- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- I-159-162/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00396-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A.Ž.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui ir valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
- Kategorijos
- 4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.Ž., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Levitai Petrauskienei, 2012 m. kovo 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Ž. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui ir valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo, veiksmų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A.Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas:1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Levitos Petrauskinės veiksmus – pasirašant ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikiant prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą neteisėtais ir nepagrįstais; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotojo priimtą sprendimą patenkinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Levitos Petrauskienės 2011 m. rugpjūčio 23 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui pateiktą prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 7 dienas po Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų atstatymo priimti sprendimą dėl minėto žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos ūkininkui A.Ž. (t. 1, b.l. 93-99).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2011 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas išnuomoti žemės ūkio paskirties 1,6867 ha sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., ūkininkauti. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. liepos 27 d. raštu Nr. ISS-(7.5)-1821 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pavedė Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti prašymą. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Levita Petrauskienė 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 12 SD-(14.12.104.)-1373 „Dėl prašymo nagrinėjimo" pranešė, kad išnagrinėjo prašymą ir informuoja, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyrius pagal Valstybės saugomų teritorijų tarnybos raštą 2011 m. rugpjūčio 23 d. atliks faktinių domenų patikrinimą vietoje. Taip pat nurodė, jog Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius pakartotinai nagrinės prašymą, kai bus gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus išvada dėl savavališkai vykdomų statybos darbų sklype. Žinodama, kad yra nagrinėjamas pareiškėjo prašymas išsinuomoti tą patį žemės sklypą ir, jog sprendimas vis dar nėra priimtas, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypą registruoti į laisvos žemės fondą. Kaip pagrindą nurodė įvykdytą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Šio prašymo pagrindu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrius priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą bei pakeitė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, dėl to išnyko nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), duomenys, o taip pat išregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę bei valstybinės žemės patikėjimo teisę į minėtąjį žemės sklypą, kurį pareiškėjas pageidauja nuomotis. Be to, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrius savavališkai priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą panaikinti kadastro žymą apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 18 d. Nr. NS 04-116 išduotą statybos leidimą, kuriuo leidžiama statyti vandentiekio, fekalinės kanalizacijos tinklus ir žemės sklype, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas teigia, kad šiais veiksmais ir sprendimais prašymo nagrinėjimo laikotarpiu buvo sunaikintas nuomos objektas. Pareiškėjas mano, kad valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veiksmai bei sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl šiais veiksmais sukeltos pasekmės turi būti pašalintos Nekilnojamojo turto registre atstatant žemės sklypo duomenis, daiktines teises (įskaitant patikėjimo) ir kadastro žymą į pradinę padėtį buvusią iki teisės pažeidimo padarymo.
Pareiškėjas nurodo, kad įgaliojime, pagal kurį veikė Levita Petrauskienė 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikdama prašymą ir pagal kurį registratoriaus kompetentingas darbuotojas nusprendė, kad ji turi teisę pateikti tokio turinio prašymą, aiškiai apibrėžtos suteikiamų įgaliojimų ribos. Įgaliojimo 1.3. ir 1.4. punktuose nurodyta, kad tik priimtų sprendimų įgyvendinimui jai yra suteikta teisė teikti prašymus ir dokumentus Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui atitinkamai įregistruoti daiktus, teises suvaržymus, faktus bei duomenų pakeitimus. Levita Petrauskienė nepriėmė jokio sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo būtų nuspręsta išregistruoti žemės sklypo savininko – Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę, juo labiau pakeisti sklypo kadastro duomenis apskritai išregistruojant sklypą, ir jo nepateikė Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Priešingai, ji pateikė prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto žemės sklypą ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą, prašymą grįsdama teismo sprendimu, kurio įvykdymas buvo konstatuotas dar 2011 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Pareiškėjas teigia, kad Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo įgaliotas kompetentingas asmuo neturėjo jokio faktinio bei teisinio pagrindo priimti sprendimą patenkinti Levitos Petrauskienės prašymą, atitinkamai atlikti pakeitimus registre ir kadastre.
