Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-76-604/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-27
Bylos Nr.
e2-76-604/2025
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01565-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marjan Gerasimovič
Ieškovas
UAB „Regula LT“
Atsakovas
R. B., R. G.
Advokatai
Karolina Rainytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-76-604/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01565-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.2.1.; 3.2.6.1.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,dalyvaujant ieškovės UAB „Regula LT“ atstovui S. V.,atsakovo R. B. atstovei advokato padėjėjai Karolinai Rainytei – Andriukaitienei,

atsakovams R. B. ir R. G. nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Regula LT“ patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir R. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Regula LT“ pateikė teisme patikslintą ieškinį prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir R. G. 9 533 Eur skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (9 533 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215 Eur žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. pateiktu atsiliepimu su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies, prašo priteisti solidariai iš atsakovo R. B. ir transporto priemonės savininko R. G. 100 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir 1 005 Eur už automobilio saugojimą; priteisti iš ieškovės 775 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R. G. atsikirtimų į patikslintą ieškinį nepateikė, patikslintas ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Regula LT“ patikslintame ieškinyje nurodė, teisme atstovas paaiškino, kad ieškovė su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2021-10-20 sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir transporto priemonių saugojimo paslaugas. Sudarytos sutarties ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto pagrindu 2021-11-07 transportavo atsakovo R. B. eismo įvykio metu valdytą automobilį „Chrysler Voyager“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno jį saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Iš pradžių gavo duomenis, kad šios transporto priemonės savininkas yra R. B.,ir tik teisme paaiškėjo, kad šios transporto priemonės savininkas yra atsakovas R. G.. 2022-03-25 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė leidimą savininkui/valdytojui atsiimti priverstai nuvežtą transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, kurio kopiją ieškovė gavo tik 2022-09-06. Dėl automobilio atsiėmimo ir skolos už automobilio nuvežimą ir saugojimą sumokėjimo ieškovė 2022-09-09, 2022-10-06 ir 2023-04-26 kreipėsi į transporto priemonės valdytoją atsakovą R. B. ir policijos nurodytą transporto priemonės savininką R. B., tačiau šis atsakovas jokių veiksmų dėl automobilio atsiėmimo ir skolos sumokėjimo neatliko. Šiuo atveju ieškovė negalėjo pasirinki, saugoti transporto priemonę ar ne, todėl pagal sudarytą sutartį toliau saugojo automobilį. Dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo nuo automobilio sulaikymo 2021-11-07 iki sutarties nutraukimo dienos 2023-05-22 ieškovė patyrė 9 533 Eur išlaidų, kurias sudaro 100 Eur išlaidos už transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę, 973 Eur išlaidos už transporto priemonės saugojimą nuo jos nuvežimo į saugojimo aikštelę 2021-11-07 iki leidimo atsiimti saugomą transporto priemonę išdavimo 2022-03-25 (139 paros, sutarties 4 punkte numatytas įkainis – 7 Eur su PVM už 1 saugojimo parą) ir 8 460 Eur išlaidos už transporto priemonės saugojimą nuo leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo 2022-03-26 iki sutarties nutraukimo dienos 2023-05-22 (423 paros, įkainis – 20 Eur su PVM už 1 saugojimo parą). Kaip vėliau paaiškėjo, dar iki priverstinio transporto priemonės nuvežimo automobilis „Chrysler Voyager“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) 2021-10-19 sutartimi buvo perleistas atsakovui R. G., kuris automobilio savo vardu neužregistravo. Kadangi atsakovas R. G. yra transporto priemonės savininkas, už įsiskolinimą už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą su transporto priemonės valdytoju jis atsako solidariai. Įsiskolinimą lėmė abiejų atsakovų neveikimas, nes atsakovai nesikreipė į policijos įstaigą dėl leidimo atsiimti transporto priemonę. Pažymėjo, kad paslaugos buvo teikiamos pagal viešojo pirkimo sutartį, todėl ginčyti sutarties įkainių nėra galimybės, be to, sutartis buvo sudaryta mažiausiomis rinkos kainomis, atsižvelgiant į taikomų priverstinių paslaugų pobūdį.