Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. F., jo atstovui advokatui Vitalijui Metelicai, atsakovei E. F., jos atstovei advokatei Violetai Savickienei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Ž., nedalyvaujant trečiųjų asmenų atstovams,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. F. ieškinį atsakovei E. F. ir atsakovės E. F. priešinį ieškinį ieškovui D. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovė taip pat reiškė reikalavimus dėl daikto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys byloje Swedbank, AB ir UAB „Mokilizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo yra didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Todėl teismas iš dalies tenkindamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus šalių santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl ieškovės pavardės.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Taigi, išlaikymas vaikui, nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą.

Nors ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaiko išlaikymui iš jo priteistina suma 130 Eur, baigiamųjų kalbų stadijoje nurodė, kad sutinka su atsakovės prašoma priteisti suma 190 Eur per mėnesį.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Teismo vertinimu, šalių sūnus E. F. turi vidutinio, pradinių klasių vidutinio vaiko poreikius. Be to, vaikas dar papildomai yra ugdomas - lanko tapybą ir karatė treniruotes. Teismas, vertindamas vaiko poreikius, ieškovo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo baigiamojoje stadijoje ginčo dėl vaiko išlaikymo neliko, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos institucijos poziciją, sprendžia priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nesant ieškovo reikalavimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su vaiko motina. Teismas, ištyręs ieškovo pateiktą vaizdo įrašą, dėl jame užfiksuotų aplinkybių 2017 m. spalio 20 d., priėmė atskirąją nutartį. Taip pat teismas sprendė išklausyti ir šalių sūnaus nuomonės.

Teismo vertinimu, motinos ir vaiko santykiai yra šilti, vaikas motina pasitiki ir ja kliaunasi. Motina skatina vaiko papildomą ugdymą, padeda jam mokytis. Vaikas jau iš esmės ilgą laiką gyvena su motina ir toliau labiau norėtų likti gyventi su mama. Teismas vertindamas bylos įrodymus nenustatė objektyvių duomenų, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakove. Tenkindamas šį reikalavimą teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad tokiu būdu abu atsakovės sūnūs – broliai toliau bendraus stiprindami tarpusavio ryšį.

Ieškovas prašė nustatyti, kad jis gali nekliudomai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. E. F. gyvenamąją vietą nustačius su atsakove ir nesant duomenų, dėl kurių ieškovas negalėtų bendrauti su sūnumi arba bendravimas turėtų būti ribojamas, teismas sprendžia šį ieškovo prašymą tenkinti.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Šalys reikalavimų dėl išlaikymo nereiškia, o teismas aplinkybių, kurioms esant sutuoktiniai turėtų teikti išlaikymą vienas kitam, nenustatė, todėl sprendžia išlaikymo sutuoktiniams vienas iš kito nepriteisti.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma ir po to teismas sprendžia dėl jo padalijimo būdo.

Kaip teismas jau yra nustatęs, minėtas butas ieškovo yra įsigytas iki santuokos sudarymo. Paskola butui įsigyti taip pat ieškovui buvo suteikta iki santuokos sudarymo. Teismas taip pat nustatė, kad ir baldai buvo įsigyti už paskolą, kuri ieškovui buvo suteiktą iki santuokos sudarymo. Šios aplinkybės iš esmės sąlygoja, kad minėtas butas turi būti vertinamas kaip asmeninė ieškovo nuosavybė, atsiradusi iš asmeninės ieškovo prievolės (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tiek sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, tiek kreipiantis į banką paskolos ir ją gaunant, ieškovui atsirado asmeninio pobūdžio prievolė. Ta aplinkybė, kad ieškovo asmeninė prievolė buvo vykdoma ir iš bendro sutuoktinių turto ir iš asmeninio atsakovės turto, negali pakeisti, modifikuoti ar paneigti minėtos prievolės asmeninio pobūdžio. Vertindamas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrajai jungtinei nuosavybei atsirasti CK 3.88 straipsnio pagrindais. Atsakovė savo atsiliepime (55-58 b.l., tomas 1) ir priešiekinyje (84-87 b.l., tomas 1) iš esmės siekė, kad jai būtų kompensuotos lėšos, susijusios su asmeninės ieškovo prievolės vykdymu. Pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovė pareiškė reikalavimą daiktą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismo vertinimu, reiškiamu reikalavimu atsakovė siekia ginti savo turtines teises, todėl tokio klausimo neišsprendus teismas paneigtų savo kaip ginčą sprendžiančios institucijos prigimtį. Be to, šioje byloje teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tiesiogiai susijusius su ieškiniu (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir apie šią savo teisę teismas šalis informavo teismo posėdžio 2017 m. rugpjūčio 30 d. metu (garso įrašo I dalis laikas nuo 1 val. 04 min. 14 sek. iki 1 val. 04. 50 sek.).

