Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-11-09 · Civilinė byla Nr. 2-172-1031/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
2-172-1031/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06887-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
D. F.
Atsakovas
E. F.
Trečiasis asmuo
Swedbank, AB ir UAB „Mokilizingas“
Advokatai
Dalius Vaičiulis, Violeta Savickienė, Vitalijus Metelica
Civilinė byla Nr. 2-172-1031/2017Proceso Nr. 2-70-3-06887-2016-0
Procesinio dokumento kategorijos:(S)2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.2.10.ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant ieškovui D. F., jo atstovui advokatui Vitalijui Metelicai, atsakovei E. F., jos atstovei advokatei Violetai Savickienei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Ž., nedalyvaujant trečiųjų asmenų atstovams,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. F. ieškinį atsakovei E. F. ir atsakovės E. F. priešinį ieškinį ieškovui D. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovė taip pat reiškė reikalavimus dėl daikto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys byloje Swedbank, AB ir UAB „Mokilizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. F. pateikė ieškinį atsakovei, kuriuo ieškovas prašė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. F. ir E. F. nutraukti dėl atsakovės E. F. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti dabartines šalių pavardes. Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove. Nustatyti ieškovui D. F. teisę be apribojimų matytis su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Iš ieškovo priteisti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės. Nustatyti, kad atsakovė E. F. vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkys uzufrukto teise. Pripažinti, kad D. F. ir E. F. bendrąja jungtine nuosavybe lygiomis dalimis turi turtą O. V. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nustatyti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą. Nustatyti, kad AB Swedbank pagal 2006 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį AB Swedbank Nr.06-090081-FA/06-090085-FA, bankui kredito sumą 20 696,80 Eur mokės ieškovas D. F.. Taip pat nustatyti, kad AB Swedbank pagal 2014 m. balandžio 25 d. sutartį Nr.14-031376-CL, bankui kredito sumą 2865,40 Eur mokės solidariai ieškovas D. F. ir atsakovė E. F.. Nustatyti, kad UAB Mokilizingas, kredito sutartį UAB Mokilizingas Nr. SJJ50713PNPA, kredito sumą 374,22 Eur mokės solidariai ieškovas D. F. ir atsakovė E. F..

Ieškovas patikslintame ieškinyje (1-6 b.l., tomas 2) nurodė, taip pat jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad santuoką su atsakove sudarė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokinis gyvenimas iš esmės nesiklostė nuo pat pradžių. Ieškovas laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovės E. F. kaltės - ji pažeidė sutuoktinio pareigas: pagarbos kitam nebuvimas, nuomonės nepaisymas, nenoras derinti elgesio ir charakterio bruožų, neištikimybės ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovas nurodė, kad šalys turi sūnų E. F., jo išlaikymui ieškovas sutinka skirti 130 Eur periodinėmis išmokomis, nes laiko, kad toks išlaikymas vaikui yra pakankamas.

Ieškovas pažymėjo, kad šalys santuokos metu bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilį O. V. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prašė automobilį priteisti ieškovui. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas ieškovo iki santuokos, todėl nėra dalytinas, nes nėra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė.

Nurodė, kad kreditoriui byloje AB Swedbank paskolą bankui mokės ieškovas, kadangi kreditas suteiktas D. F. iki santuokos sudarymo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad ieškovas buvo paėmęs dvi paskolas: butui įsigyti - 107 tūkst. Lt (30120,48 Eur); baldams - 26 tūkst. Lt (7530,12 Eur). Paskolą ieškovas mokėjo iš savo asmeninių lėšų, atsakovė E. F. 2007 - 2015 metais niekur nedirbo, pajamų negavo, todėl sumokėta paskola negali būti bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas pažymėjo, kad pagal kredito sutartį, sudarytą su AB Swedbank Nr.14-031376-CL, ir kredito sutartį, sudarytą su UAB Mokilizingas, ieškovo vertinimu, atsako abu sutuoktiniai solidariai.

Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovės į jo sąskaitą įneštus 14770 Eur vertina kaip skolą dėl ieškovės sūnaus iš ankstesnės santuokos išlaikymo. Ieškovas šių pinigų nevertina kaip pagrindo bendrajai nuosavybei butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsirasti.

Atsakovė E. F. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateiktu priešieškiniu atsakovė teismo prašė nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovo kaltės. Priteisti atsakovei iš D. F. 1000 Eur neturtinę žalą. Sūnaus E. F. gvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Iš D. F. sūnaus išlaikymui priteisti po 190 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovė prašė padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, atsakovei priteisiant virtuvės komplektą, minkštą kampą (stovintį svetainėje), televizorių LD, šaldytuvą, skalbimo mašiną, indaplovę, dujinę viryklę. Ieškovui atsakovė prašė priteisti miegamojo komplektą, minkštą kampą (mažąjį), valgomąjį stalą su 6 kėdėmis, televizorių Samsung, kavos staliuką. Taip pat atsakovė prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti, atsakovei priteisiant 0,77 dalis, o ieškovui 0,23 dalis minėto buto. Taip pat atsakovė prašė priteisti iš jos ieškovui 0,77 dalis jo kas mėnesį mokamų įmokų AB Swedbank pagal 2006-11-14 kredito sutartį, kuria paimta paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Atsakovė prašė jai palikti santuokinę pavardę. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, taip pat ji ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas ilgą laiką tinkamai nesirūpino šeima. Po santuokos sudarymo, ieškovas greitai atsiskleidė, parodydamas tikruosius savo charakterio bruožus bei požiūrį į šeimą. Jam tapo svarbūs tik jo reikalai ir poreikiai. Jau santuokos pradžioje elgėsi netinkamai - 2008 m. ieškovas išvarė atsakovę su mažamečiu sūnumi E. F. iš namų, pakeitė spyną ir dviems savaitėms išvyko į komandiruotę. Viso bendro gyvenimo laikotarpiu atsakovė nurodė buvusi įžeidinėjama, užgauliojama ir žeminama. Jautėsi nemylima, negerbiama, sutuoktiniui nereikalinga. Nuo 2014 m. situacija šeimoje itin pablogėjo. Atsakovės vertinimu, ji nuolatos buvo įžeidinėjama ir žeminama sūnaus akivaizdoje. 2015 m. balandžio mėnesio viduryje, nebegalėdama kęsti netinkamo ieškovo elgesio, atsakovė su sūnumi išsikėlė gyventi pas savo motiną. Į minėtą butą grįžo tik 2016 m. rugpjūčio 25 d., kadangi sūnus lanko mokyklą, kuri yra šalia namų.

