Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir O. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. S., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas O. S. prašė patenkinti pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad buvo įsitikinęs, jog visus klausimus dėl palikimo priėmimo galima išspręsti vėliau negu per tris mėnesius; turėjo sutartį Norvegijoje iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir anksčiau į Lietuvą grįžti negalėjo, tėvo laidotuvėse nedalyvavo, nes dėl karantino negalėjo grįžti į Lietuvą, į Lietuvą grįžo 2020 m. rugpjūčio 20 d.; išvykimą buvo deklaravęs, dirbo Norvegijoje oficialiai; išsilavinimas vidurinis specialusis, šaltkalvis; anksčiau bylose dėl palikimo nėra dalyvavęs; gaudavo Norvegijoje darbo užmokestį, persiųsdavo į Lietuvą, sūnus, kai reikėdavo, pinigus nuimdavo Lietuvoje; palikimą sudaro trijų kambarių butas ir sodo namelis.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. B. prašė patenkinti pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad buvo įsitikinusi, kad dėl palikimo priėmimo galinti kreiptis tik po trijų mėnesių; kadangi testamentu turtas paliktas abiems su broliu, teko laukti grįžtančio brolio, be brolio priimti palikimą būtų nesąžininga; apie tai, kad tėvas paliko testamentą, žinojo; grįžus broliui kreipėsi į notarą Naujoje Vilnioje; paveldimą butą prižiūrėjo brolio sūnus, kai reikėjo jos pagalbos, ji ateidavo ir padėdavo; jos išsilavinimas specialus vidurinis, kasininkė-kontrolierė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė prašė tenkinti pareiškėjų prašymą; pareiškėjai terminą praleido dėl sąžiningo suklydimo, manydami, jog dėl palikimo jie į notarę gali kreiptis tik suėjus trijų mėnesių terminui po palikėjo mirties; kita vertus, pareiškėjas buvo išvykęs, dėl karantino negalėjo grįžti į Lietuvą; pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo, neturi patirties palikimo klausimuose, ginčo dėl palikimo tarp pareiškėjų nėra, suinteresuotas asmuo S. S. termino atnaujinimui neprieštarauja, termino atnaujinimas atitiktų testatoriaus valią.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Mirties momentu jis gyveno santuokoje su suinteresuotu asmeniu S. S. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), jie buvo užauginę du vaikus – sūnų pareiškėją O. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą pareiškėją J. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-15). Po I. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties į Vilniaus miesto 42-ąjį notaro biurą įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš į bylą pateikto 2011 m. vasario 21 d. testamento (b. l. 8-9), Testamentų registro išrašo (b. l. 33) nustatyta, kad palikėjas I. S. 2011 m. vasario 21 d. testamentu, patvirtinu Vilniaus m. 42-ojo notaro biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas su priklausančiais procentais ir kompensacijomis, esančias AB „Citadele“ banko Vilniaus filialo sąskaitose ir „Swedbank“ AB banko sąskaitose, paliko sūnui – pareiškėjui O. S., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teritorija: (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis sūnui pareiškėjui O. S. ir dukrai pareiškėjai J. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b. l. 30-32) I. S. mirties momentu aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybes teise buvo registruotas I. S. vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai yra pirmos eilės I. S. įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat testamentiniai įpėdiniai. Per įstatymo nustatytą terminą jokie kiti įpėdiniai valios priimti velionio I. S. palikimą neišreiškė, ginčas dėl pareiškėjų teisės paveldėti ir tarp jų pačių dėl I. S. palikimo nėra kilęs (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. S. – I. S. pergyvenusi sutuoktinė, turinti teisę paveldėti pagal CK 5.13 straipsnį kartu su pirmos eilės įpėdiniais, patvirtino, kad ji į palikimą nepretenduoja, todėl neprieštarauja pareiškėjų prašymui atnaujinti jiems praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjai palikimo būtų atsisakę, pateikdami per tris mėnesius nuo jo mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Priešingai, teismo posėdžio metu tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotas asmuo patvirtino, kad po I. S. mirties pareiškėjai naudojo, valdė ir prižiūrėjo jo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas ir toliau gyvena šiame bute, Gyventojų registro duomenimis jis šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, palikėjo mirties metu I. S. buvo išvykęs į Norvegiją, todėl po palikėjo mirties šiame bute gyvenantis pareiškėjo sūnus kartu su pareiškėjos pagalba rūpinosi šio buto priežiūra, mokesčių už butui teikiamas paslaugas mokėjimu, mokėjimus atlikdavo iš pareiškėjo pervestų lėšų (dėl to ginčo byloje nėra)), mokestis už palikėjo turėtą sodą (duomenys neskelbtini) taip pat pareiškėjų buvo sumokėtas (b. l. 24, ginčo, kad šiuos mokesčius mokėjo pareiškėjai, byloje nėra). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina jų valią priimti I. S. palikimą (CK 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis), paaiškinimą, jog tik dėl teisinių žinių stokos jie šios valios neišreiškė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pateikdami pareiškimą notarui. Be to, teismas taip pat sutinka su pareiškėjais, kad dėl paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įvesto karantino režimo pareiškėjų galimybės per įstatymų nustatytą terminą tinkamai išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo buvo apsunkintos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“ įpareigojo notarus imtis visų galimų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija, dėl ko notarų biurai buvo apriboję savo veiklą ir neteikė notarinių paslaugų visa apimtimi, teikė tik būtinuosius neatidėliotinus notarinius veiksmus. Pareiškėjo O. S., dirbusio Norvegijoje, grįžimas į Lietuvą taip pat buvo apsunkintas, pareiškėjas grįžo į Lietuvą tik 2020 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 18). Jam grįžus pareiškėjai kreipėsi į palikimo priėmimo vietos Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarę, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra pasibaigęs ir jį atnaujinti gali tik teismas, dėl ko pareiškėjai, surinkę reikiamus rašytinius įrodymus bei 2020 m. rugsėjo 8 d. sudarę sutartį su juos byloje atstovaujančia advokate Jolita Rapalavičiene (b. l. 23), kreipėsi į teismą. Jų pareiškimas teisme registruotas 2020 m. rugsėjo 10 d. Šiuos pareiškėjų veiksmus teismas vertina kaip operatyvius, atidžius ir rūpestingus. Todėl, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas mano esant pagrindą pareiškėjų prašymą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjams jų praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą I. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi, 578 straipsniu, teisėja

nutarė:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.