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. pateiktame atsiliepime nurodė, teisme jo atstovė paaiškino, kad automobilį atsakovui R. B. perdavė buvęs kaimynas (atsakovas) R. G.. Atsakovui R. B. sukėlus eismo įvykį, automobilis buvo priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę. Gavęs leidimą atsiimti transporto priemonę, atsakovas R. B. buvo nuvykęs į saugojimo aikštelę, tačiau transporto priemonė jam nebuvo grąžinta. Apie sukeltą eismo įvykį, automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą atsakovas R. B. informavo atsakovą R. G.. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato transporto priemonės savininko ir valdytojo solidarią atsakomybę atlyginant transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, todėl atsakovas R. B. su transporto priemonės savininku R. G. atsako solidariai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nustatant išlaidų dydį, būtina įvertinti aplinkybę, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas. Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę buvo išduotas 2022-03-25, o ieškovė į atsakovą R. B. kreipėsi tik 2022-09-09, taip dirbtinai padidindama įsiskolinimą 3 880 Eur sumai (194 dienos x 20 Eur), o į teismą dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi daugiau nei po metų – 2023-06-20. Pažymėjo, kad atsakovas R. B. nesiėmė veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, tačiau dėl lietuvių kalbos nemokėjimo nesuprato ieškovės siunčiamų pranešimų esmės ir nežinojo, jog nebūdamas automobilio savininku gali atsiimti transporto priemonę iš ieškovės, kadangi manė, jog tai gali padaryti tik automobilio savininkas. Mano, kad transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą šiuo atveju lėmė abiejų šalių veiksmai: tiek atsakovo R. B., kuris nesuprato siunčiamų pranešimų esmės ir nesiėmė veiksmų saugomai jo valdytai transporto priemonei susigrąžinti, tiek ir ieškovės elgesys, delsiant atsakovus įspėti apie skolą ir kreipiantis į teismą dėl jos priteisimo, todėl ieškovės prašomą priteisti sumą būtina mažinti. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti 9 433 Eur suma už 15 mėnesių automobilio saugojimą neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų. Be to, ieškovė greičiausiai yra gavusi papildomas lėšas už automobilio pridavimą į metalo laužą. Taip pat mano, kad ieškovės taikomų įkainių dydžiai yra didesni nei panašių paslaugų įkainiai panašioje vietovėje ir panašiu laikotarpiu. Mėnesiniai automobilių saugojimo įkainiai Vilniaus mieste svyruoja nuo 40 iki 94 Eur per mėnesį, kurie yra protingi ir teisingi. Todėl mano, kad būtų protinga ir sąžininga skaičiuoti už transporto priemonės saugojimą po 67 Eur per mėnesį (vidurkis iš pateiktų automobilio saugojimo įkainių pavyzdžių), ir sutiktų, jog įsiskolinimas už transporto priemonės saugojimą būtų 1 005 Eur (67 Eur x 15 mėnesių). Todėl ieškovės reikalavimus prašo patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš atsakovų 100 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir 1 005 Eur už automobilio saugojimą.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Regula LT“ ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021-10-20 sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-194 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1 punktą ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas pagal Sutarties 4 punkte numatytus tokių paslaugų įkainius. Sutartis Šalčininkų rajono ribose galiojo iki 2023-05-22. Sudarytos sutarties ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto pagrindu 2021-11-07 ieškovė dėl atsakovo R. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų transportavo automobilį „Chrysler Voyager“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno jį saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilnius. Bylos duomenimis, automobilis „Chrysler Voyager“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) 2021-10-19 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2021-10-19 priklauso atsakovui R. G.. 2022-03-25 transporto priemonės savininkui (pagal tuo metu turimus duomenis – R. B.) ir valdytojui (R. B.) išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, tačiau transporto priemonė iš saugojimo aikštelės nebuvo atsiimta. Pagal 2022-09-06 ieškovės Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui el. paštu pateiktą prašymą transporto priemonės savininkui ir valdytojui išduotą leidimą atsiimti transporto priemonę ieškovė iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo 2022-09-06.