Pareiškėjas Ar.Ž. ir jo atstovas advokatas Osvaldas Martinkus prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas Augenius Petras Demenius prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepime atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas (t. 1, b.l. 158-161) nurodo, kad 2010 m. birželio 19 d. į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrių kreipėsi tuo metu buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė R.P. su prašymu išregistruoti nuosavybės teises A.Ž. į 1.6867 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymo įgyvendinimui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-408-253/2008. Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą tenkinti užsakovo prašymą išregistruoti A.Ž. nuosavybes teises ir įregistruoti žemės sklypą Lietuvos Respublikos vardu. Valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė Levita Petrauskienė 2011 m. rugpjūčio 23 d. pakartotinai kreipėsi į registro tvarkytoją su patikslintu prašymu – sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą. Prašymas patenkintas, nes registro tvarkytojas nenustatė nei vienos aplinkybės, numatytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, reglamentuojančiame Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisę atsisakyti įregistruoti (išregistruoti) daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato, kad Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. A.Ž. nuosavybės teisės išregistruotos Klaipėdos apygardos teismo sprendimo pagrindu, naikinančiu nekilnojamojo daikto suformavimo bei nuosavybės teises nustatančių dokumentų galiojimą, o į laisvos žemės fondą perregistruotas pagal valstybinės žemės patikėtinio prašymą. Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinei žemės tarnybai Žemės įstatymu delegatuos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo funkcijos. Būtent šiai institucijai suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo, o registro tvarkytojas neturi teisės kvestionuoti jų priimtų sprendimų. Pažymi, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 294 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybės žemės patikėtinio, prašymas įregistruoti žemės sklypą į laisvos žemės fondą tiesiogiai nesuponuoja pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimų, juolab, kad teismas nusprendė pritaikyti restituciją ir žemės sklypą grąžinti valstybei, kas reiškia, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjas neturi teisių į valstybei grąžintą žemės sklypą. Akcentuoja, kad savo veiksmais VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nepažeidė veiklą reglamentuojančių teisės aktų.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Levita Petrauskienė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (t. 1, b.l.162-169) prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, vykdydama teismo sprendimą, kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrių dėl 1,6867 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos kreipimasis į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrių dėl žemės sklypo išregistravimo nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes prašymas, adresuotas kompetentingam subjektui priimti sprendimą, negali būti laikomas sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administracinio akto turiniui nustatytų reikalavimų prasme, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta. Tai pat nurodo, kad pareiškėjas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo terminą.
Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš dalies buvo panaikintas teritorijų planavimo dokumentas – Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1279, kuriuo buvo suformuotas J.Ž. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 19,49 ha žemės sklypas. J.Ž. perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1401 padalintas į trylika žemės sklypų. Kadangi teismo sprendimu panaikinti Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bei žemės perleidimo sandoris dalyje dėl 1,6867 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu neteko galios ir kiti su šiuo žemės sklypu susiję administraciniai aktai.
Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu panaikinus žemės reformos žemėtvarkos projektą dalyje dėl 1,6867 ha žemės sklypo suformavimo, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, vykdydama teismo sprendimą, kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrių dėl 1,6867 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu buvo išregistruotas 1,6867 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nelikus nekilnojamojo daikto, buvo išregistruota ir kadastro žyma apie 2004 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą šiame žemės sklype vykdyti statybos darbus.
Iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiose ribose yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 2004 m. pradėtas statyti gyvenamasis namas. Žemės sklypas, kuris neteisėtai buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn J.Ž., suformuotas ne statinių eksploatavimui ar namų valdai, bet siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę. Formuojant namų valdos žemės sklypus, yra taikomi kiti reikalavimai, nei formuojant žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai nuosavybėn. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje yra nurodyta, kokio ploto galima suformuoti namų valdos žemės sklypą ir kas į šį plotą gali patekti. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai formuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nustatyta tvarka. Kadangi iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotame žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 2004 m. pradėtas statyti gyvenamasis namas, pirmiausia, vadovaujantis Metodikos 20.1.2 punktu, žemėtvarkos projekte turėtų būti pažymėtas gyvenamajam namui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingas namų valdos žemės sklypas. Tik po to laisvoje valstybinėje žemėje galėtų būti formuojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Atsižvelgiant į nurodytą žemės sklypų formavimo tvarką, tik parengus naują teritorijų planavimo dokumentą, būtų galima nustatyti pareiškėjo nebaigtam statyti gyvenamajam namui reikalingo žemės sklypo plotą ir ribas bei tinkamos ūkininkauti žemės sklypo plotą ir ribas. Pažymi, kad pareiškėjui jokiais galiojančiais administraciniais aktais nėra pripažinta teisė naudotis 1,6867 ha žemės plotu, išregistruotu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu.
Visi proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (t. 2, b.l. 1-5). Į teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas, nepraneštos neatvykimo priežastys, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – Klaipėdos žemėtvarkos skyrius) vedėjos Levitos Petrauskienės veiksmų pasirašant ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikiant prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypą (toliau – Ginčo sklypas) įregistruoti į laisvos žemės fondą pripažinimo nepagrįstais ir neteisėtais, panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir Ginčo sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą bei įpareigojimo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių priimti sprendimą dėl Ginčo sklypo nuomos.
