- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-335-396/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-42654-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Jurgita Ivanauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. gynėjos advokatės Jurgitos Ivanauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus, BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktą, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, nustatant pareigą dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti buhaltere bei darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Iš A. S. priteista: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „I“ – 43 090 EUR (keturiasdešimt trys tūkstančiai devyniasdešimt eurų) žalai atlyginti; UAB „L“ – 7 510 EUR (septyni tūkstančiai penki šimtai dešimt eurų) žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: dirbdama UAB „I“, į.k. XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), buhaltere, turėdama savo žinioje UAB „I“ AB SEB banko išduotų kodų generatoriaus ir prisijungimo slaptažodžius, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. iš UAB „I“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke persivedė:
2015 m. vasario 20 d. – 500 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „2012.07 asmens apskaitos dokumentą Nr. 17“,
2015 m. gegužės 6 d. – 500 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 49“,
2015 m. birželio 4 d. – 340 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 63“,
2015 m. birželio 24 d. – 1 100 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 74“,
2015 m. birželio 29 d. – 2 600 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 76“,
2015 m. liepos 3 d. – 1 600 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 77“,
2015 m. liepos 7 d. – 500 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 78“,
2015-07-08 – 2300 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 79“,
2015 m. rugsėjo 7 d. – 1 000 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 120“,
2015 m. rugsėjo 8 d. – 310 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 121“,
2015 m. rugsėjo 11 d. – 200 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 122“,
2015 m. spalio 8 d. – 1 600 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 141“,
2015 m. spalio 12 d. – 2500 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 142“,
2015 m. gruodžio 28 d. – 1 400 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 183“,
2016 m. sausio 28 d. – 8 900 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 200“,
2016 m. balandžio 12 d. – 2 000 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 229“,
2016 m. balandžio 23 d. – 3 500 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 241“,
2016 m. balandžio 29 d. – 4 200 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 243“,
2016 m. gegužės 19 d. – 2 000 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 257“,
2016 m. birželio 22 d. – 2 000 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 272“,
2016 m. birželio 22 d. – 1 900 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 273“;
nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke persivedė:
2015 m. rugsėjo 18 d. – 2 000 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas, dokumento Nr. 131“, 2015-09-22 – 600 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas, dokumento Nr. 132“,
2015 m. spalio 28 d. – 2 000 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas, dokumento Nr. 154“,
2015 m. spalio 30 d. – 2 100 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas, dokumento Nr. 155“,
2015 m. spalio 30 d. – 240 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas, dokumento Nr. 156“,
2016 m. sausio 4 d. – 1 400, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „darbo užmokestis už 2015.12, dokumento Nr. 183“,
2016 m. balandžio 12 d. – 2 000 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „darbo užmokestis už 2015.12, dokumento Nr. 228“, taip nepagrįstai iš UAB „I“ sąskaitos į savo asmenines sąskaitas pervedusi bendrai 51 290 EUR, šį jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą pasisavino.
2. Tuo pat metu dirbdama UAB „L“, į.k. XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), buhaltere, turėdama savo žinioje ir UAB „L“ AB SEB banko išduotų kodų generatoriaus ir prisijungimo slaptažodžius, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke persivedė:
2015 m. kovo 2 d. – 800 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 6“,
2015 m. birželio 19 d. – 420 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 21“,
2015 m. liepos 30 d. – 1 200 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 27“,
2015 m. liepos 30 d. – 1 360 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 28“,
2015 m. rugpjūčio 26 d. – 1 800 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 32“,
2015 m. rugpjūčio 31 d. – 900 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 33“,
2015 m. spalio 2 d. – 840 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 40“,
2015 m. spalio 5 d. – 3 090 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 41“,
2015 m. spalio 12 d. – 2 600 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 42“,
2016 m. kovo 23 d. – 7 000 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 49“,
2016 m. balandžio 29 d. – 500 EUR, nurodydama lėšų pervedimo paskirtį – „avansas atskaitingam, dokumento Nr. 53“, taip nepagrįstai iš UAB „L“ sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedusi bendrai 20 510 EUR, šį jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą pasisavino.
Šalies argumentai
3. Nuteistosios A. S. gynėja advokatė Jurgita Ivanauskienė apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti: paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams arba šį terminą sutrumpinti, o baudžiamojo poveikio priemonę – teisės ketverius metus dirbti buhaltere bei darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, atėmimą – panaikinti. Skunde nurodo, kad A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė pernelyg griežta ir nesuderinta su teismo paskirtu įpareigojimu (pareiga).
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas A. S. nustatė per ilgą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį ir stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, t. y. atlygino dalį padarytos žalos. Pažymi, kad A. S. nusikalto pirmą kartą, jos asmenybė apibūdinama teigiamai, pinigus pasisavino turėdama tikslą juos paskolinti draugui, kuris žadėjo grąžinti. Be to, teismas paskyrė papildomas pareigas, priteisė civilinius ieškinius, kas pakankamai užtikrina bausmės paskirtį.