Ieškovės pateiktais duomenimis, transporto priemonės „Chrysler Voyager“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) nuvežimas į saugojimo aikštelę pagal Sutarties 4 punkto įkainį kainavo 100 Eur, be to, saugojimo aikštelėje transporto priemonė buvo saugoma 562 paras, tai yra nuo jos nuvežimo į saugojimo aikštelę 2021-11-07 iki sutarties nutraukimo dienos 2023-05-22, ir saugojimo išlaidas šiuo atveju sudaro 9 533 Eur suma: 973 Eur išlaidos už transporto priemonės saugojimą nuo jos nuvežimo į saugojimo aikštelę 2021-11-07 iki leidimo atsiimti saugomą transporto priemonę išdavimo 2022-03-25 (139 paros, Sutarties 4 punkte numatytas įkainis – 7 Eur su PVM už 1 saugojimo parą) ir 8 460 Eur išlaidos už transporto priemonės saugojimą nuo leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo 2022-03-26 iki sutarties nutraukimo dienos 2023-05-22 (423 paros, taikomas įkainis – 20 Eur su PVM už 1 saugojimo parą).

Taip pat ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė 2022-09-09, 2022-10-06 ir 2023-04-26 kreipėsi į transporto priemonės valdytoją atsakovą R. B. su pranešimais dėl automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo už transporto priemonės saugojimą apmokėjimo, ieškovės pateiktais įteikimo duomenimis, atsakovas R. B. šiuos pranešimus gavo atitinkamai 2022-09-12, 2022-10-07 ir 2023-04-28, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiėmę transporto priemonę ir padengę ieškovei susidariusias išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo taikant deliktinės atsakomybės nuostatas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Šiuo atveju pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 603 straipsnyje nustatyti pagrindai, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Pagal to paties straipsnio 8 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės.

Sutarties 2.1 - 2.4 punktuose numatyta, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas vykdomas asmens interesais pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir ANK 603 straipsnio nuostatas, kai būtina imtis priemonių saugiam eismui eismo įvykio vietoje užtikrinti ir dėl eismo ar kito įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti (būtinoji pasauga), ir jos saugojimas iki sprendimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo, transporto priemonės perdavimo realizuoti arba jos atsiėmimo dienos.

Taigi, pagal šios bylos aplinkybes Įstatymo ir Sutarties nuostatos suteikia ieškovei teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą savarankiškai reikalauti iš transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo solidariai atlyginti nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal Sutartyje nustatytus įkainius.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad solidarioji transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).

Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai ją nuvežti, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar valdytojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).

Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu ir saugojimu, susidarymo, taip pat yra išaiškinęs, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

