- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-37-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, E. M.
- Kategorijos
- 4.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-37-212/2016
2016 m. vasario 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-51-837/2014 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, E. M. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo nustatyti kelio servitutą 600 kv. m ploto keliui atsakovui A. M. priklausančiame 0,2269 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog į savo žemės sklypus gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kuriame yra įrengtas kelias, vedantis į jam priklausančius žemės sklypus, tačiau servitutas keliui nenustatytas, o atsakovas A. M. jam neleidžia naudotis keliu. Teigė, kad nenustačius servituto, negalėtų normaliomis sąnaudomis naudotis savo žemės sklypais pagal paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jo reikalaujamą servitutą, o servituto nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, nes M. V. neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribodamas atsakovo teisių. Teismas darė išvadą, kad ieškovas turi technines galimybes, pigiau nei prašo atsakovas, įsirengti atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini)ir tokiu būdu naudotis savo sklypu, neribodamas atsakovo A. M. teisių. Nurodė, jog servituto nustatymas prieštarautų teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, o tuo pačiu ir teisingumo principams. Teismas nenustatė ieškovo M. V. nesąžiningumo, pateikiant ieškinį, todėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o teismui nenustačius absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų, sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškinį. Teigia, kad sprendimas yra be motyvų, nes jame tik išvardinti surinkti byloje įrodymai, jų visiškai neanalizuojant ir neaptariant, kokias aplinkybes šie įrodymai pagrindžia. Nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus jis negali įsirengti antrojo kelio šalia jau esamo įrengto kelio atsakovo sklype, kuris būtent tokiai paskirčiai ir yra skirtas, todėl A. M. 0,2269 ha žemės sklype esančiam keliui servitutas turėjo būti nustatytas. Teigia, kad yra tiek ginčas tarp šalių dėl naudojimosi keliu, tiek ir aplinkybės, rodančios, kad nenustačius servituto keliui, jis negali naudotis savo sklypais, o kito kelio įrengimas būtų susijęs su neprotingo dydžio išlaidomis, be to, pagal galiojančius detaliuosius planus ir STR reikalavimus, tokio kelio įrengimas yra negalimas. Mano, jog teismas turėjo nustatyti servitutą ir spręsti klausimą dėl kompensacijos dydžio. Teigia, kad viešai skelbiant detalųjį planą, atsakovas A. M. prieštaravimų, kad į jam priklausančius žemės sklypus būtų patenkama įrengtu keliu nereiškė, kas rodė jo sutikimą. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su servituto nustatymu už tai teisingai jam atlyginant, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Teigia, kad atliktos ekspertizės išvados kelia abejonių dėl kelio įrengimo kainų, todėl teismo buvo prašyta skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau prašymą teismas be pagrindo atmetė. Mano, kad neatlikus pakartotinės ekspertizės, nėra galimybės nustatyti teisingos kompensacijos, t. y., teisingai išspręsti bylą.
Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylankės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą arba pakeisti sprendimą, priteisiant jo naudai iš ieškovo 1 000 Lt atstovavimo, 600 Lt nekilnojamojo turto įvertinimo bei 847 Lt vykimo į teismą iš užsienio išlaidų ir nubausti ieškovą pinigine bauda už nesąžiningai pareikštą ieškinį. Teigia, jog ieškovas M. V. buvo nesąžiningas, sprendžiant klausimą dėl kelio servituto, žinojo, kad jis užsiima verslu užsienyje ir dėl bylinėjimosi patirs nuostolių. Nurodo, kad siūlė ieškovui kartu rengti kelią, surado įmonę ir sumokėjo avansą, tačiau ieškovas M. V. atsisakė dalinai atlyginti išlaidas. Teigia, jog jis turėjo gintis nuo nepagrįstai pareikštų reikalavimų teisme ir reikalauti sumokėti atstovavimo išlaidas, dėl kurių atsiradimo nėra jo kaltės. Mano, kad teismas, galimai ieškovo suklaidintas, nepriteisė iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinius skundus šalys nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino. Nustatė kelio servitutą – teisę neterminuotai naudotis 600 kv. m ploto, 3,65 m pločio ir 166 m ilgio keliu žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui A. M., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB „N. T. ir Ko“ 2012 m. rugsėjo 24 d. parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini), planą/topografinę nuotrauką M1:500, kelią žymint altitudėmis 56.44, 56.23, 56.50, 56.68, 56.84, 56.95, 56.59, 56.45, 56.34, 56.31, 56.33, 56.52, 56.62, 56.90, 56.83, 56.68, 56.49, 56.24 ir 56.38; priteisė iš ieškovo M. V. 27‘276 Lt (7‘899,67 Eur) nuostolių dėl kelio servituto nustatymo, 1‘795 Lt (519,87 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. M. naudai. Priteisė iš A. M. 3‘499,35 Lt (1‘013,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų M. V. naudai.