- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-20
- Bylos Nr.
- e2-6155-804/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00932-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- S. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui S. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti 1992-01-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 274 įgytą dviejų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine R. K. nuosavybe.
Atsakovui S. K. apie iškeltą bylą ir apie įvyksiantį teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, tačiau jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir į teismo posėdį neatvyko.
Atsižvelgiant į paminėtas faktines bylos aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis)
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti bei patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovas A. L. yra R. K. vaikaitis. Ieškovo senelė R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mama L. L. mirė (duomenys neskelbtini). Trakų rajono apylinkės teismas 2017-03-20 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-643-231/2017, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. po savo senelės R. K. mirties priėmė ir valdė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. R. K. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-01-30 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 274, 45 400 Eur vidutinės rinkos vertės (toliau – Butas). Po priimto teismo sprendimo ieškovas kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė paaiškino jam, jog R. K. buvo sudariusi santuoką su S. K. ir iki pat senelės mirties santuoka nebuvo nutraukta, todėl ieškovui gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į ½ dalį Buto. R. K. gimė Rusijoje, 1947 m. vadovaujant Josifui Stalinui, Rusijoje nepalankūs to meto režimui piliečiai taip pat buvo tremiami ar kalinami. Pasak R. K., trėmimas grėsė ir jos šeimai, todėl ji norėdama pakeisti pavardę ir pabėgti iš šalies (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. K., kuris turėjo giminaičių jau įsikūrusių gyventi Lietuvoje. Sutuoktiniai nusprendė nuolat gyventi Lietuvoje. Įsikūrė Lentvaryje, nes buvo žadėta, kad S. K. galės dirbti geležinkelio stotyje. Pagyvenus kelis metus (ieškovas negali tiksliai nusakyti kiek metų), R. K. ir S. K. santykiai tapo prasti ir jie išsiskyrė. Ieškovo senelė visada savo vaikams ir anūkams sakydavo, kad didžiausia jos klaida buvo ištekėti jauname amžiuje, tačiau tą ji padaryti privalėjo, kad pakeistų pavardę. Ieškovas visuomet žinojo, kad senelė nebuvo sudariusi santuokos su jo seneliu K. R.. Senelė buvo rusakalbė ir jos žodžius „išsiskyriau" ieškovas visuomet suprato kaip santuokos nutraukimą ir tik 2017 metais iš notarės sužinojo, kad santuoka tarp R. K. ir S. K. taip ir nebuvo teisiškai nutraukta. Tačiau, išsiskyrusi su sutuoktiniu S. K., senelė faktiškai gyveno su K. R., su kuriuo sukūrė šeimą ir susilaukė dukters L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jų dukters gimimo liudijime nurodyti tėvai: R. K. ir K. R.. Taigi, galima daryti išvadą, jog 1957 metais R. K. jau negyveno ir bendro ūkio su sutuoktiniu S. K. nevedė. Senelės naujoji šeima apsigyveno Bute, kuriame deklaravo savo gyvenamąją vietą. S. K. negyveno ir savo gyvenamosios vietos šiame Bute nedeklaravo. Atsakovas S. K. negyveno ir nesirūpino minėtu butu, nepadėjo jo išlaikyti bei niekaip neišreiškė savo teisių į R. K. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, todėl R. K. rūpinosi ir naudojosi juo viena. Senelė visą laiką nuo atvykimo į Lietuvą dirbo, turėjo santaupų, investicinių čekių, iš savo asmeninių lėšų įsigijo nekilnojamąjį turtą: 1992-01-30 daugiabučiame name privatizavo Butą. Jokio indėlio į Buto pirkimą atsakovas neįnešė, nes jie gyveno atskirai ir jis net nesidomėjo savo buvusia sutuoktine. Gyvendami atskirai neturėjo ir bendrų piniginių lėšų.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. Š. parodė, kad R. K. pažįsta nuo 1963 metų, kuomet jos šeima, t. y., R. K., K. R. ir jų dukra L. R. atsikėlė gyventi į valstybinį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji pasakojo, kad turėjo vyrą, kuris jai buvo labai blogas. Pasakojo, kad su S. K. neišsiskyrė, tačiau nuo jo pabėgo. Kaimynės sutuoktinio S. K. nėra mačiusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. nustato, kad LR CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmeninė sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, jeigu sutuoktinio įgytas turtas įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Toks faktas turu būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi būtina sąlyga, kad įgyjant turtą asmeninėn sutuoktinio nuosavybėn turi būti aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taip pat būtina sąlyga, kad turtas įgytas iš asmeninių sutuoktinių lėšų butų registruotas jo vardu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. K., remiantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu (1991-05-28, 1992-09-30), 1992-01-30 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 274 nupirko Butą. Pagal LR butų privatizavimo įstatymo 4 str. pirkti gyvenamąjį namą ar butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai ir jų šeimos nariai. Iš byloje pateiktos Valstybinės įmonės registrų centro gyventoju registro 2017-06-06 pažymos Nr. 14689894 apie asmens duomenis matyti, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie gyvenamąją vietą ir mirtį nėra.
Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykiu pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir panašiai. Byloje pakanka rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia ieškovo teiginius, jog R. K. nuo 1957 metų su sutuoktiniu S. K. nebegyveno ir bendro šeimos ūkio nebevedė bei bendriems poreikiams tenkinti neįsigijo jokio bendrosios jungtinės nuosavybe priklausančio turto. Šiuo atveju nustatyta, kad R. K. Butą praėjus beveik 35 metams po faktinio santuokinio gyvenimo su sutuoktiniu nutraukimo, t. y. 1992 metais. Aplinkybę, kad R. K. su sutuoktiniu S. K. nevedė bendro ūkio ir gyveno skyrium patvirtina ne tik liudytojos E. Š. parodymai, jog 1963 metais R. K. su sugyventiniu K. R. ir dukra L. R. atsikėlė gyventi jos kaiminystėje, bet ir L. R. gimimo liudijimas, iš kurios matyti, jog jos tėvais nurodyti K. R. ir R. K.. Be to, 2017-01-27 Gyventojų registro pažyma Nr. GR.1A.-48, patvirtina, kad nuo 1983-01-01 savo gyvenamąją vietą Bute deklaravo L. L. (mergautinė pavardė – R.), R. K., K. R., R. L., L. Š. ir A. L.. Iš jau minėtos Gyventojų registro 2017-06-06 pažymos Nr. 14689894 matyti, jog nurodyta atsakovo šeiminė padėtis – našlys nuo (duomenys neskelbtini). Buvusi sutuoktinė R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie S. K. santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Duomenų apie vaikus nėra.
Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmeninė to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/72736, matyti, jog Butas asmeninės nuosavybės teise registruotas R. K. vardu. Byloje nėra duomenų, jog šis Nekilnojamojo turto registre įrašas yra užginčytas (CPK 197 str. 2 d.).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pagrįstai darytina išvada, kad Butą R. K. pirko kaip savo asmeninę nuosavybę, iš savo asmeninių lėšų, todėl šis turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe (CPK 445 straipsnis, CK 5.11 straipsnis).
Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys įrodytas, todėl visiškai tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos jo pairtos bylinėjimosi išlaidos – 150,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Už pareikštą ieškinį turėjo būti mokamas 511,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovui sumokėjus dalį žyminio mokesčio – 150,00 Eur, iš atsakovo valstybei priteistina likusi žyminio mokesčio dalis – 361,00 Eur. Teismas patyrė 5,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 1992-01-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 274 įgytą dviejų kambarių butą, 50,30 kv. m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro įrašo numeris 10/72736, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe
Priteisti iš atsakovo S. K. ieškovui A. L. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų
Priteisti iš atsakovo S. K. 366,22 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Atsakovui S. K. paskelbti apie sprendimo priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teisme Trakų rūmuose 2018-08-20 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6155-804/2018 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui S. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovui paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu siųstų procesinių dokumentų įteikti nepavyko, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.“