Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. D., jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovei S. D., jos atstovui advokatui G. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas R. D. bei jo atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad sutartis su UAB „Rimsigna“ buvo sudaryta šalims dar būnant santuokoje dėl sutuoktiniams priklausančio bendro turto, t. y. namo (duomenys neskelbtini), apsaugos. Sutartis nėra nutraukta, todėl atsakovė privalo padengti ½ dalį ieškovo sumokėtų turto apsaugos paslaugų išlaidų. Sutartis buvo pasirašyta su UAB „Rimsigna“ bendru sutarimu su atsakove, pagal šią sutartį yra saugomas nekilnojamasis turtas, t. y. namas bei jame esantys tiek ieškovui, tiek atsakovei priklausantys daiktai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu nutraukta ieškovo R. D. ir atsakovės S. D. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalintas santuokoje įgytas turtas: S. D. bei R. D. asmeninės nuosavybės teise natūra priteista po ½ dalį 0,1110 ha žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinta, kad S. D. ir R. D. įsipareigojimai „Swedbank“, AB pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra solidari S. D. ir R. D. prievolė, kuri po santuokos nutraukimo tokia ir lieka, nedalijama ir nemodifikuojama, taip pat pripažinta, kad kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2009-04-08 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo solidari S. D. ir R. D. prievolė. Kauno apygardos teismo 2014-11-14 nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimas minėtoje dalyje dėl aukščiau nurodytų reikalavimų paliktas nepakeistas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pusę sumokėtų įmokų: AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 143,27 Eur, AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 874,05 Eur.

Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo pagrindu buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - 6.6 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios tik jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Taigi, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 286,57 Eur (989,46 Lt) kredito, AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1748,11 Eur kredito, o atsakovė šiuo laikotarpiu jokių įmokų kredito įstaigoms nemokėjo. Įstatymas numato, kad kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.), tačiau solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis ankstesniais teismų priimtais sprendimais, kurie yra įsiteisėję ir kuriuose nustatyta, jog šalių prievolė kredito įstaigai AB DNB bankui pagal 2009-04-08 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo solidari, o šalių prievolė kredito įstaigai „Swedbank“, AB pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) -FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra solidari prievolė, kuri po santuokos nutraukimo tokia ir išlieka, nedalijama ir nemodifikuojama, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas R. D. solidarias prievoles kredito įstaigoms vykdė vienas, daro išvadą, kad jis įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, tenkintinas ir vadovaujantis CK 6.9 str. 1 d., iš atsakovės S. D. ieškovui R. D. priteistina ½ dalis sumokėtų įmokų AB DNB bankui pagal 2009-04-08 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 143,27 Eur bei ½ dalis sumokėtų įmokų „Swedbank“, AB pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) -FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), t. y. 874,05 Eur.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės pusę bendro turto išlaikymo išlaidų SB „Baltasis Berželis“, kas sudaro 18,78 Eur bei už turto apsaugos paslaugas UAB „Rimsigna“ – 61,15 Eur.

CK 4.37 str. nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1, 2 d.).

Ieškovas prašo atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė šalims bendrąją daline nuosavybe priklausančiam nekilnojamajam turtui išlaikyti.

CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra mėgėjiško sodo teritorijoje, priklausančioje SB „Baltasis berželis“. Visiems sodų sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra administruojamas SB išrinktų organų ir tuo tikslu iš SB narių yra renkami mokesčiai. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, ar jis yra SB narys, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis ir privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su mėgėjiškų sodų teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį (Sodininkų bendrijos įstatymo 21 str.). Iš Kaišiadorių SB „Baltasis berželis“ 2013 m. spalio 18 d. pažymos matyti, kad ieškovas 2013 m. balandžio 27 d. sumokėjo 37,56 Eur (129,69 Lt) nario mokestį už 2011 metus. Atsakovė neneigė, jog ji jai tenkančios SB nario mokesčio dalies nesumokėjo, sutiko, kad jai tenkanti ir ieškovo sumokėta nario mokesčio dalis būtų iš jos priteista, todėl, nesant ginčo tarp šalių dėl nario mokesčio sumokėjimo fakto bei sumos, iš atsakovės S. D. ieškovui R. D. priteistina ½ dalis bendro turto išlaikymo išlaidų, t. y. 18,78 Eur, ieškovo sumokėtų SB „Baltasis berželis“ (CK 4.76 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės ½ dalį bendro turto išlaikymo išlaidų už apsaugos paslaugas UAB „Rimsigna“, t. y. 61,15 Eur.