Atsakovės vertinimu, ieškovas netinkamai atliko tėvo pareigas - jis nesirūpino sūnumi, su juo nebendravo, neužsiėmė sūnaus laisvalaikiu ir neprisideda prie jo išlaikymo. Atsakovės vertinimu, ieškovo elgesys yra nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, dėl ieškovo kaltės, ypatingai dėl atsakovės šmeižimo bei žeminimo viešoje erdvėje, ji patyrė išgyvenimus, pažeminimą, stresą ir įtampą, gėdą prieš gimines, draugus ir pažįstamus, todėl iš atsakovo priteistina neturtinė žala 1000 Eur.

Atsakovės vertinimu, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, nes vaiko ryšys su motina yra daug stipresnis nei su tėvu, be to, motina vaiku tinkamai rūpinasi. Atsakovė laiko, kad sūnaus visapusiškų poreikių patenkinimui reikia 470,54 Eur per mėnesį. Vaikas lanko karatė treniruotes ir tapybos užsiėmimus, todėl priteistinas išlaikymas yra po 190 Eur kas mėnesį.

Atsakovė prašė padalinti kilnojamuosius daiktus pagal jos reikalavimą, nes toks padalinimas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko interesus.

Atsakovė laikė, kad automobilis O. V. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas atsakovės asmeninėmis lėšomis bei panaudojus 800 Eur santuokinių lėšų, todėl ieškovui priteistina 400 Eur kompensacija, o daiktas natūra priteistinas atsakovei.

Atsakovė pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes 2006-11-03 buto pirkimui buvo gautas 30815,57 Eur kreditas bei 7703,89 Eur kreditas buto remontui. Atsakovė 2012 m. liepos 5 d. pardavusi asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 2 kambarių butą 14770,62 Eur (51000 Lt) pervedė į ieškovo sąskaitą banko paskolos dengimui. Be to, butą ieškovas nupirko beveik metai iki santuokos įregistravimo. Šio buto įgijimo metu, t. y., nuo 2006 metų kovo mėnesio atsakovė gyveno kartu su ieškovu, kartu rūpinosi buto pirkimu. Atsakovė iš asmeninių lėšų užsakė ir įstatė kambario duris.

Gyvenant santuokoje laikotarpyje 2008 – 2009 metais, buvo atlikta namo, kuriame yra ginčo butas, renovacija, šalys kartu padengė 3412,07 Eur, todėl ½ dalis šių lėšų turėtų priklausyti atsakovei.

Minėtą butą pripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prievolės pagal kredito sutartį vykdymas ir toliau liktų ieškovo asmenine prievole, tačiau atsakovė sutinka kas mėnesį mokėti buto pirkimui pagal kredito sutartį Nr. 06-090081- F A106-090085-FA paimto kredito likutį, mokėdama kasmėnesinius įnašus, proporcingus nuosavybės teise paskirtai buto daliai, t.y. 0,77 arba ieškovui pilnai atsiskaitant su AB Swedbank atsakovei pagal priklausančią dalį kas mėnesį pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AB Swedbank pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su atsakovės nurodytu paskolos grąžinimu sutinka. Dėl kitų ieškinio reikalavimų ir aplinkybių trečiasis asmuo nepasisakė.

Tretysis asmuo UAB „Mokilizingas“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys turi nepilnametį sūnų E. F., gim. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo 2006 m. lapkričio 14 d. D. F. su Swedbank, AB sudarė kredito sutartį Nr. 06-090081-FA/06-090085-FA (20-45 b.l., tomas 1). Pagal šią sutartį ieškovui buvo suteiktas kreditas, sudarytas iš dviejų dalių (dviems tikslams): pirmasis - 06-090081-FA būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, kredito suma 30815,57 Eur ir antrasis - 06-090085-FA, minėto buto remontui ir sutvarkymui, kredito suma 7703,89 Eur. Bendra kredito suma 38519,46 Eur. Prievolės įvykdymui užtikrinti yra nustatyta sutartinė minėto buto hipoteka (14,15 b.l. tomas 1). Anksčiau nei numatytas terminas bankui buvo grąžinta 6969,73 Eur kredito (pagal kredito dalį 06-090085-FA) ir 5200,81 Eur (pagal kredito dalį 06-090081-FA) (6 b.l. tomas 3). Kredito dalis 06-090085-FA buvo baigta mokėti anksčiau laiko 2012 m. rugpjūčio 14 d. (7-14 b.l. tomas 3). Pagal kredito dalį 06-090085-FA tą pačią dieną 2012 m. rugpjūčio 14 d. buvo įmokėta 5200,81 Eur suma (14-24 b.l. tomas 3).

Šalys santuokos metu įgijo automobilį O. V. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (11,12 b.l. tomas 1).