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad D. N. įmonė raštu informavo atsakovą apie rengiamą ieškovui priklausančio žemės sklypo detalųjį planą bei pasiūlė raštu teikti pasiūlymus, pastabas dėl rengiamo detaliojo plano, tačiau atsakovas to nedarė. Todėl ši įmonė darė išvadą, jog atsakovas sutiko su detaliojo plano sprendiniais, taip pat nustatytu įvažiavimo keliu į sklypų grupę per jam priklausantį žemės sklypą. Pagal pateiktą žemės sklypo planą ieškovui nustatė 0,1008 ha ploto, apie 4 m pločio kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėms – bei servitutą tiesti, tvarkyti požemines ir antžemines komunikacijas. Kadangi komunikacijoms tiesti skirtuose žemės sklypų plotuose galimybė rengti kelius, šaligatvius ir kt. yra ribojama, apeliacinis teismas sprendė, jog ieškovui įsirengti atskirą privažiavimo kelią prie žemės sklypų greta atsakovui priklausančio žemės sklypo galimybės yra gana ribotos, todėl į savo sklypus ieškovas gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą ir jame įrengtą kelią. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas kaip inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypas, t. y. žemės sklypas šioje teritorijoje yra skirtas visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui, inžineriniams statiniams bei inžineriniams tinklams įrengti. Be to, siekdamas įsirengti atskirą privažiavimo kelią prie suformuotų žemės sklypų iš kitos jam priklausančių žemės sklypų pusės, ieškovas turėtų koreguoti jau patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą; be to, naujų kelių ar įvažiavimo kelių į sklypus suformavimas neatitiktų teritorijų planavimo tikslų racionaliai naudoti žemę. Kadangi ginčo šalys nesutarė dėl kompensacijos dydžio, tai kolegija padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą yra atlygintinis ir tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes atsakovas kelią įrengė ir patyrė išlaidų, todėl priteisė atsakovui iš ieškovo dėl kelio servituto nustatymo patirtus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis ieškovo M. V. skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui A. M. priteisė iš ieškovo M. V. 27‘276 Lt (7‘899,67 Eur) nuostolių dėl kelio servituto, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. M. kasacinį skundą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinumo nustatyti servitutą, pagrįstai vadovavosi teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka priimto ir galiojančio detaliojo plano sprendiniais ir kitais argumentais, kad ieškovui įsirengti atskirą privažiavimą prie žemės sklypų greta atsakovui priklausančio žemės sklypo galimybės yra gan ribotos, o atsakovui priklausančiame žemės sklype jau yra įrengtas kelias ir į savo sklypus, ieškovas gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą ir jame įrengtą kelią.
Kasacinis teismas nurodė, kad nuostoliai dėl servituto nustatymo apima ne tik kompensaciją už prarastą žemės sklypo vertę, bet ir išlaidas, patirtas įrengiant kelią, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog tarnaujančiojo daikto savininkas dėl kelio servituto nustatymo patirs tam tikro pobūdžio neigiamų padarinių, kad negalės pagal paskirtį naudoti žemės sklypo dalies, kurioje yra kelias, o kito žemės sklypo savininkas tokio pobūdžio ir apimties suvaržymų nepatirs, naudodamasis gretimame sklype įrengtu keliu, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokią viso žemės sklypo dalį užims kelio servitutas, įvertinti tolesnį ribotą sklypo naudojimą, žemės sklypo dalies rinkos kaina, nes ji galėtų būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį; į kelio, atitinkančio teritorinio planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus konkrečiam keliui, tiesimo patirtas išlaidas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl panaikintos Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalies, t. y. dėl nuostolių, nustačius kelio servitutą, atlyginimo.
Apeliantas M. V. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad sutinka sumokėti atsakovui protingą kompensaciją, kuri, jo nuomone, gali būti iki 2‘600 Eur. Prašo ekspertizės akto išvadas vertinti kritiškai ir jomis nesivadovauti prioritetiškai, nes ekspertizės akto pateiktoje sąmatoje sąnaudos paskaičiuotos naujos gatvės – statinio įrengimui, o ne jau esamos gatvės pagerinimui. Be to, atsakovas nepagrindė kelio įrengimo išlaidų, nepateikė medžiagų pirkimo, darbų apmokėjimo kvitų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas kelio įrengimui. Atsakovas buvusį įvažiavimą į sklypus gerino neturėdamas nei projekto, nei leidimo, o įvažiavimo į sklypus dangos pagerinimas statybiniu laužu negali būti vertinamas kaip įrengtas kelias pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas.