Šalys santuoką sudarė 2007 m. spalio 20 d. Teismui nenustačius, kad ieškovas turėjo asmeninio turto savo asmeninei prievolei vykdyti sprendžia, kad prievolė bankui nuo santuokos sudarymo buvo vykdoma iš bendrojo sutuoktinių turto.

Kaip nustatyta, ieškovui buvo suteiktas kreditas, sudarytas iš dviejų dalių – būstui įsigyti ir buto remontui. Teismas šalių paaiškinimais nustatė, kad kredito dalis, skirta buto remontui, buvo panaudota ir baldų bei buitinės technikos įsigijimui. Teismui sprendžiant, kad pagal šiuos kreditus įsigyti daiktai, t.y. minėtas butas ir jame esantys baldai bei buitinė technika yra ieškovo asmeninė nuosavybė, tuo pačiu teismas daro išvadą, jog nuo santuokos sudarymo momento šios asmeninės ieškovo prievolės buvo vykdomos iš bendro sutuoktinių turto taip pat ir iš asmeninio atsakovės turto. Swedbank, AB pateikė pažymą kaip buvo vykdoma ieškovo prievolė pagal minėtą kredito sutartį (6-25 b.l., tomas 3). Šalys nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio kartu negyvena, bendro ūkio neveda, todėl konstatuojant, kad faktinis gyvenimas skyrium gali sukelti sutuoktiniams tik turtines pasekmes, teismas nagrinėjamojoje byloje, vertina kokia apimtini ieškovo asmeninė prievolė buvo vykdoma iš bendro sutuoktinių turto iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios. Iš pateiktos pažymos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007-11-01 (nuo santuokos sudarymo) iki 2015-06-01 (faktinio gyvenimo skyriaus pradžios) bankui buvo grąžinta pagal sutartį Nr. 06-090085-FA įmokų – 628,04 Eur ir palūkanų – 1628,35 Eur. Pagal kreditą 06-090081-FA buvo grąžinta 4287,01 Eur įmokų ir 7216,73 Eur palūkanų.

Lėšos, kuriomis buvo atliktos įmokos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl iš dalies tenkinant atsakovės reikalavimą pusė šių lėšų priteistina atsakovei. Skaičiuojant sumokėtas įmokas kartu su palūkanomis nuo santuokos sudarymo iki gyvenimo skyrium teismas nustatė, kad iš bendro turto atliktų įmokėjimų suma 13760,13 Eur, o pusė šios sumos – 6880,07 Eur.

Teismas, skaičiuodamas įmokėtas įmokas ir palūkanas sumokėtas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, neskaičiuoja tų įmokų, kurios buvo atliktos 2012 m. rugpjūčio 14 d. Šiuo laiku ieškovas bankui atliko 6969,73 Eur įmoką (10 b.l., tomas 3) ir taip visiškai įvykdydamas kredito dalį Nr. 06-090085-FA bei atliko 5200,81 Eur įmoką (17 b.l., tomas 3) ir sumažino Nr. 06-090081-FA kredito dalį.

Reikšmina aplinkybe laikytina tai, kad 2012 m. liepos 23 d. atsakovė ieškovui pervedė 14770,62 Eur (51000 Lt), iš kurių ieškovas ir atliko minėtus mokėjimus (94 b.l., tomas 1, 6 b.l., tomas 3). Teismo vertinimu 12170,54 Eur (6969,73 Eur + 5200,81 Eur) suma yra vertintina, kaip asmeninės atsakovės lėšos, skirtos asmeninės ieškovo prievolės įvykdymui, todėl santuoką nutraukiant jos priteistinos iš ieškovo atsakovei.