Santuokos metu ieškovui buvo suteikti ir kiti kreditai - 2014 m. balandžio 25 d. Swedbank, AB suteiktas kreditas 2896,20 Eur sumai (7 b.l. tomas 2); 2015 m. liepos 13 d. UAB „Mokilizingas“ ieškovui suteikė 1133,43 Eur kreditą (30-32 b.l. tomas 2).

2010 m. lapkričio 11 d. AB, Swedbank šalims yra suteikęs 6984,39 Eur kreditą paskolai refinansuoti ir automobiliui pirkti (63, 64 b.l.).

Šalys kaip šeima bendrai negyvena nuo 2015 m. balandžio mėnesio, bendro ūkio neveda.

Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.

Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas esminių santuokos principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Abi šalys bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra abiejų sutuoktinių aiški valia santuoką nutraukti, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti.

Bendrąja prasme santuoka – tai dviejų žmonių galimybė sukurti savo unikalią sėkmės istoriją. CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas - būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiškia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Abu sutuoktiniai reiškia reikalavimus dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti kitą sutuoktinį. Ieškovas laiko, kad atsakovė nerodė jam tinkamos pagarbos, nepaisė jo nuomonės, nederino savo charakterio prie ieškovo. Taip pat kaltė pasireiškia neištikimybe. Atsakovė nurodė, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad ieškovas iš esmės atsakovės negerbė, buvo jai nelojalus, nerėmė moraliai ir materialiai. Naudodamasis atsakovės gerumu ieškovas tenkino savo poreikius. Nei vienas iš sutuoktinių savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažino, nurodė, kad kaltu yra tik kitas sutuoktinis.

CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi, įstatymo leidėjas išskiria tokius sutuoktinio kaltės elementus - sutuoktinio pareigų pažeidimas, tas pažeidimas turi būti esminis, ir dėl šio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato prezumpciją, kada sutuoktinis laikomas kaltu dėl santuokos iširimo. Nors ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė sutuoktinės neištikimybę, kaip jos kaltę dėl santuokos iširimo, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodinėjo. Teismas laiko, jog tokia aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nėra įrodyta ir nėra nustatyta, todėl nenustačius minėtoje normoje numatytų pagrindų ir aplinkybių, taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytas prezumpcijas, kiekvieno iš sutuoktinių kaltė turi būti įrodinėjama.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip teismas jau nurodė, tiek sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas, tiek sutuoktinio pareigų pažeidimo pobūdis turi būti esminis. Esminiu pažeidimu laikytinas toks elgesys, kuris yra nepriimtinas ne tik teisės, tačiau bendrai visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių požiūriu. Kiekviena šeima yra unikalus, individualus ir tam tikru lygiu autonomiškas socialinis vienetas, todėl esminiu pažeidimu gali būti pripažintas ir toks pažeidimas, kuris yra pažeidimas konkrečioje šeimoje (tarp sutuoktinių) nusistovėjusių ir tiems sutuoktiniams priimtinų normų ir elgesio modelių, pagal kuriuos jie organizuoja tarpusavio santykius ir šeimyninį gyvenimą, jei pažeidimas yra esminis. Teismas pažymi, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas negali būti laikomas esminiu, jeigu jis padarytas dėl objektyvių ir pažeidimą padariusio sutuoktinio valios nepriklausančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju abi šalys nurodė kito sutuoktinio nepagarbą, nelojalumą, nepaisymą kitos nuomonės ir interesų. Šios priežastys sukūrė nuolatinę įtampą, priekaištus, nesutarimus ir barnius šeimoje.

Teismo posėdyje ištyrus garso įrašus, teismo vertinimu, kiekvienas iš sutuoktinių elgėsi ne tik akivaizdžiai nemandagiai ir nekorektiškai, tačiau ir nepagarbiai bei nelojaliai kito sutuoktinio atžvilgiu. Nepagarbus, nelojalus, nekorektiškas elgesys ir kalba buvo kiekvieno sutuoktinio, kuris tuo metu nedarė garso įrašo. Sutuoktiniai vienas kitą kaltino vagystėmis (pavogus pinigus ar grandinėlę), kreipėsi naudodami necenzūrines sąvokas ir įžeidžiančius žodžius. Ištirti garso įrašai leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas sutuoktinis buvo nepagarbus ir nelojalus kito atžvilgiu. Teismo vertinimu, tokie santykiai, kai sutuoktiniai vienas kitą kaltina vagystėmis, reikalaujant grąžinti pavogtus daiktus, kreipiasi naudodami vulgarius žodžius ir nenorminę leksiką, laikytini abipusiai nepagarbiais santykiais. Teismo apklaustas šalių sūnus nurodė, kad tėvai iš esmės pykstasi visada, kai namuose būna kartu.

Teismo vertinimu, šeima, kaip socialinis institutas, kuris yra visuomenės ir valstybės pagrindas, gali būti sėkminga ir pasiekti Konstitucijos 38 straipsnio 6 ir 7 dalyje numatytus tikslus tik tuo atveju, jei abu sutuoktiniai, kurie yra pavyzdys savo vaikams, sugeba, kad ir turėdami skirtingų interesų ir būdami skirtingi, rasti bendrus sprendimus, dėti adekvačias pastangas gerbiant, paremiant ir palaikant vienas kitą, tuos sprendimus, reikalingus bendriems šeimos interesams, įgyvendinti.