Faktinės bylos aplinkybės
Pareiškėjas 2011 m. liepos 20 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė prašymą (t. 1, b.l. 100) išnuomoti jam Ginčo sklypą ūkininkauti. Nurodė, kad sklype yra gyvenamasis pastatas. Kartu su prašymu pateikė ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą, pažymėjimą apie kursų baigimą pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą bei tapatybės pažymėjimą. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. liepos 27 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1821 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ persiuntė šį prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui nurodydama teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti šį prašymą ir Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytais terminais spręsti žemės nuomos klausimą pareiškėjui arba raštu informuoti dėl kokių objektyvių priežasčių negali būti išnuomotas pareiškėjo pageidaujamas naudoti žemės sklypas (t. 1, b.l. 101). Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 12SD-(14.12.104)-137 informavo pareiškėją apie persiųstą prašymą dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos, nurodė, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje atliekamas tyrimas pagal 2011 m. rugpjūčio 8 d. gautą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštą dėl situacijos Pajūrio regioniniame parke (duomenys neskelbtini) kaime galimai pareiškėjo savavališkai vykdytos statybos, informavo apie 2011 m. rugpjūčio 23 d. organizuojamą faktinių duomenų patikrinimo vietoje bei nurodė, kad pakartotinai pareiškėjo prašymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos bus išnagrinėtas kai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateiks išvadą dėl savavališkai vykdomų statybos darbų minėtame žemės sklype (t. 1, b.l. 102).
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. V3-1395(2.18) „Dėl situacijos Pajūrio regioniniame parke“, adresuotame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai nurodyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009 galutinai įtvirtino, kad 1,6867 ha žemės sklypas priklauso valstybei, tačiau nežiūrint teismo sprendimo, pareiškėjas toliau tvarko sodybą, gautas prašymas suderinti tvoros eskizus minėtame sklype. Nurodyta, jog minėtame sklype negali būti vykdoma statybinė veikla, todėl prašo imtis priemonių dėl savavališkų statybų likvidavimo, kitų statybos padarinių, tame tarpe ir gyvenamojo namo, pastatyto valstybinėje žemėje, pašalinimo (t. 1, b.l. 104).
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Levita Petrauskienė 2011 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrių, prašydama išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą (t 1, b.l. 130) ir šis prašymas buvo patenkintas. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šio prašymo pagrindu buvo pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys ir dėl to išnyko nekilnojamojo daikto – Ginčo žemės sklypo duomenys, išregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė bei valstybinės žemės patikėjimo teisė į Ginčo žemės sklypą, taip pat panaikinta kadastro žyma apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS 04-116, kuriuo leidžiama statyti vandentiekio, fekalinės kanalizacijos tinklus tame tarpe ir Ginčo žemės sklype (t. 1, b.l. 113-116, 142).
Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Levita Petrauskienė, pateikdama minėtą prašymą, nesilaikė įgaliojimo ribų, pareigybės aprašymo bei pažeidė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-86 patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento 76, 77, 78.1, 81, 82, 85 punktus, todėl Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo atlikti pakeitimus registre ir kadastre.
Dėl Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos veiksmų
Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2011 m. birželio 27 d. įgaliojimu Nr. 1Į-(1.9)-860 „Dėl sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“ įgaliojo Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėją Levitą Petrauskienę atlikti šiuos veiksmus: 1.1. Priimti sprendimus dėl žemės sklypų, esančių Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje: <...> 1.1.3. pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis; <...> 1.3. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įregistruoti suformuotus, pertvarkytus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, daiktines teises į juos, šių daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus bei kadastro duomenų pakeitimus, taip pat gauti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo dokumentus, susijusius su šiame įsakyme nurodytų funkcijų įgyvendinimu. 1.4. Parengti ir pasirašyti dokumentus, reikalingus 1.1 – 1.2 punktuose nurodytiems sprendimams priimti ir įgyvendinti (t. 1, b.l. 138).