Teismas konstatuodamas, kad savo asmeninę prievolę ieškovas vykdyti pasitelkė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir asmeninė atsakovės nuosavybė sprendžia iš ieškovo atsakovei priteisti pusę bendrų lėšų - 6880,07 Eur ir asmeninių atsakovės lėšų 12170,54 Eur kompensaciją. Bendra kompensacijos suma – 18950,61 Eur.

Atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimą kildina ir iš to, kad ji ieškovo sąskaitos „papildymui“ 2011 m. balandžio 13 d. pervedė 6080 Lt. Teismas kompensaciją sprendė priteisti konstatavęs ieškovo asmeninės prievolės iš bendro turto ar iš asmeninio atsakovės turto vykdymą. Taigi kitos sumos tiek 6080 Lt (1760,89 Eur) “papildymo” (92 b.l., tomas 1), tiek likusi suma 2600,08, kuri gaunama iš ieškovui pervestų 51000 Lt atėmus bankui pervestą sumą padengiant kreditą (14 770,62 Eur - 12170,54 Eur), teismui nenustačius, kad šios sumos būtų skirtos asmeninėms ieškovo prievolėms apmokėti, ir teismui vadovaujantis bendrąja prezumpcija, kad turtas buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams, sprendžia priteisiant kompensaciją atsakovei iš ieškovo šių sumų nepriteisti.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Nors kai kurie remonto darbai buvo atlikti ir pačios atsakovės – tapetų klijavimas, užsakytos ir įstatytos durys, teismo vertinimu šie darbai nevertintini kaip turto pagerinimu iš esmės, todėl teismas ir šiuo pagrindu atmeta atsakovės reikalavimą butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas, priteisdamas atsakovei kompensaciją kaip jos turtinių teisių gynimo būdą, vertina ir tą aplinkybę, kad šalių santykiai yra ne tik nepagarbūs ar užgaulūs vienas kitam, bet akivaizdžiai ir įtempti bei priešiški. Teismas, spręsdamas priteisti kompensaciją, ją gali priteisti ir atitinkama dalimi minėto buto, tačiau vertindamas šalių santykių konfliktišką ir įtemptą pobūdį, šalių sūnaus paaiškinimus, kad tėvai nuolatos konfliktuoja ir pykstasi, teismas sprendžia, kad teisinga ir sąžininga bei nuosavybės valdymo aspektu efektyvu kompensaciją atsakovei priteisti pinigais.

Ieškovas 2015 m. liepos 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „Mokilizingas“ (30 b.l., tomas 2) ir 2014 m. balandžio 25 d. vartojimo kredito sutartį su Swedbank, AB (7 b.l., tomas 2). Ieškovas nurodė, kad sutartys sudarytos jo asmeniniams poreikiams. Atsakovė nurodė, kad apie šių sutarčių sudarymą ji nieko nežinanti.

Sutartis su UAB „Mokilizingas“ sudaryta po gyvenimo skyrium pradžios, o sutartis su Swedbank, AB sudaryta iki gyvenimo skyrium pradžios, tačiau iš esmės iš bendrų sutuoktinių lėšų vykdoma nebuvo, todėl teismas santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktiniams taikydamas nuo jų faktinio gyvenimo skyrium pradžios, pagal šias sutartis atsakovei kompensacijos iš ieškovo nepriteisia laikydamas jas asmeninėmis ieškovo prievolėmis vykdytomis iš ieškovo asmeninio turto.

Gyvenant santuokoje laikotarpyje 2008 – 2009 metais, buvo atlikta namo, kuriame yra ieškovo butas, renovacija, t.y. buvo pagerintas ieškovo daiktas iš bendrų lėšų, todėl teismas sprendžia pusę šių lėšų 1706,04 Eur (1/2 dalį iš 3412,07 Eur) taip pat kaip kompensaciją iš ieškovo priteisti atsakovei.