Atsakovė nurodė, kad ji nepagarbiai kalbėjo ir nepagarbiai elgėsi su ieškovu tik po to, kai šalys jau kartu nebegyveno, nes išklausytas garso įrašas padarytas po to, kai šalys kartu nebegyveno, todėl jos toks elgesys negali sudaryti jos kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti laikoma teisiškai reikšminga. Santuokos pabaiga ją nutraukiant yra teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas (CK 3.66 straipsnio 1 dalis). Būtent nuo šio momento sutuoktinių vienas kitam nesieja jokios sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos. CK 3.67 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimo įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms. Minėta norma nurodo, kad turtinės teisės sutuoktiniams gali atsirasti ir nuo bylos iškėlimo arba nuo dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Toks reguliavimas reiškia, kad pasekmės turtinėms sutuoktinių teisėms gali atsirasti ir nuo CK 3.67 straipsnyje numatyto momento. Tačiau teismas pažymi, kad šiame straipsnyje numatytas reguliavimas nėra taikomas sutuoktinių tarpusavio neturtinėms teisėms. Sutuoktiniai net ir pradėję gyventi skyrium nepraranda neturtinės pareigos gerbti vienas kitą, būti vienas kitam lojaliu. Neturtinės sutuoktinių teisės ir pareigos baigiasi tik pasibaigus santuokai (santuoką nutraukus) (CK 3.66 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdyje ištirti garso įrašai yra padaryti šalių santuokai esant nenutrauktai, kiekvienam iš jų esant nelojaliam ir nepagarbiam, tačiau dar turint pareigą tokiais būti iki pat santuokos pabaigos. Teismas, vertindamas aptartas aplinkybes, laiko, kad kiekvienas iš sutuoktinių pažeidė sutuoktinio pareigas ir tie pažeidimai yra esminiai, dėl kurių šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Ta aplinkybė, kad atsakovės elgesys ieškovo atžvilgiu buvo nepagarbus tik po ko, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšminga.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo yra didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Todėl teismas iš dalies tenkindamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus šalių santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl ieškovės pavardės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys sprendimo priėmimo metu turi nepilnametį sūnų, vertindamas tai, kad dėl pavardės tarp šalių ginčo nėra, sprendžia santuoką nutraukus ieškovei palikti jos prašomą santuokinę F. pavardę (CK 3.69 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais bei iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Taigi, išlaikymas vaikui, nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą.

Nors ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaiko išlaikymui iš jo priteistina suma 130 Eur, baigiamųjų kalbų stadijoje nurodė, kad sutinka su atsakovės prašoma priteisti suma 190 Eur per mėnesį.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Teismo vertinimu, šalių sūnus E. F. turi vidutinio, pradinių klasių vidutinio vaiko poreikius. Be to, vaikas dar papildomai yra ugdomas - lanko tapybą ir karatė treniruotes. Teismas, vertindamas vaiko poreikius, ieškovo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo baigiamojoje stadijoje ginčo dėl vaiko išlaikymo neliko, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos institucijos poziciją, sprendžia priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nesant ieškovo reikalavimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su vaiko motina. Teismas, ištyręs ieškovo pateiktą vaizdo įrašą, dėl jame užfiksuotų aplinkybių 2017 m. spalio 20 d., priėmė atskirąją nutartį. Taip pat teismas sprendė išklausyti ir šalių sūnaus nuomonės.

Teismo vertinimu, motinos ir vaiko santykiai yra šilti, vaikas motina pasitiki ir ja kliaunasi. Motina skatina vaiko papildomą ugdymą, padeda jam mokytis. Vaikas jau iš esmės ilgą laiką gyvena su motina ir toliau labiau norėtų likti gyventi su mama. Teismas vertindamas bylos įrodymus nenustatė objektyvių duomenų, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakove. Tenkindamas šį reikalavimą teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad tokiu būdu abu atsakovės sūnūs – broliai toliau bendraus stiprindami tarpusavio ryšį.

Ieškovas prašė nustatyti, kad jis gali nekliudomai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. E. F. gyvenamąją vietą nustačius su atsakove ir nesant duomenų, dėl kurių ieškovas negalėtų bendrauti su sūnumi arba bendravimas turėtų būti ribojamas, teismas sprendžia šį ieškovo prašymą tenkinti.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Šalys reikalavimų dėl išlaikymo nereiškia, o teismas aplinkybių, kurioms esant sutuoktiniai turėtų teikti išlaikymą vienas kitam, nenustatė, todėl sprendžia išlaikymo sutuoktiniams vienas iš kito nepriteisti.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma ir po to teismas sprendžia dėl jo padalijimo būdo.

Nagrinėjamojoje byloje yra kilęs ginčas tiek dėl to, koks turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tiek ir ginčas dėl paties turto padalijimo. Šalys nesutaria kaip turi būti vertinamas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas laiko, kad šis daiktas yra įsigytas jo iki santuokos sudarymo, daiktas nupirktas už ieškovui suteiktą paskolą ir dėl to daiktas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl santuoką nutraukiant tarp šalių jis nedalintinas. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, ji laiko, kad nors butas įsigytas iki santuokos sudarymo ir paskola butui įsigyti suteikta ieškovui iki santuokos sudarymo, ieškovo prievolė bankui buvo vykdoma ne tik iš ieškovo asmeninio turto, tačiau ir iš sutuoktinių bendro turto, taip pat ir atsakovės asmeninio turto – atsakovės asmeninių lėšų, kurias ji gavo pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės leidžia minėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas nesutikdamas su atsakovės pozicija nurodo, kad santuokos metu šalys bendrų lėšų neturėjo (negaudavo), nes dirbo tik ieškovas, o atsakovė nedirbo, tuo tarpu atsakovės asmeninės lėšos (lėšos gautos atsakovei pardavus jai priklausiusį turtą) yra atsakovės skola už atsakovės sūnaus iš ankstesnės santuokos išlaikymą ir studijų apmokėjimą.

