- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-26
- Bylos Nr.
- 2-408-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- A. Ž., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, J. Ž.
- Ieškovas
- Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, notarei Virginijai Joanai Martinauskienei, Lietuvos valstybei
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Osvaldas Martinkus, Artūras Jaskelevičiussu
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui Mantui Ūsui, atsakovo A. Ž. atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, J. Ž., A. Ž., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, notarei Virginijai Joanai Martinauskienei, Lietuvos valstybei dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas – Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis nuo jų priėmimo Klaipėdos apskrities viršininko 2000-06-05 įsakymo Nr. 1279, 2001-08-16 įsakymo Nr. 2025 ir 2001-08-16 sprendimo Nr. 55/7548 dalis, kuriomis J. Ž. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,6867 ha žemės sklypą, esantį Pajūrio regioniniame parke, (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš atsakovo A. Ž. nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, kurio bendras plotas yra 1,6867 ha, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2003-09-16 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. Ž. ir A. Ž., dėl žemės sklypo, kurio plotas 1,6867 ha, kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, ir priteisti iš atsakovų A. Ž. ir J. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad minėtais įsakymais ir sprendimu J. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai lygiavertį 19,49 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisės atkurtos į buvusio savininko K. Ž. iki nacionalizacijos turėtą 12,88 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. 2001-08-16 Nekilnojamojo turto registre atsakovo J. Ž. vardu įregistruotas žemės sklypas, kurio bendras plotas – 19,6277 ha, šio sklypo 1,6867 ha žemės plotas patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją. 2002-05-16 Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kurio pagrindu atsakovui J. Ž. priklausantis žemės sklypas buvo padalytas į 13 žemės sklypų. 2003-09-16 atsakovas J. Ž. dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 112-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6867 ha, patenkantį į regioninio parko teritoriją, atsakovui A. Ž.. 2003-09-16 dovanojimo sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškiniu neginčijama atsakovo J. Ž. teisė atkurti nuosavybės teises į 12,88 ha žemės sklypą, kuris iki nacionalizacijos priklausė jo tėvui K. Ž., (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo ieškiniu neginčijamas nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypo dalį, esančią ne Pajūrio regioninio parko teritorijoje. Ieškiniu ginčijamas tik žemės sklypo, kurio Nr. 112-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6867 ha, nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo klausimas bei šio sklypo perleidimas atsakovui A. Ž.. Žemės sklypo dalies, patenkančios į Pajūrio regioninio parko teritoriją, ribos neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų. Nurodo, kad atkūrus J. Ž. nuosavybės teises į sklypą, patenkantį į Pajūrio regioninio parko teritoriją, buvo pažeista Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostata, įtvirtinusi, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė ir miškas buvo grąžinami perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ar miško plotą tik piliečiams, gyvenusiems tame rajone, kuriame buvo valstybinis parkas ar valstybinis draustinis, o J. Ž. gyvenamoji vieta buvo Kauno mieste.
Ieškovo atstovas M. Ūsas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 129–130) atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija su ieškiniu sutinka, kadangi administraciniai aktai yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Į teismo posėdį atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant (t. 2, b. l. 162–164).
Atsiliepimas
Atsakovas J. Ž. atsiliepimu (t. 1, b. l. 131) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog J. Ž. niekada nebuvo teisiamas jokioje baudžiamojoje byloje, todėl joks apkaltinamasis nuosprendis negali įrodyti jo veiksmų neteisėtumo. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-06 nuosprendis yra priimtas gerokai anksčiau, nei Konstitucinis teismas 2007-07-05 pripažino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas antikonstitucinėmis. Jis taip pat nurodė, jog dėl savo amžiaus bei sveikatos (nustatytas sunkus neįgalumo lygis) jis teismo posėdyje nedalyvaus.