2010 m. lapkričio 11 d. šalims buvo suteiktas kreditas automobilio pirkimui (63, 64 b.l.). Bendra grąžintina suma su palūkanomis – 6466,47 Eur. Teismo vertinimu, už suteiktą kreditą buvo įsigytas automobilis O. V. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojasi atsakovė. Vertinant šalių pozicijas dėl minėto automobilio, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o automobilis yra reikalingas ir vaiko poreikiams tenkinti, teismas sprendžia automobilį natūra priteisti atsakovei. Automobilį natūra priteisus atsakovei, ieškovui priteistina pusė minėtos paskolos su palūkanomis kompensacijos – 3233,24 Eur. Iš ieškovo atsakovei mokėtinos kompensacijos, kurią sudaro 1) 6880,07 Eur bendrų lėšų butui ir baldamas, 2) asmeninių atsakovės lėšų butui ir baldams 12170,54 Eur bei 3) buto renovacijos įmokų 1706,04 Eur (viso 20756,65) atėmus atsakovės ieškovui mokėtiną kompensaciją už automobilį 3233,24 Eur, teismas sprendžia priteisti galutinę ieškovo atsakovei mokėtiną kompensacija – 17 523,41 Eur.

Teismas, spręsdamas atsakovei priteisti kompensaciją pinigais, atmeta ieškovo samprotavimus, kad atsakovės indėlis vykdant asmenines ieškovo prievoles turi būti vertinamas kaip atsakovės skola ieškovui už jos sūnaus iš pirmosios santuokos išlaikymą ir studijų apmokėjimą. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija neatitinka nei bylos medžiagos, nei šeimos instituto socialinės paskirties. Atsakovė, sudarydama santuoką su ieškovu, santuokos sudarymo metu turėjo nepilnametį sūnų J. I., kuriam tuo metu buvo penkiolika metų. Po santuokos sudarymo J. I. gyveno kartu su šalimis, tame pačiame bute turėjo savo kambarį. Po santuokos sudarymo, nors tarp ieškovo ir atsakovės sūnaus labai šiltų santykių nebuvo, jie bendraudavo, būdavo kaip šeima. Dar iki santuokos sudarymo ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė turi sūnų, kuris gyvena su ja, todėl ir sudarant santuoką ieškovas žinojo, kad po santuokos sudarymo atsakovės sūnus liks gyventi kartu su jais. Teismo vertinimu, šioje situacijoje, t.y ieškovui, atsakovei ir jos sūnui gyvenant kartu kaip šeima, tarp ieškovo ir atsakovės sūnaus atsirado tam tikri socialinės tėvystės požymiai. Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad jis išlaikė svetimą vaiką, nes, teismo vertinimu, sutuoktinės vaikas negali būti vertinamas kaip visiškai svetimas vaikas. Šeimos socialinė paskirtis pasireiškia ir tuo, kad jos nariai vienas kitą palaiko, paremia, taip sukurdami socialinės ir psichologinės paramos tinklą. Sudarant santuoką ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė turi sūnų, atsakovei kaip motinai ryšys su sūnumi yra svarbus ir reikšmingas, todėl ieškovas šio aspekto negalėjo ignoruoti. Teismas atmeta ieškovo vertinimus apie tai, kad santuoką nutraukus jis turėtų atgauti visas sąnaudas, susijusias su J. I. išlaikymu, kaip nesuderinamus su šeimos socialine paskirtimi.

J. I. būdamas pilnamečiu studijavo socialinių mokslų kolegijoje (41 b.l., tomas 3), valstybės nefinansuojamojoje vietoje, tačiau tuo pačiu metu dirbo, iš darbo teisinių santykių gavo pajamas. Nei pats J. I., nei atsakovė su ieškovu kokios nors finansavimo sutarties sudarę nebuvo, J. I. ieškovo nėra prašęs paremti jį studijuojant ar mokėti už jo studijas. Teismas, pažymėdamas, kad nesėkmingos santuokos pabaigos atveju nėra ir negali būti taikomi nesėkmingo verslo (kai išsiskiria verslo partneriai) pabaigos standartai, todėl teismas ieškovo poziciją, kad kompesanciją atsakovei iš esmės jis yra grąžinęs paremdamas jos sūnų iš ankstesnės santuokos, atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl neturtinės žalos priteismo.