Kaip teismas jau yra nustatęs, minėtas butas ieškovo yra įsigytas iki santuokos sudarymo. Paskola butui įsigyti taip pat ieškovui buvo suteikta iki santuokos sudarymo. Teismas taip pat nustatė, kad ir baldai buvo įsigyti už paskolą, kuri ieškovui buvo suteiktą iki santuokos sudarymo. Šios aplinkybės iš esmės sąlygoja, kad minėtas butas turi būti vertinamas kaip asmeninė ieškovo nuosavybė, atsiradusi iš asmeninės ieškovo prievolės (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tiek sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, tiek kreipiantis į banką paskolos ir ją gaunant, ieškovui atsirado asmeninio pobūdžio prievolė. Ta aplinkybė, kad ieškovo asmeninė prievolė buvo vykdoma ir iš bendro sutuoktinių turto ir iš asmeninio atsakovės turto, negali pakeisti, modifikuoti ar paneigti minėtos prievolės asmeninio pobūdžio. Vertindamas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrajai jungtinei nuosavybei atsirasti CK 3.88 straipsnio pagrindais. Atsakovė savo atsiliepime (55-58 b.l., tomas 1) ir priešiekinyje (84-87 b.l., tomas 1) iš esmės siekė, kad jai būtų kompensuotos lėšos, susijusios su asmeninės ieškovo prievolės vykdymu. Pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovė pareiškė reikalavimą daiktą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismo vertinimu, reiškiamu reikalavimu atsakovė siekia ginti savo turtines teises, todėl tokio klausimo neišsprendus teismas paneigtų savo kaip ginčą sprendžiančios institucijos prigimtį. Be to, šioje byloje teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tiesiogiai susijusius su ieškiniu (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir apie šią savo teisę teismas šalis informavo teismo posėdžio 2017 m. rugpjūčio 30 d. metu (garso įrašo I dalis laikas nuo 1 val. 04 min. 14 sek. iki 1 val. 04. 50 sek.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad šalys bendrų pajamų negavo, nes dirbo tik ieškovas ir darbo užmokestį gaudavo tik jis. CK 3.88 straipsnio 5 dalis nurodo, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbo veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovo gautas darbo užmokestis po santuokos sudarymo yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Nors ieškovas nurodė, kad turėjo ir asmeninio turto, nes iki santuokos dirbo (duomenys neskelbtini), tokių duomenų byloje nepateikus, teismas tokių aplinkybių nenustatė ir laiko, kad asmeninio turto, iš kurio galėjo būti vykdomos asmeninės ieškovo prievolės, ieškovas santuokos metu neturėjo.

Šalys santuoką sudarė 2007 m. spalio 20 d. Teismui nenustačius, kad ieškovas turėjo asmeninio turto savo asmeninei prievolei vykdyti sprendžia, kad prievolė bankui nuo santuokos sudarymo buvo vykdoma iš bendrojo sutuoktinių turto.

Kaip nustatyta, ieškovui buvo suteiktas kreditas, sudarytas iš dviejų dalių – būstui įsigyti ir buto remontui. Teismas šalių paaiškinimais nustatė, kad kredito dalis, skirta buto remontui, buvo panaudota ir baldų bei buitinės technikos įsigijimui. Teismui sprendžiant, kad pagal šiuos kreditus įsigyti daiktai, t.y. minėtas butas ir jame esantys baldai bei buitinė technika yra ieškovo asmeninė nuosavybė, tuo pačiu teismas daro išvadą, jog nuo santuokos sudarymo momento šios asmeninės ieškovo prievolės buvo vykdomos iš bendro sutuoktinių turto taip pat ir iš asmeninio atsakovės turto. Swedbank, AB pateikė pažymą kaip buvo vykdoma ieškovo prievolė pagal minėtą kredito sutartį (6-25 b.l., tomas 3). Šalys nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio kartu negyvena, bendro ūkio neveda, todėl konstatuojant, kad faktinis gyvenimas skyrium gali sukelti sutuoktiniams tik turtines pasekmes, teismas nagrinėjamojoje byloje, vertina kokia apimtini ieškovo asmeninė prievolė buvo vykdoma iš bendro sutuoktinių turto iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios. Iš pateiktos pažymos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007-11-01 (nuo santuokos sudarymo) iki 2015-06-01 (faktinio gyvenimo skyriaus pradžios) bankui buvo grąžinta pagal sutartį Nr. 06-090085-FA įmokų – 628,04 Eur ir palūkanų – 1628,35 Eur. Pagal kreditą 06-090081-FA buvo grąžinta 4287,01 Eur įmokų ir 7216,73 Eur palūkanų.

Lėšos, kuriomis buvo atliktos įmokos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl iš dalies tenkinant atsakovės reikalavimą pusė šių lėšų priteistina atsakovei. Skaičiuojant sumokėtas įmokas kartu su palūkanomis nuo santuokos sudarymo iki gyvenimo skyrium teismas nustatė, kad iš bendro turto atliktų įmokėjimų suma 13760,13 Eur, o pusė šios sumos – 6880,07 Eur.

Teismas, skaičiuodamas įmokėtas įmokas ir palūkanas sumokėtas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, neskaičiuoja tų įmokų, kurios buvo atliktos 2012 m. rugpjūčio 14 d. Šiuo laiku ieškovas bankui atliko 6969,73 Eur įmoką (10 b.l., tomas 3) ir taip visiškai įvykdydamas kredito dalį Nr. 06-090085-FA bei atliko 5200,81 Eur įmoką (17 b.l., tomas 3) ir sumažino Nr. 06-090081-FA kredito dalį.

Reikšmina aplinkybe laikytina tai, kad 2012 m. liepos 23 d. atsakovė ieškovui pervedė 14770,62 Eur (51000 Lt), iš kurių ieškovas ir atliko minėtus mokėjimus (94 b.l., tomas 1, 6 b.l., tomas 3). Teismo vertinimu 12170,54 Eur (6969,73 Eur + 5200,81 Eur) suma yra vertintina, kaip asmeninės atsakovės lėšos, skirtos asmeninės ieškovo prievolės įvykdymui, todėl santuoką nutraukiant jos priteistinos iš ieškovo atsakovei.