Pareiškėjas, remdamasis aptartu įgaliojimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento nuostatomis, Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjos pareigybės aprašymu teigia, kad Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėja privalėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę, Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į Ginčo sklypą, pakeisti kadastro duomenis išregistruojant Ginčo sklypą ir pateikti tokį sprendimą Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, tačiau buvo pateiktas tik prašymas, grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento (t. 2, b.l. 24-54) 75-85 punktuose aptariami teritorinių žemėtvarkos skyrių vadovų įsakymai. Reglamento 78.1 punkte numatyta, kad teritorinių skyrių vadovai leidžia įsakymus dėl įstatymų, Lietuvos Respublikos nutarimų, kitų teisės aktų ir direktoriaus pagal įgaliojimus jiems pavestų funkcijų ar atskirų pavedimų vykdymo. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 2P-616, 7 punkte reglamentuojamos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, tarp kurių – sprendimų suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo priėmimas (t. 2, b.l. 55-58).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, teikdama VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir įregistruoti jį laisvos žemės fondą, veikė savo kompetencijos ribose ir atskiro sprendimo prašymo pasirašymui bei pateikimui neprivalėjo priimti, nes šį prašymą grindė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008 buvo nuspręsta pripažinti negaliojančiais: 1) Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1279 „Dėl Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J.Ž. į Ginčo sklypą; 2) Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 2025 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J.Ž. į Ginčo sklypą; 3) Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 55/7548 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J.Ž. į Ginčo sklypą; 4) 2003 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutartį, kuria J.Ž. šį sklypą padovanojo pareiškėjui A.Ž. Taip pat nuspręsta taikyti restituciją ir Ginčo sklypą grąžinti valstybei (t. 1, b.l. 105-111).
Pareiškėjas teigia, jog aptartu sprendimu jau buvo remtasi Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Rimai Petkienei teikiant VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui prašymą dėl Ginčo sklypo išregistravimo.
Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė R.P. 2010 m. birželio 18 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrių (prašymas įregistruotas 2010 m. birželio 19 d.), prašydama išregistruoti nuosavybės teises į Ginčo sklypą A.Ž., t.y. pareiškėjui bei sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą (t. 1, b.l. 139). Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas minėtas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008. Remdamasis šiuo prašymu, registro tvarkytojas 2010 m. birželio 19 d. išregistravo nuosavybės teisę į Ginčo sklypą pareiškėjui ir šį sklypą įregistravo Lietuvos Respublikos vardu.
Taigi, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008 pagrindu į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrių kreipėsi ne dėl analogiškų veiksmų: pirmuoju atveju – prašė išregistruoti nuosavybės teises į Ginčo sklypą pareiškėjui, antruoju – išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir jį įregistruoti į valstybinės žemės fondą.
Žemės įstatymo (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) 3 straipsnio 3 dalis numato, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negražintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, pasirašydama ir pateikdama VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą veikė pagal savo kompetenciją jai suteiktų įgalinimų ribose, todėl netenkintinas prašymas pripažinti jos veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais.
Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo
Pareiškėjas prašo panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą, kuriuo patenkintas Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymas išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas patenkino Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotos atstovės prašymą ir Nekilnojamojo turto registre išregistravo nekilnojamąjį daiktą – 1,6867 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išregistravo Nacionalinės žemės tarnybos turto patikėjimo teises ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į jį. Tuo pačiu buvo išregistruota ir kadastro žyma apie 2004 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS 04-116 šiame sklype vykdyti statybos darbus.
Pasinaudodamas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2011 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 249 (t. 1, b.l. 136-137) paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Pripažįstamas nepagrįstu argumentas apie kreipimosi į teismą teismo pažeidimą, nes pareiškėjo skundas teisme gautas 2011 m. lapkričio 11 d.
Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, kada nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės gali būti išregistruojami iš Nekilnojamojo turto registro, kas turi teisę pateikti tokį prašymą bei kokie dokumentai kartu su prašymu turi būti pateikiami teritoriniam registratoriui bei tai, ar pateikti dokumentai sudarė faktinį bei teisinį pagrindą išregistruoti Ginčo sklypą iš Nekilnojamojo turto registro.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 2 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo turto registro paskirtį – pagal įstatymą ši institucija įsteigta nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių daiktų suvaržymo, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybinės valdžios ir valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybinės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Cituotų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad prieš pradedant iš esmės nagrinėti gautą prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, visais atvejais registro tvarkytojui kyla pareiga patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo kreipiasi įgyvendindamas konkretaus įstatymo jam suteiktą teisę.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti panaikinti, jeigu asmuo pateikia įstatymų nustatytus dokumentus, patvirtinančius, kad daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tokį, esamų registre įrašų, panaikinimą nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik griežtai remdamasis tokį panaikinimą pagrindžiančiais (įrodančiais) dokumentais, kurie yra išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Pastaroji nuostata yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnyje bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, todėl asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu įrašyti tokie duomenys, yra neteisėti.