Atsakovė taip pat yra pareiškusi reikalavimą ir dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo, nurodydama, kad dėl sutuoktinio šmeižto ir žeminimo viešoje erdvėje patyrė išgyvenimus, pažeminimą ir stresą, taip pat gėdą prieš gimines, draugus ir pažįstamus. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė ieškovo susirašinėjimo socialiniame tinkle (Facebook) fragmentą, kurį atsakovei perdavė su ieškovu susirašinėjusi moteris (42-49 b.l., tomas 3). Susirašinėjimuose yra nurodomi ieškovo svarstymai apie sutuoktinės neištikimybę, kuriuos jis grindžia kitų asmenų žiniomis, taip pat, kad namuose ieškovas buvo laikomas bankomatu, t.y. vertinama tik jo ekonominė nauda. Teismo vertinimu, ieškovo parašytas tekstas socialiniame tinkle negali būti vertinamas nei žeminančiu, nei šmeižiančiu atsakovę viešoje erdvėje, nes iš esmės analogiškas aplinkybes, netgi naudodamas analogiškus terminus (apie bankomatą) ieškovas nurodė ir teikdamas savo paaiškinimus, bylą nagrinėjant viešame teismo posėdyje. Taip pat teismas laiko, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl jos patirto streso ar nepatogumų prieš gimines, draugus ar pažįstamus. Atsakovės pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina apie atsakovės negalavimus nuo 2014 metų, širdies funkcijas stiprinantys vaistai skirti tiek 2014 metais, tiek 2016 metų pabaigoje, todėl teismo vertinimu pateikti duomenys iš socialinio tinklo apie 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesio ieškovo susirašinėjimą nėra priežastinis ryšys, nulėmęs minėtuose dokumentuose aprašytą atsakovės būseną. Todėl teismas atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta.

Dėl uzufrukto nustatymo.

Teismas vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis uzufruktore paskiria vaiko motiną – atsakovę E. F..

Kaip teismas jau yra nustatęs, tiek minėtas butas, tiek jame esantys baldai ir buitinė technika yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir santuoką nutraukiant teismas šių daiktų nedalina. Taip pat teismas yra nustatęs, kad atsakovė savo turėtą butą yra pardavusi, kitos gyvenamosios patalpos neturi, lėšų kitai gyvenamajai patalpai įsigyti šiuo metu taip pat neturi. Teismas, vertindamas ir nepilnamečio šalių sūnaus interesus, kad savo gyvenamojoje vietoje vaikas yra sukūręs socialinių ir psichoemocinių santykių tinklą – čia lanko mokyklą, būrelius, čia yra jo draugai, gyvendamas šioje vietoje jis gerai jaučiasi ir kitur gyventi nenorėtų bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas sprendžia minėtam turtui – butui ir jame esantiems baldams bei buitinei technikai - nustatyti uzufruktą ir bute palikti gyventi atsakovę su sūnumi (CK 3.71 straipsnis). Teismas tokį sprendimą daro ir vertindamas tas aplinkybes, kad iš esmės šiuo metu šalys taip ir gyvena. Minėtame bute gyvena ir visais daiktais (baldais ir buitine technika) naudojasi atsakovė su sūnumi, o ieškovas gyvena kitur.

Teismas, nustatydamas uzufruktą pažymi, kad atsakovė ir šalių sūnus butu ir jame esančiais daiktais turi naudotis rūpestingai. Uzufrukto pabaigoje daiktai turi būti tokios kokybės, kokie jie buvo uzufrukto nustatymo metu, neįskaitant natūralaus nusidėvėjimo daiktus naudojant atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė, naudodamasi butu, turi mokėti visus mokėjimus, susijusius su teikiamomis komunalinėmis paslaugomis.

Teismas apie savo teises, numatytas CPK 376 straipsnio 3 dalyje, pranešė teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. rugpjūčio 30 d. (garso įrašo I dalis laikas nuo 1 val. 04 min. 14 sek. iki 1 val. 04. 50 sek.), todėl spręsdamas uzufrukto nustatymą teismas neviršija įstatymu jam viešojo intereso pobūdžio byloje suteiktos diskrecijos.