Teismas konstatuodamas, kad savo asmeninę prievolę ieškovas vykdyti pasitelkė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir asmeninė atsakovės nuosavybė sprendžia iš ieškovo atsakovei priteisti pusę bendrų lėšų - 6880,07 Eur ir asmeninių atsakovės lėšų 12170,54 Eur kompensaciją. Bendra kompensacijos suma – 18950,61 Eur.

Atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimą kildina ir iš to, kad ji ieškovo sąskaitos „papildymui“ 2011 m. balandžio 13 d. pervedė 6080 Lt. Teismas kompensaciją sprendė priteisti konstatavęs ieškovo asmeninės prievolės iš bendro turto ar iš asmeninio atsakovės turto vykdymą. Taigi kitos sumos tiek 6080 Lt (1760,89 Eur) “papildymo” (92 b.l., tomas 1), tiek likusi suma 2600,08, kuri gaunama iš ieškovui pervestų 51000 Lt atėmus bankui pervestą sumą padengiant kreditą (14 770,62 Eur - 12170,54 Eur), teismui nenustačius, kad šios sumos būtų skirtos asmeninėms ieškovo prievolėms apmokėti, ir teismui vadovaujantis bendrąja prezumpcija, kad turtas buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams, sprendžia priteisiant kompensaciją atsakovei iš ieškovo šių sumų nepriteisti.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Nors kai kurie remonto darbai buvo atlikti ir pačios atsakovės – tapetų klijavimas, užsakytos ir įstatytos durys, teismo vertinimu šie darbai nevertintini kaip turto pagerinimu iš esmės, todėl teismas ir šiuo pagrindu atmeta atsakovės reikalavimą butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas, priteisdamas atsakovei kompensaciją kaip jos turtinių teisių gynimo būdą, vertina ir tą aplinkybę, kad šalių santykiai yra ne tik nepagarbūs ar užgaulūs vienas kitam, bet akivaizdžiai ir įtempti bei priešiški. Teismas, spręsdamas priteisti kompensaciją, ją gali priteisti ir atitinkama dalimi minėto buto, tačiau vertindamas šalių santykių konfliktišką ir įtemptą pobūdį, šalių sūnaus paaiškinimus, kad tėvai nuolatos konfliktuoja ir pykstasi, teismas sprendžia, kad teisinga ir sąžininga bei nuosavybės valdymo aspektu efektyvu kompensaciją atsakovei priteisti pinigais.

Ieškovas 2015 m. liepos 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „Mokilizingas“ (30 b.l., tomas 2) ir 2014 m. balandžio 25 d. vartojimo kredito sutartį su Swedbank, AB (7 b.l., tomas 2). Ieškovas nurodė, kad sutartys sudarytos jo asmeniniams poreikiams. Atsakovė nurodė, kad apie šių sutarčių sudarymą ji nieko nežinanti.

Sutartis su UAB „Mokilizingas“ sudaryta po gyvenimo skyrium pradžios, o sutartis su Swedbank, AB sudaryta iki gyvenimo skyrium pradžios, tačiau iš esmės iš bendrų sutuoktinių lėšų vykdoma nebuvo, todėl teismas santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktiniams taikydamas nuo jų faktinio gyvenimo skyrium pradžios, pagal šias sutartis atsakovei kompensacijos iš ieškovo nepriteisia laikydamas jas asmeninėmis ieškovo prievolėmis vykdytomis iš ieškovo asmeninio turto.

Gyvenant santuokoje laikotarpyje 2008 – 2009 metais, buvo atlikta namo, kuriame yra ieškovo butas, renovacija, t.y. buvo pagerintas ieškovo daiktas iš bendrų lėšų, todėl teismas sprendžia pusę šių lėšų 1706,04 Eur (1/2 dalį iš 3412,07 Eur) taip pat kaip kompensaciją iš ieškovo priteisti atsakovei.

2010 m. lapkričio 11 d. šalims buvo suteiktas kreditas automobilio pirkimui (63, 64 b.l.). Bendra grąžintina suma su palūkanomis – 6466,47 Eur. Teismo vertinimu, už suteiktą kreditą buvo įsigytas automobilis O. V. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojasi atsakovė. Vertinant šalių pozicijas dėl minėto automobilio, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o automobilis yra reikalingas ir vaiko poreikiams tenkinti, teismas sprendžia automobilį natūra priteisti atsakovei. Automobilį natūra priteisus atsakovei, ieškovui priteistina pusė minėtos paskolos su palūkanomis kompensacijos – 3233,24 Eur. Iš ieškovo atsakovei mokėtinos kompensacijos, kurią sudaro 1) 6880,07 Eur bendrų lėšų butui ir baldamas, 2) asmeninių atsakovės lėšų butui ir baldams 12170,54 Eur bei 3) buto renovacijos įmokų 1706,04 Eur (viso 20756,65) atėmus atsakovės ieškovui mokėtiną kompensaciją už automobilį 3233,24 Eur, teismas sprendžia priteisti galutinę ieškovo atsakovei mokėtiną kompensacija – 17 523,41 Eur.

