tai patvirtina ir kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos).
46. Atsakovo teiginiai, kad šiuo atveju nuo nuleisto kelio užtvaro pabaigos iki juridinės ribos su ieškovui priklausančiu žemės sklypu yra apie 2 m ir ieškovui kelio užtvaras netrukdo patekti į jam nuosavybės teise priklausančius sklypus, atmestini. Pripažintina, kad kelio užtvaras netrukdo ieškovui pėsčiomis patekti į jam nuosavybės teise priklausančius sklypus, tačiau nagrinėjamu atveju teismo sprendimu buvo nustatyta teisė neterminuotai naudotis 600 kv. m ploto, 3,65 m pločio ir 166 m ilgio keliu atsakovo žemės sklype, suteikiant teise ne tik eiti pėstiesiems, bet ir važiuoti įvairioms transporto priemonėms (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
47. 2014 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas suteikia teisę sprendime nurodyta apimtimi naudotis servituto keliu neapibrėžtam asmenų ratui. Kelio servitutas nustatytinas nekonkretizuojant jo naudotojų. Kelio servitutas nėra panaikintas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).
48. Visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teismui leidžia daryti pagristą išvadą, kad kelio užtvaras stovi teismo sprendimu nustatyto kelio servituto teritorijos ribose (CPK 185 straipsnis).
49. Byloje nustatyta, kad kelio užtvaru galima naudotis turint pultelį. Atsakovas nurodo, kad sutinka perduoti ieškovui pultelį, tačiau tik su tam tikromis sąlygomis (dalies išlaidų už kelio užtvarą įrengimo atlyginimu, elektros sąnaudų padengimu, kelio priežiūros nuostolių atlyginimu ir kt.). Dėl nurodytų aplinkybių šalims ginčo išspręsti taikiai nepavyko. Šalių tarpusavio santykiai itin konfliktiški ir tokie santykiai tęsiasi jau ilgą laiką. Atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius taikus susitarimas tarp šalių dėl kelio užtvaro naudojimo mažai tikėtinas (CPK 185 straipsnis).
50. Ieškovas servituto teisę įgijo teisėtai – teismo sprendimu, servitutas buvo išviešintas viešajame registre, todėl ieškovas turi pagrindą kreiptis į teismą, prašydamas pašalinti kliūtis naudotis servitutu. Taip pat ieškovas pagrįstai reikalauja pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus CK 4.98 straipsnio pagrindu. Trukdymas naudotis servitutiniu keliu ir yra ieškovo teisių pažeidimas (CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 4.117 – 4.120 straipsniai), todėl atsakovas yra įpareigotinas pašalinti esamas kliūtis – kelio užtvarą. Atsakovo teiginiai, kad įrengė užtvarą, kurio paskirtis užtikrinti gyvenančių asmenų saugumą, nagrinėjamu atveju nepagrindžia jo veiksmų teisėtumo.
51. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, konfliktas tarp šalių tęsiasi jau daugiau nei dešimt metų, todėl šios aplinkybės gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti. Ieškovas pagrindė būsimų atsakovo neteisėtų veiksmų realumą dėl ko yra realus pavojus ateityje žalai atsirasti (CK 1.138 straipsnio 3 dalis, 6.255 straipsnis).
52. Nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas. Atsakovas įpareigotinas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti nuo servitutinio kelio, esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, užtvarą ir uždrausti ateityje atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius naudotis kelio servitutu 2014 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimu nustatyta apimtimi (CPK 185 straipsnis, 273 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 1.138 straipsnio 3 dalis, 4.117 – 4.120 straipsniai, 6.255 straipsnis).
Dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
53. CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pateikimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
54. Nagrinėjau atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovo prašymas skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas. Vien tik aplinkybė, kad ieškinys, su kuriuo atsakovas nesutiko, buvo tenkintas, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis fakto (CPK 95 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Ieškinys tenkinus ieškovui atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
56. Įvertinusi ginčo sudėtingumą, pareikštų reikalavimų ir ruoštų procesinių dokumentų kiekį, bylos apimtį, specialiųjų žinių poreikį bei tai, kad šalys neginčija patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, sprendžia, jog priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinkantis teisingumo ir proporcingumo principus. Ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos 1000 Eur atstovavimo išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis, kurios yra įrodytos ir pagrįstos byloje pateiktais rašytinais įrodymais (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnis). Ieškovui taip pat grąžintina 26,90 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 82 straipsnis, 87 straipsnis).
57. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,70 Eur) valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti nuo servitutinio kelio, esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, užtvarą ir uždrausti ateityje atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius naudotis kelio servitutu 2014 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-529-278/2014, nustatyta apimtimi.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Grąžinti ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,90 Eur (dvidešimt šešių eurų ir 90 ct) žyminio mokesčio permoką.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkių ir 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į valstybės pajamas, įmokos kodas 56660.
Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.