Teismas, nustatydamas uzufruktą ir jo terminą, nustato vertindamas šalių, jų nepilnamečio sūnaus ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) Swedbank, AB interesus. CK 3.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad uzufruktas gali būti nustatytas iki vaiko pilnametystės. Teismas uzufruktą nustato vertindamas tai, kad atsakovei kompensacija nors ir yra priteista, tačiau natūralu, kad sprendimo priėmimo metu sumokėta nėra. Kitos gyvenamosios vietos be ieškovo buto atsakovė su vaiku neturi. Taip pat teismas nustato uzufruktą vertindamas vaiko amžių ir jo socialinę aplinktą – vaikas yra pradinių klasių mokinys – ketvirtokas, o mokykla yra arti jo namų. Teismas uzufruktą nustato tokiam laikui, kuris būtų pakankamas atsakovei susirasti kitą būstą, surasti galimą papildomą finansavimą (gauti kreditą) ir būstą įsigyti, taip pat teismas nustatydamas terminą vertina ir vaiko socialinį bei psichologinį brandumą. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nustatant uzufrukto terminą negali būti nepagrįstai apribotos ieškovo ir banko teisės bei jų interesai, todėl uzufruktas nustatomas tokiam terminui, kuris yra būtinas ir reikalingas. Teismas laiko, kad vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo uzufruktą nustatyti maksimaliam laikui, t.y. iki šalių sūnaus pilnametystės. Teismui iš ieškovo atsakovei priteisus kompensaciją vaiko teisė į gyvenamąją patalpą bus užtikrinta vaiko motinai įsigijus būstą ar jį nuomojantis. Teismas laiko, kad paaugliško amžiaus berniukas yra pajėgus ir pakankamai savarankiškas tiek lankyti užsiėmimus, tiek mokyklą ir gyvendamas toliau nuo ugdymo vietos. Vertindamas šias aplinkybes, teismas uzufruktą nustato iki šalių sūnus baigs penktą klasę. Penktą klasę šalių sūnus turi baigti 2019 metais, todėl teismas iki 2019 m. liepos 1 d. nustato minėto turto uzufruktą. Teismo vertinimu šis terminas yra pakankamas atsakovei įsigyti savo būstą, užtikrinant vaiko teisę į gyvenamąją patalpą, taip pat atitinka ieškovo ir kreditoriaus interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovės priešieškinys patenkintas iš dalies.

Teismas, santuoką nutraukdamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kiekvienos iš šalies reikalavimą patenkino iš dalies. Teismas, spręsdamas šalių turtinius reikalavimus, atmetė atsakovės reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat atmetė reikalavimą padalinti baldus ir buitinę techniką, tačiau teismas atsakovei priteisė kompensaciją pinigais. Teismas tenkino abiejų šalių reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Priteisdamas išlaikymą vaikui teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl priteistino išlaikymo dydžio. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau tenkino jos reikalavimą dėl automobilio natūra priteisimo. Vertinant tai, kad priešieškinio ir ieškinio reikalavimai yra patenkinti panašia apimtimi, teismas laiko, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus atitiks teismo pozicija, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti po ½ dalį. Pagal šią proporciją teismas ir skirsto bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas ir pateikė pinigų priėmimo kvitus advokatui Daliui Vaičiuliui 650 Eur (78 b.l. tomas 2) ir advokatei Violetai Savickienei 1000 Eur. Be minėtų 1650 Eur atstovavimo išlaidų atsakovė sumokėjo 100 Eur (50 b.l., tomas 2) žyminio mokesčio.

Ieškovas duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikė, pateikė duomenis apie išlaidas, susijusias su dokumentų gavimu – 10,71 Eur (13 b.l., tomas 1) ir 41 Eur žyminiu mokesčiu (46 b.l., tomas 1).

Visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos – 51,71 Eur, atsakovės - 1750 Eur. Pagal proporciją ieškovui tenka 25,86 Eur, atsakovei 875 Eur. Įskaitant šalims viena kitai mokėtinas išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteistina 849,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (875 Eur - 25,86 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), tarp D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. F. palikti santuokinę pavardę – F.

Atmesti atsakovės E. F. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atmesti atsakovės E. F. reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir buto bei jame esančių baldų ir buitinės technikos padalijimo.

Priteisti atsakovei E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį O. V. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 523,41 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 41 ct) kompensaciją.

Šalių sūnaus E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. F..

Šalių sūnui E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. rugpjūčio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. E. F. paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Nustatyti, kad D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekliudomai bendrauja su sūnumi E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems baldams ir buitinei technikai uzufruktą bute paliekant gyventi E. F. su sūnumi E. F.. Uzufruktas nustatomas iki 2019 m. liepos 1 d.

Priteisti iš ieškovo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 849,14 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją siųsti VĮ Registrų centras nustatytoms daiktinėms teisėms įregistruoti ir Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.