Nustatyta, kad šalims dar būnant santuokoje, tarp ieškovo R. D. ir UAB „Rimsigna“ 2007 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Butų ir kitų patalpų su jose esančiu privačių asmenų turtu reagavimo į suveikimus ir signalizacijos aptarnavimo sutartis, kuria buvo perduotas saugoti tuo metu ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs namas, taip pat numatytas mokesčio už apsaugą dydis. Bylos duomenys: 2014 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra RIM Nr. 0044173, 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra RIM 0045416, 2014 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita faktūra RIM 0046404 bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas minėtą sutartį, už nekilnojamojo turto - namo apsaugą 2014 m. birželio – rugsėjo mėnesiais UAB „Rimsigna“ sumokėjo 122,30 Eur (422,29 Lt). Tos aplinkybės, kad nustatyto dydžio mokestį už turto apsaugą sumokėjo ieškovas, atsakovė neneigia, tačiau tvirtina, kad ji neturi pareigos mokėti už namo saugojimą, nes namo saugojimas iš esmės nėra reikalingas, kadangi šis nekilnojamasis turtas yra apdraustas, be to, ji neturi lėšų šiai paslaugai apmokėti. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kurias, vadovaujantis CK 4.76 str., bendraturčiui kyla pareiga atlyginti, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą) ar jį apsaugoti, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai įvykdė prievolę pagal Butų ir kitų patalpų su jose esančiu privačių asmenų turtu reagavimo į suveikimus ir signalizacijos aptarnavimo sutartį ir turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių, kurie sudaro 61,15 Eur atlyginimo (CK 4.76 str.). Pastebėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė žinojusi apie tokios sutarties sudarymą bei vykdymą, tačiau pabrėžusi, jog dėl sutarties nutraukimo į ieškovą ar į bendrovę, teikiančią minėto namo apsaugos paslaugas, ji nesikreipė dėl laiko stokos. Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų sutartimi gali nusistatyti įstatymo pateiktų taisyklių išimtis ar susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovė siekė modifikuoti jai ir ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto – namo apsaugos sutarties sąlygas ar formą, ar tokios apsaugos atsisakyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atlyginti ½ UAB „Rimsigna“ sumokėtos 122,30 Eur sumos, t. y. 61,15 Eur už namo (duomenys neskelbtini) priklausančio ieškovei bei atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, apsaugą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.76 str.).

Be to, iš atsakovės priteistinos ieškovo prašomos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovės, kaip skolininkės, atsakomybė už tai, kad ji, kaip bendraturtė, prievolės nevykdė geruoju. Ieškovas turėjo kreiptis į teismą, o atsakovė, kaip skolininkė, per bylinėjimosi laiką naudojosi ieškovo lėšomis, tuo pažeisdama ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip skolininkės, civilinė atsakomybė kyla iš atsakovės neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jos, kaip bendraturtės, galiojančiai prievolei sumokėti pinigus (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės S. D. ieškovo naudai priteistina 24,62 Eur žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto paduodant ieškinį, bei 6,02 EUR pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 405,77 Eur (28,96 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą; 144,81 Eur už ieškinio parengimą; 232 Eur už interesų atatstovavimą teismo posėdžiuose) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (b.l. 23, 24, 25, 84, 85, 97, 119, 120). Atsakovė prašo šias išlaidas sumažinti.

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (b.l. 4), ieškinį (b.l. 18-20), taip pat jo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose: 2015 m. kovo 9 d. nuo 10.30 val. iki 10.55 val., 2015 m. kovo 27 d. nuo 13.00 val. iki 13.52 val. Remiantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (originali redakcija, taip pat redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 8.2 p., 8.6 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p., maksimalus dydis už ieškovui R. D. suteiktas teisines paslaugas yra 1080,00 Eur (0,5x300 Eur+3×300 Eur+0,1x300 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą 405,77 EUR suma yra pagrįsta, todėl priteistina ieškovo naudai iš atsakovės S. D. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį sumokėtų įmokų AB DNB bankui pagal 2009-04-08 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. 143,27 Eur, ½ dalį sumokėtų įmokų „Swedbank“, AB pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), t. y. 874,05 Eur, ½ dalį turto išlaikymo išlaidų, sumokėtų UAB „Rimsigna“ už apsaugos paslaugas, t. y. 61,15 Eur, ½ dalį turto išlaikymo išlaidų, sumokėtų SB „Baltasis berželis“, t. y. 18,78 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 24,62 Eur žyminio mokesčio ir 405,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš S. D. 6,02 Eur pašto išlaidų valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis –išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.