Atsakovas J. Ž. ir jo atstovas advokatas Osvaldas Martinkus tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (t. 2, b. l. 154, 147–148), į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Ž. atsiliepimu (t. 1, b. l. 132–133) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis yra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, dar nereiškia ir negali būti interpretuojama kaip pagrindas peržiūrėti valstybės ir savivaldybių institucijų jau priimtus ir įvykdytus sprendimus, kuriais atkuriant nuosavybės teises piliečiams pagal atitinkamu metu galiojusius įstatymus ir kitus teisės aktus buvo perduota nuosavybėn valstybiniuose parkuose esanti žemė kaip lygiavertis turtas vietoj to turto, kurį piliečiai turėjo ne tame valstybiniame parke, valstybiniame draustinyje, bet kitur. Kartu nurodo, jog iš ieškinio motyvų darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities viršininkė V. Lukošienė 2001-08-16 priimdama sprendimą Nr. 55/7548 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. Ž.“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančias LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo A. Ž. atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas praleido terminą skųsti administracinius aktus. Be to, baudžiamajame procese, kuriame buvo nuteistas S. T. ir G. S., atsakovai A. ir J. Ž. nedalyvavo, jiems nebuvo pateikti įtarimai. Todėl neaišku, kokiu pagrindu prokurorai reiškia ieškinį. Kartu nurodo, jog 2007-07-05 Konstitucinio Teismo nutarimo 13 punkte yra nurodyta, jog tai, kad įstatymo 16 straipsnio 7 dalis atitinkama apimtimi yra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, nereiškia ir negali būti interpretuojama kaip pagrindas peržiūrėti valstybės ir savivaldybių jau priimtus ir įvykdytus sprendimus. Dovanojimo sandorio sudarymo metu turtas neturėjo jokių suvaržymų, todėl šalys turtu galėjo disponuoti savo nuožiūra.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė V. J. Martinauskienė atsiliepime (t. 1, b. l. 128) nurodė, jog dovanojamas turtas – žemės sklypas – sandorio sudarymo metu nebuvo areštuotas ar kitaip suvaržytas. Jokių kitų apribojimų sandoriui sudaryti nebuvo, todėl buvo sudarytas šalių valią atitinkantis žemės sklypo dovanojimo sandoris. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atstovaudama Lietuvos valstybei, 2008-05-07 rašte Nr. 51-3018 (t. 2, b. l. 123–124) nurodė, jog įstatymų leidėjas yra įgaliojęs apskrities viršininko administracijas tvarkyti laisvos valstybinės žemės fondą bei vadovaujantis teisės aktais priimti sprendimus dėl nuosavybės teisų į žemę atkūrimo. Jei būtų keliamas reikalavimas dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės atstovu tokioje byloje turėtų būti institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Kadangi šioje byloje yra ginčijami Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai, todėl ir žalos atlyginimo klausimas tiesiogiai liečia minėtą instituciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovų atstovai advokatai Artūras Jaskelevičius ir Osvaldas Martinkus parengiamojo posėdžio metu (išskyrus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, kuri pripažino ieškinį) prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydami, jog ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra praleido 30 dienų terminą administraciniams aktams ginčyti. Atsakovo A. Ž. atstovas advokatas A. Jaskelevičius nurodė, kad apie ginčijamus administracinius aktus prokuratūrai buvo žinoma seniai, nes buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje yra nuteisti S. T. ir G. S., kuriems buvo inkriminuoti neteisėti veiksmai, vykdant piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įskaitant ir nuosavybės atkūrimą atsakovui J. Ž.. Prokurorų iniciatyva atsakovams priklausantiems žemės sklypams buvo taikomi nuosavybės teisių apribojimai. Be to, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje dar 2007-07-26 raštu Nr. (5.3)-S13-276 apie galbūt neteisėtą nuosavybės atkūrimą atsakovui J. Ž. informavo Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą. Todėl mano, jog ieškovui ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003–2004 m., kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. T. ir G. S..
LR CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos, tad teisės pažeidimo padarymo momentas (šiuo atveju – atitinkamų ieškovo ginčijamų sprendimų bei sandorių sudarymo momentas) nebūtinai sutampa su sužinojimo apie šiuos pažeidimus momentu, kuris yra esminis kriterijus sprendžiant, ar ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas – prokuratūra, ginanti viešą interesą, nėra subjektas, dalyvaujantis nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą ji gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-12-14 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-677/2005). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovui J. Ž. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 1,6867 ha jo tėvo K. Ž. turėtą žemę ir atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama atitinkamus sprendimus, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kas savo ruožtu sudarytų pagrindą kreiptis į teismą viešajam interesui apginti, buvo surinkta 2007 m. rugsėjo mėnesį, o būtent ieškovei Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrai 2007 m. rugsėjo 4 d. gavus Klaipėdos apygardos prokuratūros 2007-08-30 raštą Nr. 3-4478, kuriuo buvo perduota Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis, kurioje siūloma pateikti teismui prašymą ir įstoti pareiškėju į administracinę bylą dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 2025 bei sprendimo Nr. 55/7548 dalių, kurių pagrindu J. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,6867 ha žemės (duomenys neskelbtini), panaikinimo (t. 1, b. l. 92). Ieškovas, vadovaudamasis LR prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, neįstojo į jau pradėtą procesą, o gindamas viešąjį interesą, savarankiškai iškėlė civilinę bylą. Ieškovo ieškinys teisme užregistruotas 2007-09-24 (t. 1, b. l. 6). Pažymėtina, kad apskritai viešąjį interesą gali ginti bet koks teritorinio skyriaus prokuroras ar kitas CPK 49 straipsnyje nurodytas asmuo ar institucija. Todėl teisiškai nėra reikšmingas faktas, kada tam tikrus duomenis, kurie gali būti pagrindas reikšti ieškinį teisme, sužinojo kitų teritorinių skyrių prokurorai. Todėl konstatuotina, kad Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinys pareikštas nepraleidus įstatymo nustatyto 30 dienų termino.