Atsakovas A. M., atsikirsdamas į apelianto M. V. rašytinius paaiškinimus pateikė kvalifikuoto specialisto išvadą dėl įrengto kelio atitikimo nustatytiems įstatyme reikalavimams – kad statinys – gatvė – atitinka STR 2.06.04:2014 nustatytus statiniui – susisiekimo komunikacija pagalbinė D2 kategorijos gatvė (akligatvis) ir inžinierinių tinklų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimui nustatytus techninius reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. M. nuo 2004-04-21 nuosavybės teise valdo 0,2269 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis inžinierinės infrastruktūros teritorijos (t. 1, b. l. 6). Ieškovas nuo 2005-06-16 nuosavybės teise valdo 1, 0328 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 138).
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu nustatė kelio servitutą – teisę neterminuotai naudotis 600 kv. m ploto, 3,65 m pločio ir 166 m ilgio keliu žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui A. M., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų.
Ieškovo M. V. nuomone, protinga kompensacija atsakovui už nustatytą kelio servitutą gali būti iki 2‘600 Eur. Atsakovas A. M. kompensacijos dydžio nenurodo, bet teigia, kad į kelio įrengimą, remontą bei priežiūrą jis investavo daugiau nei 60‘000 Eur.
Spręsdama dėl kelio servituto kompensacijos dydžio kolegija atsižvelgia į tai, kad 600 kv. m. ploto kelio servitutas sudaro 26,44 proc. nuo bendro atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto (0,06 x 100:0,2269=26,44 %). Teisėjų kolegija atsakovo žemės sklypą vertina ne pagal masinį turto įvertinimą, kaip tai nurodė ieškovas, bet pagal turto vertintojo nustatytą sklypo rinkos vertę, kuri yra tikslesnė, nes turtas – žemės sklypas, įvertintas jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į sklypo lokalizaciją, aplinkos charakteristiką ir specifiką. Atsakovo žemės sklypo rinkos vertė pagal turto vertinimo pažymą yra 51‘400 Lt (14‘886 Eur) (t. 1, b. l. 105-118). Kadangi atsakovo žemės sklypo, kuriame nustatytas kelio servitutas, paskirtis inžinierinės infrastruktūros teritorijos, tai teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas dėl servituto nepatiria ir nepatirs didelių neigiamų padarinių ar ribojimų dėl sklypo naudojimo, nes ir pats atsakovas naudosis šiuo keliu. Taigi žemės sklypo vertės atžvilgiu, kompensacija dėl nustatyto kelio servituto sudaro 3‘936 Eur (14‘886 Eur x 26,44 %=3‘936 Eur).
Vertindama išlaidas, kurias atsakovas patyrė įrengdamas kelią, kolegija vadovaujasi ekspertizės aktu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas, teigdamas, kad į kelio įrengimą, remontą bei priežiūrą investavo daugiau nei 60‘000 Eur, įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas nepateikė. Tačiau akivaizdu, kad kelią įrenginėjo ir toliau įrenginėja atsakovas. Apelianto M. V. nuomone, ekspertizės aktu vadovautis negalima, nes jis prieštaringas, o išvados abejotinos.
Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertizės akto duomenys yra pakankamai objektyvus, paremti konkrečiais kelio sluoksnių tyrimais. Ekspertė konstatavo, kad tiriamas kelias nėra visiškai įrengtas ir dalinai neatitinka vietinės reikšmės trečios kategorijos keliams keliamų statybos reikalavimų tokiam statiniui. Bylos duomenys patvirtina, kad atliekant ekspertizę (2013-12-23), kelias buvo toliau įrenginėjamas, nes atsakovas pateikė įrodymus apie skaldos užvežimą ant kelio (t. 2, b. l. 23, 74-75). Darant gręžinius mechanizuotu būdu ekspertė nustatė, kad kelio ištisiniam pagrindui panaudotas betono laužas su cemento priemaišomis, kai kur vietomis pastebėta raudonų plytų laužo likučiai, taip pat supiltas smėlio - žvyro mišinys, vietomis naudotas smėlis, o visa kelio konstrukcija sutankinta pakankamai. Ekspertė pagal gręžinių metu iškasto ir iškelto į paviršių matomo grunto struktūrą, grunto sluoksnius, nustatė vidutiniškai keliui panaudotus pagrindus bei visą įrengto kelio struktūrą ir tuo pagrindu paskaičiavo kelio medžiagų kiekius ir bendro įrengimo vertę pagal 2004 ir 2012 metais galiojusias kainas. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą Nr. 1-2004 žvyro dangos kelio vertė 88‘726 Lt (25‘697 Eur), o pagal lokalinę sąmatą Nr. 1-2012 - 107‘623 Lt (31‘170 Eur; t. 2, b. l. 22-24, 120-123). Abejuose lokalinėse sąmatose nurodyta, kad kelio įrengimui panaudota 242,6 m³ gelžbetonio plokščių, kurių vertė su darbu sudaro 29‘483,37 Lt (2004 m.) arba 34‘527,03 Lt (2012 m.). Įvertinus tai, jog ekspertė, apklausta pirmosios instancijos 2014-03-20 teismo posėdyje (t. 4, b. l. 34-35), negalėjo patvirtinti, kad gelžbetonio plokštės įrengtos visame kelio ruože, kad atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių gelžbetonio plokščių įgijimą bei jų paklojimui naudotus mechanizmus, išlaidos, susijusios su 242,6 m³ gelžbetonio plokščių panaudojimu iš kelio įrengimo išlaidų šalintinos. Taip pat iš kelio įrengimo išlaidų šalintinos išlaidos, susijusios su papildomų mechanizmų verte, linijinio personalo uždarbiu, mokesčiais valstybei, nes bylos duomenys šių atsakovo A. M. patirtų išlaidų nepatvirtina ir atsakovas įrodymų, kad turėjo tokias bei panašias išlaidas, nepateikė.