Teismas, spręsdamas atsakovei priteisti kompensaciją pinigais, atmeta ieškovo samprotavimus, kad atsakovės indėlis vykdant asmenines ieškovo prievoles turi būti vertinamas kaip atsakovės skola ieškovui už jos sūnaus iš pirmosios santuokos išlaikymą ir studijų apmokėjimą. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija neatitinka nei bylos medžiagos, nei šeimos instituto socialinės paskirties. Atsakovė, sudarydama santuoką su ieškovu, santuokos sudarymo metu turėjo nepilnametį sūnų J. I., kuriam tuo metu buvo penkiolika metų. Po santuokos sudarymo J. I. gyveno kartu su šalimis, tame pačiame bute turėjo savo kambarį. Po santuokos sudarymo, nors tarp ieškovo ir atsakovės sūnaus labai šiltų santykių nebuvo, jie bendraudavo, būdavo kaip šeima. Dar iki santuokos sudarymo ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė turi sūnų, kuris gyvena su ja, todėl ir sudarant santuoką ieškovas žinojo, kad po santuokos sudarymo atsakovės sūnus liks gyventi kartu su jais. Teismo vertinimu, šioje situacijoje, t.y ieškovui, atsakovei ir jos sūnui gyvenant kartu kaip šeima, tarp ieškovo ir atsakovės sūnaus atsirado tam tikri socialinės tėvystės požymiai. Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad jis išlaikė svetimą vaiką, nes, teismo vertinimu, sutuoktinės vaikas negali būti vertinamas kaip visiškai svetimas vaikas. Šeimos socialinė paskirtis pasireiškia ir tuo, kad jos nariai vienas kitą palaiko, paremia, taip sukurdami socialinės ir psichologinės paramos tinklą. Sudarant santuoką ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė turi sūnų, atsakovei kaip motinai ryšys su sūnumi yra svarbus ir reikšmingas, todėl ieškovas šio aspekto negalėjo ignoruoti. Teismas atmeta ieškovo vertinimus apie tai, kad santuoką nutraukus jis turėtų atgauti visas sąnaudas, susijusias su J. I. išlaikymu, kaip nesuderinamus su šeimos socialine paskirtimi.

J. I. būdamas pilnamečiu studijavo socialinių mokslų kolegijoje (41 b.l., tomas 3), valstybės nefinansuojamojoje vietoje, tačiau tuo pačiu metu dirbo, iš darbo teisinių santykių gavo pajamas. Nei pats J. I., nei atsakovė su ieškovu kokios nors finansavimo sutarties sudarę nebuvo, J. I. ieškovo nėra prašęs paremti jį studijuojant ar mokėti už jo studijas. Teismas, pažymėdamas, kad nesėkmingos santuokos pabaigos atveju nėra ir negali būti taikomi nesėkmingo verslo (kai išsiskiria verslo partneriai) pabaigos standartai, todėl teismas ieškovo poziciją, kad kompesanciją atsakovei iš esmės jis yra grąžinęs paremdamas jos sūnų iš ankstesnės santuokos, atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl neturtinės žalos priteismo.

Atsakovė taip pat yra pareiškusi reikalavimą ir dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo, nurodydama, kad dėl sutuoktinio šmeižto ir žeminimo viešoje erdvėje patyrė išgyvenimus, pažeminimą ir stresą, taip pat gėdą prieš gimines, draugus ir pažįstamus. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė ieškovo susirašinėjimo socialiniame tinkle (Facebook) fragmentą, kurį atsakovei perdavė su ieškovu susirašinėjusi moteris (42-49 b.l., tomas 3). Susirašinėjimuose yra nurodomi ieškovo svarstymai apie sutuoktinės neištikimybę, kuriuos jis grindžia kitų asmenų žiniomis, taip pat, kad namuose ieškovas buvo laikomas bankomatu, t.y. vertinama tik jo ekonominė nauda. Teismo vertinimu, ieškovo parašytas tekstas socialiniame tinkle negali būti vertinamas nei žeminančiu, nei šmeižiančiu atsakovę viešoje erdvėje, nes iš esmės analogiškas aplinkybes, netgi naudodamas analogiškus terminus (apie bankomatą) ieškovas nurodė ir teikdamas savo paaiškinimus, bylą nagrinėjant viešame teismo posėdyje. Taip pat teismas laiko, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl jos patirto streso ar nepatogumų prieš gimines, draugus ar pažįstamus. Atsakovės pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina apie atsakovės negalavimus nuo 2014 metų, širdies funkcijas stiprinantys vaistai skirti tiek 2014 metais, tiek 2016 metų pabaigoje, todėl teismo vertinimu pateikti duomenys iš socialinio tinklo apie 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesio ieškovo susirašinėjimą nėra priežastinis ryšys, nulėmęs minėtuose dokumentuose aprašytą atsakovės būseną. Todėl teismas atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta.

Dėl uzufrukto nustatymo.

Teismas vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis uzufruktore paskiria vaiko motiną – atsakovę E. F..

Kaip teismas jau yra nustatęs, tiek minėtas butas, tiek jame esantys baldai ir buitinė technika yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir santuoką nutraukiant teismas šių daiktų nedalina. Taip pat teismas yra nustatęs, kad atsakovė savo turėtą butą yra pardavusi, kitos gyvenamosios patalpos neturi, lėšų kitai gyvenamajai patalpai įsigyti šiuo metu taip pat neturi. Teismas, vertindamas ir nepilnamečio šalių sūnaus interesus, kad savo gyvenamojoje vietoje vaikas yra sukūręs socialinių ir psichoemocinių santykių tinklą – čia lanko mokyklą, būrelius, čia yra jo draugai, gyvendamas šioje vietoje jis gerai jaučiasi ir kitur gyventi nenorėtų bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas sprendžia minėtam turtui – butui ir jame esantiems baldams bei buitinei technikai - nustatyti uzufruktą ir bute palikti gyventi atsakovę su sūnumi (CK 3.71 straipsnis). Teismas tokį sprendimą daro ir vertindamas tas aplinkybes, kad iš esmės šiuo metu šalys taip ir gyvena. Minėtame bute gyvena ir visais daiktais (baldais ir buitine technika) naudojasi atsakovė su sūnumi, o ieškovas gyvena kitur.