Šioje byloje įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, yra pagrindas sutikti su atsakovo R. B. atsiliepime nurodytu argumentu, jog aptariamu atveju saugojimo išlaidų padidėjimą nulėmė tiek ieškovės veiksmai (savalaikis neveikimas), šiai delsiant įspėti atsakovus apie skolą ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tiek ir abiejų atsakovų veiksmai, šiems delsiant atsiimti transporto priemonę iš ieškovės saugojimo aikštelės. Įvertinus aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareigą atsiimti iš ieškovės saugomą transporto priemonę atsakovai vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai – atsakovas R. G., būdamas transporto priemonės savininku, nuo 2021-10-19 vengė įregistruoti įgytą transporto priemonę savo vardu, dėl ko tiek Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tiek ir ieškovė neturėjo duomenų apie tikrąjį transporto priemonės savininką ir negalėjo operatyviai kreiptis į jį dėl transporto priemonės atsiėmimo ir nuostolių atlyginimo. Be to, kaip paaiškino atsakovo R. B. atstovė, atsakovas R. G. negalėjo nežinoti, kad jo automobilis buvo priverstinai nuvežtas į ieškovės saugojimo aikštelę, nes transporto priemonės nuvežimo metu buvo atsakovo R. B. kaimynas ir automobiliu leido pasinaudoti atsakovui R. B., o šis pranešė atsakovui R. G. apie tai, kad transporto priemonė yra priverstinai nuvežta ir saugoma ieškovės. Šios atsakovo R. B. nurodytos aplinkybės byloje liko nepaneigtos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas R. B., būdamas transporto priemonės valdytoju ir žinodamas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jo saugojimą ieškovės aikštelėje, iš esmės dėl kurio kaltės transporto priemonė ir buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, dėjo maksimalias pastangas gauti leidimą atsiimti transporto priemonę – pateikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui prašymą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Be to, atsakovas R. B. tris kartus buvo informuotas ieškovės apie tai, kad jis turi teisę atsiimti transporto priemonę, tačiau to nepadarė, o jo atsiliepime nurodytas argumentas, kad jis nesuprato ieškovės siunčiamų pranešimų esmės, jo pasirinkto delsimo nepateisina. Nesuprasdamas ieškovės siunčiamų pranešimų esmės atsakovas su ieškove nesusisiekė ir delsė toliau, kas negali būti pripažinta jo apdairiu ir rūpestingu elgesiu. Nors teismo posėdžio metu atsakovo R. B. atstovė akcentavo, kad atsakovas R. B. iki (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametis (leidimas atsiimti transporto priemonę išduotas 2022-03-25), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį už padarytą žalą atsakovas R. B. atsako bendrais pagrindais. Be to, pareigą atsiimti transporto priemonę iš ieškovės aikštelės atsakovas R. B. galėjo realizuoti per įstatyminius ar kitus atstovus, juolab jis nesureagavo į 2023-04-28 ieškovės pranešimą, kuomet jau buvo pilnametis. Taip pat bylos rašytiniai įrodymai liudija, kad ieškovė taip pat delsė imtis veiksmų, siekdama nustatyti saugomo automobilio savininką ir valdytoją, pateikti jiems pranešimus, o atsakovų pasyvumo atveju – kreiptis į teismą dėl saugojimo išlaidų priteisimo. Kaip nustatyta byloje, leidimas atsiimti transporto priemonę jos savininkui ir valdytojui buvo išduotas 2022-03-25, tačiau dėl jo gavimo ieškovė į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą el. paštu kreipėsi tik 2022-09-06, nors duomenys apie saugomą transporto priemonę buvo sutikrinti dar 2022-06-16. Teismas pažymi, kad pagal Sutarties 10.1 punktą ieškovė įsipareigojo kokybiškai teikti visas šioje Sutartyje ir jos prieduose numatytas paslaugas nustatytais terminais ir tvarka savo rizika ir sąskaita kiek įmanoma rūpestingai ir efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugų teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodama visus reikiamus įgūdžius, žinias, pagal Sutarties 10.2 punktą įsipareigojo bendradarbiauti su užsakovu visą Sutarties vykdymo laikotarpį ir nedelsdama raštu informuoti užsakovą apie bet kokias aplinkybes, kurios trukdo ar gali sutrukdyti jai vykdyti paslaugų teikimą nustatytais terminais arba gali turėti įtakos teikiamų paslaugų apimčiai ir (ar) kokybei, o pagal Sutarties 11.2 punktą įgijo teisę gauti iš užsakovo jo turimus (valdomus) transporto priemonių savininkų (valdytojų) duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas, gyvenamųjų vietų adresus), būtinus jos teisėms ir pareigoms įgyvendinti. Be to, pagal Sutarties priedo Nr. 1 „Tipinė transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų techninė specifikacija“ 10.3 punktą ieškovė įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus ir valdytojus (jei savininkas ir transporto priemonės valdytojas nesutampa) apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti, o pagal Sutarties priedo Nr. 2 „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, ir/ar saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašas“ 12 punktą ieškovė privalėjo kartą per mėnesį (iki 15 dienos) pateikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingiems darbuotojams ieškovės aikštelėse saugomų transporto priemonių (toliau - TP) sąrašą, prašyti užsakovo savininko (valdytojo) asmens duomenų ir transporto priemonių procesinio statuso, o gavusi informaciją apie galimybę grąžinti transporto priemonę (išrašytas leidimas, priimtas sprendimas grąžinti iki bylos išnagrinėjimo ir pan.), siųsti savo lėšomis registruotus pranešimus TP savininkui (valdytojui) su informacija apie TP saugojimo vietą, atsiėmimo laiką ir atsiskaitymą už TP transportavimą ir saugojimą bei per 1 mėnesį nuo laiško TP savininkui išsiuntimo (jeigu TP savininkas nesikreipė į ieškovę dėl TP atsiėmimo ar laiškas nepasiekė adresato), dėl skolos už suteiktą paslaugą išieškojimo iš savininko/valdytojo kreiptis į teismą LR įstatymų numatyta tvarka. Aptariamu atveju kokių veiksmų ieškovė ėmėsi nuo 2022-03-26, kuomet 2022-03-25 buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę, iki 2022-09-08, kuomet ieškovė 2022-09-09 išsiuntė pirmą pranešimą atsakovui R. B., byloje nėra. Jei ieškovė būtų tinkamai atlikusi Sutarties priedo Nr. 2 12 punkte numatytą pareigą kartą per mėnesį (iki 15 dienos) prašyti užsakovo savininko ir valdytojo asmens duomenų ir transporto priemonių procesinio statuso, duomenis apie 2022-03-25 išduotą leidimą grąžinti automobilį „Chrysler Voyager“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) jo savininkui ir valdytojui ji būtų gavusi dar 2022 m. balandžio mėnesį, tačiau šiuo atveju aptariamos pareigos ji nevykdė iki pat 2022-09-08. Be to, 2022-09-09 ieškovės siųstą pranešimą atsakovas R. B. gavo 2022-09-12 ir į jį nesureagavo, todėl pagal Sutarties Priedo Nr. 2 12 punktą ieškovė per 1 mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo - iki 2022-10-09 - turėjo kreiptis į teismą dėl saugojimo išlaidų priteisimo, tačiau tą padarė tik 2023-07-17. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas išvadai, kad už transporto priemonės saugojimo laikotarpius nuo 2022-03-26 iki 2022-09-08 ir nuo 2022-10-10 iki 2023-05-22 ieškovės patirtos saugojimo išlaidos negali būti pripažintos sąžiningai patirtomis, todėl teismas pripažįsta ieškovei teisę į sulaikytos transporto priemonės transportavimo ir jos saugojimo išlaidų atlyginimą nuo automobilio sulaikymo 2021-11-07 iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo 2022-03-25 (139 paros) ir nuo pirmo pranešimo atsakovui R. B. išsiuntimo 2022-09-09 iki termino kreiptis į teismą pabaigos 2022-10-09 (31 para).