3.2. Apeliantė skunde aptaria BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio, BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo teorinius pagrindus ir nurodo, kad apygardos teismas A. S. įpareigojo dirbti, tačiau nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti buhalterės darbą ir darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, atėmimą. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas apribojo nuteistosios galimybę dirbti, nes įsiteisėjus nuosprendžiui ji neteks darbo, o dėl persikvalifikavimo laikotarpio ir naujo darbo paieškos ji negalės vykdyti teismo nustatyto įpareigojimo dirbti. Pažymi, kad nuteistajai A. S. buhalterės darbas yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, kitos profesijos ji neturi, gyvena viena ir pati save išlaiko iš pajamų, gaunamų iš buhalterės darbo. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji nesiekė praturtėti, ji tik norėjo padėti draugui. Be to, nuteistoji ketino pinigus grąžinti, o vėliau dalį jų pagal galimybes grąžino. Tai, pasak apeliantės, įrodo, kad A. S. suprato savo klaidas ir žada ateityje nenusikalsti. Be to, civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apribotos nuosavybės teisės į nuteistajai priklausantį vienintelį būstą – butą. Todėl nuteistoji netekusi darbo, neteks galimybės atlyginti civilinį ieškinį ir praras butą, o tai būtų neproporcinga ir neteisinga.
Atsiliepimas
4. Civilinių ieškovų UAB „I“ ir UAB „L“ atstovas L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
4.1.Atsiliepime nurodo, kad nuteistoji A. S. nusikalstamas veikas darė sistemingai, apgalvotai, jos tęsėsi daugiau kaip metus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji nesiruošė ir šiuo metu nesiruošia grąžinti pasisavintus pinigus. Be to, nuteistosios parodymai yra nenuoseklūs, nes tik teisme ji parodė apie draugą, kuriam ji neva perduodavo pasisavintas lėšas. Pažymi, kad A. S. priklausantis turtas yra įkeistas, todėl negali būti panaudotas padarytai žalai atlyginti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. atlygino tik dalį, t. y. 800 Eur, žalos. Todėl, pasak civilinių ieškovų atstovo, nuteistosios prisipažinimas ir pažadas grąžinti pasisavintus pinigus yra tik gynybinė pozicija ir neatspindi tikrųjų jos ketinimų. Civilinių ieškovų atstovo nuomone, A. S. siekimas sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą reiškia kuo greičiau pasinaudoti fizinio asmens bankroto galimybe ir išvengti neteisėtai pasisavintų pinigų grąžinimo.
5. Apeliacinio proceso metu A. S. ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo gynėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti nuteistajai A. S. nustatytą pareigą dirbti.
5.1. Nuteistosios A. S. gynėjos advokatės Jurgitos Ivanauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
5.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu. Šioje byloje nėra skundžiama nuosprendžio dalis dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl A. S. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto: apeliantė ginčija bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirtos bausmės vykdymas atidėtas pernelyg ilgam laikotarpiui, o paskirta baudžiamojo poveikio priemonė prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija sutinka su dalimi apeliacinio skundo argumentų.
Atsiliepimas
5.3. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių BK reikalavimų laikėsi: spręsdamas klausimą dėl A. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, mastą, padarytą žalą, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, A. S. motyvuotai paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo trejiems metams.
5.4. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymas yra teismo diskrecinė teisė, bet ne pareiga. Teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino, kuris neturi viršyti trejų metų. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad jį priėmęs teismas, nustatydamas maksimalų trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, be kita ko, įvertino tas aplinkybes, į kurias prašo atsižvelgti gynėja apeliaciniame skunde – nuteistosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnį ir nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į padarytos žalos dydį, nuteistosios galimybes ir pareigą ją atlyginti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. padarė sunkų, tęstinį nusikaltimą. Nors baudžiamajame įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bausmės vykdymas atidedamas už sunkaus nusikaltimo padarymą, atidėjimo terminas, atsižvelgus į kitas svarbias aplinkybes, paprastai turėtų būti ilgesnis, nei nesunkių ar apysunkių nusikaltimų atveju. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip įvertinti minėtų aplinkybių ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu, kuris yra proporcingas ir adekvatus tiek padarytos nusikalstamos veikos mastui, padarytos žalos dydžiui, tiek A. S. asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ar kurios nebuvo įvertintos apygardos teismo nuosprendyje. Tai, kad nuteistoji pasisavintus pinigus neva atidavė draugui, šiuo atveju jos baudžiamosios atsakomybės apimties sumažinti negali.
5.5. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai paskirtų įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S., paskyrė jai šiuos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat nuteistajai buvo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti buhaltere ir darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, atėmimas ketveriems metams.