Teismas, nustatydamas uzufruktą pažymi, kad atsakovė ir šalių sūnus butu ir jame esančiais daiktais turi naudotis rūpestingai. Uzufrukto pabaigoje daiktai turi būti tokios kokybės, kokie jie buvo uzufrukto nustatymo metu, neįskaitant natūralaus nusidėvėjimo daiktus naudojant atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė, naudodamasi butu, turi mokėti visus mokėjimus, susijusius su teikiamomis komunalinėmis paslaugomis.

Teismas apie savo teises, numatytas CPK 376 straipsnio 3 dalyje, pranešė teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. rugpjūčio 30 d. (garso įrašo I dalis laikas nuo 1 val. 04 min. 14 sek. iki 1 val. 04. 50 sek.), todėl spręsdamas uzufrukto nustatymą teismas neviršija įstatymu jam viešojo intereso pobūdžio byloje suteiktos diskrecijos.

Teismas, nustatydamas uzufruktą ir jo terminą, nustato vertindamas šalių, jų nepilnamečio sūnaus ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) Swedbank, AB interesus. CK 3.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad uzufruktas gali būti nustatytas iki vaiko pilnametystės. Teismas uzufruktą nustato vertindamas tai, kad atsakovei kompensacija nors ir yra priteista, tačiau natūralu, kad sprendimo priėmimo metu sumokėta nėra. Kitos gyvenamosios vietos be ieškovo buto atsakovė su vaiku neturi. Taip pat teismas nustato uzufruktą vertindamas vaiko amžių ir jo socialinę aplinktą – vaikas yra pradinių klasių mokinys – ketvirtokas, o mokykla yra arti jo namų. Teismas uzufruktą nustato tokiam laikui, kuris būtų pakankamas atsakovei susirasti kitą būstą, surasti galimą papildomą finansavimą (gauti kreditą) ir būstą įsigyti, taip pat teismas nustatydamas terminą vertina ir vaiko socialinį bei psichologinį brandumą. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nustatant uzufrukto terminą negali būti nepagrįstai apribotos ieškovo ir banko teisės bei jų interesai, todėl uzufruktas nustatomas tokiam terminui, kuris yra būtinas ir reikalingas. Teismas laiko, kad vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo uzufruktą nustatyti maksimaliam laikui, t.y. iki šalių sūnaus pilnametystės. Teismui iš ieškovo atsakovei priteisus kompensaciją vaiko teisė į gyvenamąją patalpą bus užtikrinta vaiko motinai įsigijus būstą ar jį nuomojantis. Teismas laiko, kad paaugliško amžiaus berniukas yra pajėgus ir pakankamai savarankiškas tiek lankyti užsiėmimus, tiek mokyklą ir gyvendamas toliau nuo ugdymo vietos. Vertindamas šias aplinkybes, teismas uzufruktą nustato iki šalių sūnus baigs penktą klasę. Penktą klasę šalių sūnus turi baigti 2019 metais, todėl teismas iki 2019 m. liepos 1 d. nustato minėto turto uzufruktą. Teismo vertinimu šis terminas yra pakankamas atsakovei įsigyti savo būstą, užtikrinant vaiko teisę į gyvenamąją patalpą, taip pat atitinka ieškovo ir kreditoriaus interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovės priešieškinys patenkintas iš dalies.

Teismas, santuoką nutraukdamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kiekvienos iš šalies reikalavimą patenkino iš dalies. Teismas, spręsdamas šalių turtinius reikalavimus, atmetė atsakovės reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat atmetė reikalavimą padalinti baldus ir buitinę techniką, tačiau teismas atsakovei priteisė kompensaciją pinigais. Teismas tenkino abiejų šalių reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Priteisdamas išlaikymą vaikui teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl priteistino išlaikymo dydžio. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau tenkino jos reikalavimą dėl automobilio natūra priteisimo. Vertinant tai, kad priešieškinio ir ieškinio reikalavimai yra patenkinti panašia apimtimi, teismas laiko, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus atitiks teismo pozicija, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti po ½ dalį. Pagal šią proporciją teismas ir skirsto bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas ir pateikė pinigų priėmimo kvitus advokatui Daliui Vaičiuliui 650 Eur (78 b.l. tomas 2) ir advokatei Violetai Savickienei 1000 Eur. Be minėtų 1650 Eur atstovavimo išlaidų atsakovė sumokėjo 100 Eur (50 b.l., tomas 2) žyminio mokesčio.

Ieškovas duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikė, pateikė duomenis apie išlaidas, susijusias su dokumentų gavimu – 10,71 Eur (13 b.l., tomas 1) ir 41 Eur žyminiu mokesčiu (46 b.l., tomas 1).

Visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos – 51,71 Eur, atsakovės - 1750 Eur. Pagal proporciją ieškovui tenka 25,86 Eur, atsakovei 875 Eur. Įskaitant šalims viena kitai mokėtinas išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteistina 849,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (875 Eur - 25,86 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), tarp D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. F. palikti santuokinę pavardę – F.

Atmesti atsakovės E. F. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atmesti atsakovės E. F. reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir buto bei jame esančių baldų ir buitinės technikos padalijimo.

Priteisti atsakovei E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį O. V. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 523,41 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 41 ct) kompensaciją.

Šalių sūnaus E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. F..

Šalių sūnui E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. rugpjūčio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. E. F. paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Nustatyti, kad D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekliudomai bendrauja su sūnumi E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems baldams ir buitinei technikai uzufruktą bute paliekant gyventi E. F. su sūnumi E. F.. Uzufruktas nustatomas iki 2019 m. liepos 1 d.

Priteisti iš ieškovo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 849,14 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją siųsti VĮ Registrų centras nustatytoms daiktinėms teisėms įregistruoti ir Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Teisėjas Ernestas Šukys