Dėl nuosavybės teisių į 1,6867 ha žemės sklypą J. Ž. atkūrimo teisėtumo
Byloje nėra ginčijama atsakovo J. Ž. teisė atkurti nuosavybės teises į jo tėvo K. Ž. turėtą žemę. Tačiau esminis šios bylos įrodinėjimo dalykas yra tas, ar J. Ž. teisėtai tapo 1,6867 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir patenkančio į regioninio parko teritoriją, savininku, todėl analizuotinas paminėtas nuosavybės teisės atkūrimo klausimas dėl žemės natūra J. Ž. suteikimo. Atsakovas J. Ž. ieškinio nepripažįsta.
Nuosavybės teisių atkūrimo tvarka ir sąlygos buvo nustatytos 1991 m. birželio 18 d. įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ su vėlesniais šio įstatymo pakeitimais. Nuosavybės teisių atkūrimas buvo susietas su grąžintino nekilnojamojo turto išlikimo faktu. 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir vėlesnėse šio įstatymo redakcijose, įskaitant 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, buvo įtvirtinta valstybės nuostata atkurti nuosavybės teisę visiems buvusiems savininkams. Dėl to po šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo žemės skyrimas turėjo atitikti jame nustatytą tvarką ir sąlygas.
Atsakovo J. Ž. atstovas A. Ž. 1998-12-30 Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą vietoj jo tėvo K. Ž. turėto (duomenys neskelbtini) (prie administracinės bylos Nr. 1-4-162/2007 pridėta Žemės nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 03-08-5528-190, b. l. 97). Kaip nurodyta anksčiau, 2001-08-16 Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2025 ir sprendimu Nr. 55/7548 jam suteikė 19,49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Dalis šio žemės sklypo, t. y. 1,6867 ha, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patenka į nacionalinio ir regioninio parko teritoriją (t. 1, b. l. 62–63).
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis (1999-05-13 įstatymo redakcija Nr. VIII-1181) nustatė, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė ir miškas grąžinami perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar miško plotą tik piliečiams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis.
Byloje nustatyta, kad atsakovas J. Ž. nuo 1964-03-31 iki 2005-06-16 gyveno (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 93–94). Todėl darytina išvada, jog atsakovui J. Ž. atkurta nuosavybės teisė į 1,6867 ha žemės sklypą, patenkantį į nacionalinio ir regioninio parko teritoriją, neteisėtai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus administracinius aktus ir atkurdama atsakovui J. Ž. nuosavybės teisę į 1,6867 ha žemės sklypą, patenkantį į regioninio parko teritoriją, pažeidė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl šie administraciniai aktai pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Bylos medžiaga įrodo, jog tuoj po J. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo jis 2003-09-16 dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 112-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6867 ha, patenkantį į regioninio parko teritoriją, atsakovui A. Ž. (t. 1, b. l. 67–72).
Konstatavus, jog J. Ž. šio žemės sklypo savininku tapo neteisėtai ir pritaikius civilinės teisės principą, jog iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, jau vien tuo pagrindu yra pagrindas naikinti ginčo dovanojimo sutartį.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl nusikalstamų S. T. ir G. S. veiksmų, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2003-08-01 nutarimu buvo areštuotas atsakovui J. Ž. priklausęs 1,6867 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 71–72, t. 2, b. l. 103, 101). 2003-09-15, panaikinus minėto žemės sklypo areštą (t. 1, b. l. 72), atsakovai kitą dieną sudarė dovanojimo sandorį, kurį tą pačią dieną įregistravo viešame registre. Nors formaliai sandorio sudarymo metu ginčo sklypui nebuvo taikomi apribojimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl administracinių aktų panaikinimo, kurios šalimi buvo atsakovas J. Ž., vyko ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, toks skubus dovanojimo sandorio sudarymas ir jo įregistravimas viešame registre rodo atsakovų norą apsunkinti visų klausimų, susijusių su nuosavybės atkūrimu atsakovui J. Ž., sprendimą. Minėto žemės sklypo savininkui 2003-10-21 Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimu vėl buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į ginčo objektą.