5.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo paskirtas įpareigojimas dirbti ir baudžiamojo poveikio priemonė yra nesuderinami tarpusavyje, be to, teigiama, kad teismas, uždrausdamas A. S. dirbti buhaltere ir bet kokį kitą darbą, susijusį su vertybių apskaita, pažeidė teisingumo principą. Teigiama, kad nuteistoji daugiau negali dirbti jokio kito darbo ir tai gali turėti esminės įtakos teismo paskirto įpareigojimo neįvykdymui bei žalos atlyginimo apsunkinimui.
5.7. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Bausmės vykdymo atidėjimas reiškia tai, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, paskiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau konkrečiam laikotarpiui sudaroma galimybė nevykdyti šios bausmės su sąlyga, kad bus vykdomi kitokie teismo paskiriami įpareigojimai, kurių esmė ir paskirtis yra glaudžiai susiję su bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsiliepimas
5.8. BK 68² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti. Taigi ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta įgyvendinti vieną iš pagrindinių tokio pobūdžio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.
5.9. Nėra abejonių, kad buhalterio darbą dirbančio asmens neteisėtos piniginės operacijos su jam patikėtais pinigais, pervedant svetimus pinigus į savo asmenines banko sąskaitas, yra nesuderinamas su profesiniais reikalavimais. Be to, tokio pobūdžio nusikalstamos veikos paprastai padaromos tik tuo atveju, kai svetimos piniginės lėšos yra patikėtos trečiajam asmeniui. Tokios pakartotinam nusikalstamam elgesiui palankios sąlygos paprastai susiklosto asmeniui dirbant buhalteriu arba kitą darbą, susijusį su materialinėmis vertybėmis. Todėl, atsižvelgiant į A. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad ji nebuvo atsitiktinė, o tęsėsi ilgą laiką, siekiant individualios prevencijos tikslų, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. S. negalima palikti teisės dirbti buhalterės darbą arba darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita.
5.10. Nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad pagal įgytą išsilavinimą A. S. gali dirbti tik buhalterės darbą, todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė iš esmės apribos nuteistosios galimybę dirbti ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, visų pirma pažymi, kad, iš tiesų, uždraudimas nuteistajam dirbti tik tam tikrą darbą apriboja asmens galimybes dirbti pagal specialybę, kurią jis įgijo. Tačiau, kaip išaiškinta teismų praktikoje, tame yra šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė. Teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas yra susijęs su asmens teisių darbinėje veikloje, t. y. pasirenkant profesiją ar darbo sritį, ribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2008). Todėl neabejotina, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati nuteistoji apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad yra įgijusi ir kitą specialybę. Antra, kaip jau minėta, šiai baudžiamojo poveikio priemonei nėra būdingas siekis tiesiogiai įgyvendinti teisingumo principą, užtikrinant ir nukentėjusiojo galimybę greičiau ir efektyviau gauti padarytos žalos atlyginimą. A. S. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, todėl šiuo atveju bausmė turi atlikti ir prevencinę funkciją. Būtent šią funkciją padeda įgyvendinti nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir civilinio ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą neišreiškė valios, kad A. S. būtų panaikinta ši baudžiamojo poveikio priemonė suteikiant jai galimybę dirbti darbą, susijusį su materialinėmis vertybėmis. Priešingai, civilinių ieškovų atstovas laikosi pozicijos, kad teisės dirbti materialiai atsakingą darbą atėmimas yra minimali galima bausmė sunkų finansinį nusikaltimą padariusiam asmeniui.
5.11. Taigi įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Tačiau, nustatydamas šios priemonės terminą ketveriems metams, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo terminas negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo laiko. Tai vienintelis baudžiamojo poveikio priemonių taikymo apribojimas laiko prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-697/2017). Atsižvelgiant į tai, A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo – terminas nustatomas trejiems metams.
5.12. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nesuderinama su paskirtu įpareigojimu dirbti. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti įpareigojimai, kaip ir baudžiamojo poveikio priemonės, iš esmės padeda įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializaciją, grąžinimą į visuomenę. Todėl teismų praktikoje įpareigojimas dirbti paprastai skiriamas asmenims, kurių nusikalstamą veiką iš dalies ar visiškai nulėmė asocialus elgesys, reikalaujantis korekcijų baudžiamosios teisės priemonėmis. Šiuo atveju A. S. nusikalstamą veiką padarė dirbdama, turėdama profesinių įgūdžių konkrečioje srityje, kurie iš esmės palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Be to, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti A. S. dirbti, tuo pačiu uždraudžiant dirbti buhaltere arba kitą su materialinėmis vertybėmis susijusį darbą, yra prieštaringas ir yra iš anksto numatomų tokio teismo nuosprendžio įgyvendinimo trukdžių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje bausmės tikslai bus pasiekti palikus galioti A. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti buhalterės darbą arba darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, atėmimą – trejiems metams. Įpareigojimas dirbti, kurio paskyrimas apygardos teismo nuosprendyje nemotyvuotas, o pats įpareigojimas perteklinis, naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti A. S. BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą, t. y. pareigą dirbti.
BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti buhaltere ir darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, atėmimo – taikymo terminą sutrumpinti iki 3 (trejų) metų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.