Atsakovas 2016-01-21 pateikė V. U. įmonės Statinio įvertinimo pažymą. Įvertintojas – architektas V. U. išvadoje nurodė, kad žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0519-1820 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto A. M., gim. 1977-08-04, vardu, rengiamas statinys – susisiekimo komunikacija pagalbinė D2 kategorijos gatvė (akligatvis) 8 metrų pločio ir šalia suformuotas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto M. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, 4 metrų pločio bendrai sudaro 12 metrų plotį atitinka statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ nustatytus statiniui – susisiekimo komunikacija pagalbinė D2 kategorijos gatvė (akligatvis) ir inžinierinių tinklų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimui nustatytus techninius reikalavimus (t. 5, b. l. 37).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pravažiavimo kelias, kuriam nustatytas servitutas, buvo įrenginėjamas nuo 2005 iki 2013 metų, atsakovas nepateikė papildomų įrodymų dėl kelio įrengimo išlaidų, kelio įrengimo išlaidas skaičiuoja pagal 2004-2012 lokalinių sąmatų vidurkį, pašalinus aukščiau paminėtas išlaidas (gelžbetonio plokštės, mechanizmai, personalo uždarbis, mokesčiais valstybei). Pagal 2004 metų lokalinę sąmatą kelio įrengimo darbų vertė 25‘780,63 Lt (55‘264 Lt-29‘483,37 Lt=25‘780,63 Lt arba 7‘467 Eur). Pagal 2012 metų lokalinę sąmatą kelio įrengimo darbų vertė 34‘978,97 Lt (69‘506 Lt - 34‘527,03 Lt=34‘978,97 Lt arba 10‘131 Eur). Taigi, nustatytos išlaidos, kurias atsakovas patyrė įrengdamas kelią, sudaro 17‘598 Eur (7‘467 Eur + 10‘131 Eur). Kaip minėta, kelio servitutas sudaro 26,44 proc. nuo bendro atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto, todėl atsakovo išlaidos įrengiant kelią 600 kv. m. plote sudaro 4‘653 Eur (17‘598 Eur x 26,44 % =4‘653 Eur).
Tokiu būdu, nuostoliai, kuriuos privalo atsakovui atlyginti ieškovas, nustačius kelio servitutą ir vertinant tai, kad tuo pat keliu naudosis ir atsakovas, sudaro 4‘294,50 Eur (3‘936 Eur + 4‘653 Eur:2 =4‘294,50 Eur).
Patenkinus M. V. apeliacinį skundą, paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose (CPK 93str. 1-4 d.). Atsakovo A. M. bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme sudarė 1‘251 Eur: 41 Eur žyminio mokesčio ir 1‘210 Eur advokato pagalbos išlaidų, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 14,66 Eur, duomenų apie ieškovo išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose nepateikta (t. 5, b. l. 9, 11, 47, 64). Ieškovo M. V. apeliacinis skundas patenkintas visiškai, atsakovo A. M. kasacinis skundas iš esmės nepatenkintas, todėl jo bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme neatlyginamos. Panevėžio apygardos teismas 2014-12-30 sprendimu iš M. V. priteisė 236,90 Eur (818 Lt) žyminio mokesčio, tačiau sumažinus priteisiamą atsakovui A. M. nuostolių dėl kelio servituto sumą nuo 7‘899,67 Eur iki 4‘294,50 Eur, priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 128,84 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Priteisti iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4‘294,50 Eur (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 50 euro centų) nuostolių dėl kelio servituto nustatymo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 236,90 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 128,84 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 84 euro centų).
Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,66 Eur (keturiolika eurų 66 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.