Ginčo žemės sklypo dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2003-09-16. Prokuroras prašo šį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pagal šį straipsnį sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu įstatymams, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Apie ginčijamo sandorio teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių sandorio formos bei turinio klausimus bei kitas sandorių galiojimo sąlygas, reikalavimų. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir jos išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Todėl įvertinus visas paminėtas sandorio galiojimo sąlygas, darytina išvada, jog ginčo sandoris neatitiko įstatymo reikalavimo dovanotojo ir dalyko prasme, nes turtu disponuoti turi teisę tik daikto savininkas. Šiuo atveju nustačius, jog J. Ž. sandorio sudarymo metu negalėjo būti 1, 6867 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, darytina išvada, kad jis negalėjo šio žemės sklypo dovanoti atsakovui A. Ž. ir jis nelaikytinas sąžiningu įgijėju remiantis CK 4.96 str. 2 d., nes A. Ž., turėdamas atsakovo J. Ž. įgaliojimą (prie administracinės bylos Nr. 1-4-162/2007 pridėta Žemės nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 03-08-5528-190, b. l. 96), tvarkė nuosavybės grąžinimo klausimus (prie administracinės bylos Nr. 1-4-162/2007 pridėta Žemės nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 03-08-5528 - 190, b. l. 85, 87–88, 93, 97). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2006-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007 yra išaiškinęs teismams sąžiningo įgijėjo sampratą ir nurodęs, kad pagal CK 4.26 str. 2 d. sąžiningumas yra nuginčijamoji prezumpcija.
Dėl restitucijos
Pagal CK 1.78 str. 1 d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris. Šiuo atveju tokie turtiniai padariniai ir buvo ginčo dovanojimo sandoris, kuris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pripažinus ginčo sandorį ir administracinius aktus negaliojančiais taikytina restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145 str., 6.146 str.). Kadangi dovanojimo sandoris yra neatlygintinis sandoris, A. Ž. dovanotas žemės sklypas grąžintinas valstybės nuosavybėn, pastarajam nieko neatlyginant.
Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra galimybė iš naujo pakartoti J. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl J. Ž. sugrąžintinas į tokią teisinę padėtį, kuri buvo iki ginčo administracinių teisės aktų priėmimo, t. y. jam išlieka teisė atkurti nuosavybės teises į 1,6867 ha žemės sklypą.
Atmestinas atsakovo A. Ž. atstovo advokato A. Jaskelevičiaus motyvas, jog tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis yra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, dar nereiškia ir negali būti interpretuojama kaip pagrindas peržiūrėti valstybės ir savivaldybių institucijų jau priimtus ir įvykdytus sprendimus.
Konstitucinis teismas 2007-07-05 nutarime pasisakė, jog LR Konstitucijai prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) (Žin., 1999, Nr. 48-1522) ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar miško plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur, taip pat tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kurie negyvena to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kaip nustatyta išnagrinėtoje byloje, atsakovui J. Ž. iki nacionalizacijos valdyta žemė nepriklausė saugomai teritorijai, todėl jis negali naudotis tokia konstitucine gynyba. Tokia nuostata yra išdėstyta ir Konstitucinio teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendime.
Išnagrinėjus bylą, išspręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovų J. Ž. ir A. Ž.. Toks prašymas tenkintinas tik iš dalies. Kadangi byloje atsakovais buvo patraukti ne tik J. Ž., A. Ž., bet ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios administraciniai aktai pripažinti negaliojančiais, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis valstybei, nes ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 96 str.). Žyminis mokestis apskaičiuotinas pagal atsakovo A. Ž. atstovo A. Jaskelevičiaus pateiktą oficialią nekilnojamojo turto vertinimo pažymą, kurioje ginčo žemės sklypo vertė nurodyta 320 000 Lt (t. 1, b. l. 169–175) (CPK 85 str. d. 9 p., nes šioje byloje valstybė gina daiktines teises į turtą), ir iš atsakovų priteistina po 2 400 Lt žyminio mokesčio valstybei ir po 44,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
1. Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 2025 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,6867 ha žemės sklypą Pajūrio regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), J. Ž. nuo įsakymo priėmimo;
2. Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 55/7548 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pil. J. Ž.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,6867 ha žemės sklypą Pajūrio regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), J. Ž. nuo sprendimo priėmimo;
3. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1279 „Dėl Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,6867 ha žemės sklypą Pajūrio regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), J. Ž. nuo įsakymo priėmimo;
4. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure 2003 m. rugsėjo 16 d. tarp J. Ž. ir A. Ž. sudarytą dovanojimo sutartį, registro Nr. MV7-23133, kuria J. Ž. padovanojo A. Ž. 1,6867 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pajūrio regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento. Taikyti restituciją ir paminėtą 1,6867 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybei.
Priteisti iš atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, J. Ž., A. Ž. po 2 444,58 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administraciniam teismui grąžinti administracinę bylą Nr. 1-4-162/2008.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2007-10-01 Klaupėdos rajono apylinkės teismo nutartimi (turto arešto akto Nr. 0307002405), palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.