Taip pat atsakovas R. B. šioje byloje kelia klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydžio nurodydamas, kad ieškovės taikomų įkainių dydžiai yra didesni nei panašių paslaugų įkainiai panašioje vietovėje ir panašiu laikotarpiu.

Sutarties 5 punkte numatyta, kad teikėjo pasiūlyme nurodyti ir Sutartyje užfiksuoti įkainiai galioja ir taikomi visą Sutarties pagrindu nuvežtų transporto priemonių saugojimo laikotarpį. Sutarties 4 punkte numatyta transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina – 100 Eur, transporto priemonės vienos paros iki leidimo atsiimti išdavimo dienos saugojimo kaina – 7 Eur. Sutarties priedo „Tipinė transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų techninė specifikacija“ 4 punkte nustatytas analogiški įkainių dydžiai. Taip pat pagal ieškovės direktoriaus 2021-10-20 įsakymo „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 2021-10-20 2 punktą (toliau – Įsakymas) po leidimo išdavimo atsiimti automobilį dienos vienos paros automobilio saugojimo įkainis yra 20 Eur (su PVM).

Byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019). Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 14- 690/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-313/2021).

Aptariamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo R. B. atsiliepimo argumentu, kad nustatant protingų saugojimo išlaidų dydį, yra pagrindas taikyti panašių paslaugų įkainius panašioje vietovėje ir panašiu laikotarpiu - po 67 Eur per mėnesį (vidurkis iš pateiktų automobilio saugojimo įkainių, taikomų autoparking.lt, automobiliusaugojimas.lt, 1414parking.lt, sileja.lt).

Teismas pažymi, kad atsakovas R. B. nepateikė teismui duomenų, jog nurodyti įkainiai yra nustatyti viešojo pirkimo sutarčių pagrindu, o juos taikantys saugojimo paslaugų teikėjai yra subjektai, veikiantys priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir jų saugojimo paslaugų rinkoje, todėl laikyti, kad nurodyti įkainiai galėtų būti taikomi analogiškoms priverstinio saugojimo paslaugoms, kurias teikia ieškovė, nėra pagrindo. Juolab atsakovo nurodytose internetinėse svetainėse taikomų saugojimo paslaugų įkainiai svyruoja nuo 5 iki 12 Eur už parą, kas yra artima ieškovės taikomam saugojimo paslaugų įkainiui arba jį viršija, be to, nėra aišku, ar šie įkainiai buvo taikomi tuo pačiu laikotarpiu – 2021-2022 metais, taip pat nėra aišku, ar atsakovo nurodytų paslaugų teikėjų saugojimo aikštelėse yra sudarytos analogiškos ar bent panašios kokybės transporto priemonių saugojimo sąlygos. Atsakovo atsiliepime nurodomas mėnesinis saugojimo paslaugų įkainis šioje situacijoje taip pat negali būti taikomas. Pažymėtina, kad nustatydamas mažesnį mėnesinį saugojimo paslaugų įkainį nei taikomą už parą paslaugų teikėjas siekia pritraukti daugiau nuolatinių šių paslaugų vartotojų, kad šie naudotųsi teikiamomis paslaugomis ilgesnį laikotarpį. Šiuo atveju priverstinės saugojimo paslaugos teikėjo veikla yra orientuota į tai, kad transporto priemonė būtų kuo greičiau atsiimta iš saugojimo aikštelės, o ne į tai, kad transporto priemonės savininkams ar valdytojams, taikant mažesnius mėnesinius įkainius, būtų sudaromos palankios finansinės sąlygos jų neatsiimti ilgesnį laiką. Be to, akcentuotina ir tai, kad ieškovės ir policijos įstaigos sudaryta Sutartis yra viešoji sutartis, jos nuostatos, o taip pat ir nuostatos dėl taikomų transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo įkainių, yra skelbiamos viešai (Sutarties priedo Nr. 2 7 punktas), todėl transporto priemonių savininkai ir valdytojai iš anksto yra informuojami apie tai, kokios bus patiriamos išlaidos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo atveju, ir kartu skatinami dėti maksimalias pastangas šias išlaidas patirti kuo mažesnes. Atsakovo R. B. atstovė nurodė, kad atsakovas R. B. buvo nuvykęs į ieškovės saugojimo aikštelę ir domėjosi transporto priemonės atsiėmimu, todėl neabejotinai turėjo žinoti, kokius saugojimo paslaugų įkainius ieškovė taiko. Šiuo atveju abu atsakovai iš esmės ignoravo faktą, kad transporto priemonė yra priverstinai saugoma, todėl vėliau remtis argumentu, kad ieškovės taikomi įkainiai yra jiems nepalankūs, nėra nuoseklu ir sąžininga. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas R. B. neįrodė, jog ieškovės taikomas 7 Eur vienos paros saugojimo paslaugos įkainis (su PVM) yra ekonomiškai nepagrįstas ir prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovė taiko 7 Eur vienos paros įkainį iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos ir 20 Eur įkainį po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos, nors Sutartyje tokia skirtingų įkainių taikymo galimybė nėra numatyta. Nors 20 Eur įkainio taikymo galimybė yra numatyta ieškovės 2021-10-20 įsakyme, tačiau šis administracinis aktas nėra Sutarties sudėtinė dalis, todėl taikyti didesnį nei Sutartyje numatytą 7 Eur įkainį už vieną saugojimo parą ieškovė neturėjo teisinio pagrindo (Sutarties 5 punktas). Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tvirtino, kad įkainio padidėjimą nuo leidimo atsiimti transporto priemonę momento šiuo atveju lėmė taikomos paslaugos specifika (aikštelės nuoma, jos įrengimas, išlaidos darbuotojų atlyginimams, mokesčiai ir kt.), tačiau teismas pažymi, kad tokios pat sąlygos egzistuoja ieškovei teikiant saugojimo paslaugas ir iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo. Ieškovės teisė gauti atlyginimą iš priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, yra kompensuojamosios, o ne baudinės prigimties. Ieškovė, kaip specialiąsias priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiantis verslo subjektas, negali kelti baudinio pobūdžio reikalavimų priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių savininkams ir valdytojams, tačiau turi teisę reikalauti ekonomiškai pagrįsto teisingo atlyginimo už suteiktas priverstinės pasaugos paslaugas. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė neįrodė, kodėl po leidimo išdavimo turi būti taikomas beveik tris kartus didesnis saugojimo paslaugų įkainis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl šioje byloje nustatydamas saugojimo išlaidų dydį teismas neturi pagrindo taikyti ieškovės 2021-10-20 įsakyme nurodyto 20 Eur paslaugų įkainio ir taiko Sutarties 4 punkte numatytą 7 Eur įkainį už vieną saugojimo parą.

Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad už saugojimo išlaidų nesąžiningą padidėjimą šiuo atveju yra atsakingos abi šalys, nes saugojimo paslaugų teikimo procese savo pareigas ieškovė ir atsakovai vykdė neekonomiškai ir pakankamai nebendradarbiavo viena su kita, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 100 Eur transporto priemonės nugabenimo į saugojimo aikštelę išlaidų bei transporto priemonės saugojimo nuo automobilio sulaikymo 2021-11-07 iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo 2022-03-25 (139 paros) ir nuo pirmo pranešimo atsakovui R. B. išsiuntimo 2022-09-09 iki termino kreiptis į teismą pabaigos 2022-10-09 (31 para) išlaidas, taikant Sutarties 4 punkte numatytą 7 Eur vienos paros įkainį – 1 190 Eur (170 parų x 7 Eur), iš viso 1 290 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovai uždelsė atsiskaityti, todėl iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 1 290 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 215 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus iš dalies (14 procentų), iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteisiamas 30 Eur žyminis mokestis (po 15 Eur iš kiekvieno).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo R. B. atstovė pateikė mokėjimo duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas R. B. turėjo 775 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų surašymą ir jo atstovavimą teismo posėdžiuose.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs CPK ir Rekomendacijų nuostatas, atsakovo R. B. atstovės pateiktus atstovavimo ir mokėjimo dokumentus, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ir kiekį, teismas sprendžia, kad atsakovo R. B. prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, yra realiai patirtos ir neperteklinės, adekvačios nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnės, todėl teismas šių išlaidų nemažina ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys iš dalies atmestas (86 procentai), priteisia iš ieškovės atsakovo R. B. naudai 666,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas byloje patyrė 55,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį iš dalies atmetus (86 procentai) ir vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 47,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistina šių procesinių išlaidų suma (7,77 Eur) neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl atsakovams tenkančios šių bylinėjimosi išlaidų dalys iš jų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Regula LT“, juridinio asmens kodas 305805291, naudai 1 290 (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt) Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (1 290 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Regula LT“, juridinio asmens kodas 305805291, naudai 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Regula LT“, juridinio asmens kodas 305805291, naudai 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės UAB „Regula LT“, juridinio asmens kodas 305805291, atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 666,50 (šešis šimtus šešiasdešimt šešis Eur 50 ct) Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Regula LT“, juridinio asmens kodas 305805291, valstybės naudai 47,73 (keturiasdešimt septynis Eur 73 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Marjan Gerasimovič