Nekilnojamo turto registro įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, 35 punktas numato, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas,
Pagal Nuostatų 27 punktą, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar: 27.1. registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; 27.2. registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje; 27.3. nėra aplinkybių, numatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje; 27.4. prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma išregistruoti ar įregistruoti.
Nuostatų 19 punktas numato, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos <...> registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises. Nuostatų 11 punktas numato, jog prašymą teritoriniam registratoriui įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises paduoda įgijęs asmuo, o prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus – šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Taigi, sisteminis paminėtų Nuostatų punktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad prašymą įregistruoti, pakeisti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises teritoriniam registratoriui paduoda savininkas.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje reglamentuojama registro tvarkytojo teisė atsisakyti įregistruoti (pagal sisteminį teisės normų aiškinimą – ir išregistruoti) daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: inter alia asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (1 punktas); dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (2 punktas) ir kt.
Sprendime jau aptarta prašymą padavusio asmens, t.y. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos teisė paduoti tokį prašymą, taip pat pasisakyta, kad prašymas paduotas įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, todėl registro tvarkytojas pagrįstai sprendė nesant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių registro tvarkytojas turėtų atsisakyti tenkinti prašymą.
Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008 buvo pripažinti negaliojančiais sprendiniai, kurių pagrindu suformuotas Ginčo sklypas, todėl pagrįstai kreiptasi dėl jo išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro.
2011 m. rugpjūčio 30 d. registro tvarkytojas panaikino ir kadastro žymą apie Klaipėdos rajono savivaldybės 2004 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS 04-116, numatantį teisę ir Ginčo sklype rengti vandentiekio, fekalinės kanalizacijos tinklus, privažiavimo kelią (t.1, 142). Minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu panaikinus Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo sklypą bei jo perleidimo, tuo pačiu neteko galios ir kiti su šiuo žemės sklypu susiję administraciniai aktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Nekilnojamojo turto registre juridiniai faktai gali būti registruojamai tik tuo atveju, kai jame įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Išregistravus nekilnojamąjį daiktą, išregistruojamos ir žymos. Taigi, nelikus nekilnojamojo daikto – Ginčo žemės sklypo – buvo išregistruota ir kadastro žyma apie leidimą šiame sklype vykdyti statybos darbus.
Pareiškėjo nuosavybės teisės į Ginčo sklypą išregistruotos aptartu Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008 pagrindu, naikinančiu nekilnojamojo daikto suformavimo ir nuosavybės teises nustatančių dokumentų galiojimą, o į laisvos valstybinės žemės fondą perregistruotas pagal valstybinės žemės patikėtinio prašymą, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo registratoriaus veiksmų pripažinti neteisėtais.
Dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą išnuomoti žemės sklypą ūkininkavimui
Pareiškėjas prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių priimti sprendimą dėl Ginčo sklypo nuomos ūkininkavimui.
Žemės įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės išnuomojimą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba priskirta subjektams, turintiems teisę priimti sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono, o pirmumo teisę išnuomoti tokią žemę turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti (9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 22 d. nutarimu, numato, kad išnuomojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie suformuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Jau buvo aptarta dėl sprendinių, kurių pagrindu buvo suformuotas Ginčo sklypas, panaikinimo. Iš dalies panaikinus Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, neliko pagrindo egzistuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 1401 „Dėl pil. J.Ž. žemės sklypo padalinimo (duomenys neskelbtini)“ 2.13 punkte nurodytam objektui – žemės ūkio paskirties sklypui Nr. 112-13, kurio plotas 1,6867 ha (t. 1, b.l. 129), t.y. Ginčo sklypui. Teismo sprendimu iš dalies panaikinus Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės perleidimo sandorį, tuo pačiu neteko galios ir kiti su Ginčo žemės sklypu susiję administraciniai aktai inter alia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. T11-113, kuriuo buvo patvirtintas Ginčo sklypo detalusis planas (t. 1, b.l. 143, t. 2, b.l. 69). Bylos medžiaga nustatyta, kad Ginčo sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu kaip laisvas (neužstatytas) žemės sklypas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, o ne kaip naudojamas žemės sklypas statinių eksploatavimui ar namų valdai. Atsižvelgiant į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo tvarką, numatytą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, tik parengus naują teritorijų planavimo dokumentą, būtų galima nustatyti pareiškėjo nebaigtam statyti gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingą žemės sklypo plotą ir ribas bei tinkamos ūkininkauti žemės sklypo plotą ir ribas.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu netenkintinas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl Ginčo žemės sklypo nuomos ūkininkavimui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo A.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.