- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1-465-269/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13958-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- R. K., A. K.
- Civilinis ieškovas
- N. V., A. V., A. G.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams N. V. ir A. V. bei jų atstovui advokatės V. Č. padėjėjui M. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-465-269/2018 (toliau-byla) kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybės Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini)., Lietuva, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), šeimininė padėtis-vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje,
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybės Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimininė padėtis-vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) ‘‘ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. K. tyčia sukėlė fizinį skausmą asmeniui, o būtent:
jis, 2017-03-19, apie 19. val., ant kelio, šalia namo, esančio V(duomenys neskelbtini), konflikto su N. V. metu, stumdydamas jį, rankos kumščiu viena kartą sudavė N. V. į veidą, tuo nukentėjusiajam N. V. sukėlė fizinį skausmą (t. 2, b.l. 62, 99, 165).
A. K. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sužalojo du žmones, o būtent:
jis, 2017-03-19, apie 19 val., ant kelio, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu su A. G., N. V., A. V., matant kitiems asmenims, pažeisdamas nusistovėjusią toje vietoje visuomeninę tvarką, smūgiavo A. G. ir A. V., tuo nukentėjusiajai A. G. padarė dešinio žando poodinę kraujosruvą, kairio stipinkaulio tolimojo galo intrasąnarinius ir kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius, o nukentėjusiajam A. V. – kaktos, nosies nubrozdinimus, smakro poodinę kraujosruvą, apatinio žandikaulio lūžį dešinio kampo srityje, tai yra sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžio (A. G.), žandikaulio lūžio (A. V.), sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tuo savo veiksmais nesunkiai sužalojo du žmones (t. 2, b.l. 5, 23, 99-100, 165).
Kaltinamasis R. K. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir parodė, kad 2017-03-19 apie 19 val. buvo šalia (duomenys neskelbtini). Tą dieną jo motina buvo apkandžiota nukentėjusiųjų šuns. Gavus skambutį iš tėvo greit sėsdamas į mašiną nuvažiavo, tuo pačiu metu brolis irgi važiavo sužinojęs apie įvykį. Atvažiavę rado apkandžiotą mamą, laukė greitosios. Tuo metu stovėjo dvi mašinos ir broliui reikėjo duoti kelią. Jis pasiliko namuose, o brolis išvažiavo. Po kelių minučių išgirdo triukšmą, sklindantį nuo kaimynų sklypo ir išeidamas pamatė ant kelio brolio mašiną, pribėgo, pamatė savo brolį Audrių gulintį ant žemės, kurį laikė kaimynas vardu A.. Nebuvo laiko aiškintis, pradėjo ištraukinėti brolį iš A. gniaužtų, nes buvo laikyta jo koja. A. V. laikė brolio koją, jis negalėjo atsisėsti. Pradėjo ištraukinti, tada prie jo prisartino N. V., atstūmė jį vieną kartą ir vėl prišoko prie brolio, pagaliau pavyko jį ištraukti, kur pakilus jam, jis buvo be bato. Po to jau atsistojo A. V. pasakė „paleisk šunį“, tada jie suskubo sėsti į mašiną. A. V. nenorėjo duoti jiems pravažiavimo, jie bandė galu važiuoti, tada pribėgo N.ir nežino krito ar ne. Taigi jis niekam įvykio metu nesudavė, netrenkė, tik kaip minėjo kelis kartus atstūmė N., kurtis artinosi prie jo, norėdamas jam galimai suduoti (t. 1, b.l. 159-160, t. 2, b.l. 63-64, 165-167).
Iš 2018-01-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas įtariamojo R. K. parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje atlikimo eiga - įtariamojo R. K. parodymų patikrinimas vietoje pradedamas išvykus tarnybiniu automobiliu iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK, esančio H. Manto g. 4, Vilniuje, atvykus į (duomenys neskelbtini) g. , kur įtariamajam pasirašytinai išaiškinamos jo teisės ir pareigos, pasirašo protokole, išaiškinamos jo teisė dėl gynėjo, pasirašo protokole, jis sutinka duoti parodymus vietoje ir paaiškinti apie 2017-03-19 įvykio aplinkybes. 1 nuotr. - Įtariamasis R. K. parodo ir paaiškina, kad įvykio dieną, 2017-03-19, atėjo iš nurodomos pusės kai išgirdo ir pamatė mušamą savo brolį A. K.; 2-3 nuotr. - įtariamasis R. K. parodo ir paaiškina, kad šioje vietoje ant žemės gulėjo jo brolis A. K., ant kurio gulėjo vyras, jam žinomas A. vardu, kuris laikė brolį už kojų, 4. nuotr. - įtariamasis R. K. parodo ir paaiškina, kad pradėjo ištraukti savo brolį A. K., už pastarojo kojų, 5 nuotr. - Įtariamasis R. K. parodo ir paaiškina, kad pastebėjo, kad jam iš nugaros prie jo prisiartino Alberto sūnus, vaikinas žinomas Norberto vardu, 6 -7 nuotr. - įtariamasis R. K. parodo ir paaiškina, N. puolė jį iš nugaros, užsimojęs, jis atstūmė ranka vieną kartą N., tas vėl puolė jį, jis vėl atstūmė ranką N., 8 nuotr. - Įtariamasis R. K. parodo ir paaiškina, kad sėdo į šalia stovintį automobilį Mercedec, pasitraukė iš įvykio vietos, girdėjo šaukiant, kad būtų paleistas šuo. Įtariamojo R. K. parodymų patikrinimas vietoje baigiamas sugrįžus į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r., procesinio dokumento – parodymų patikrinimo vietoje protokolo surašymui, duodant pasirašytinai įtariamajam R. K. perskaityti (t.2, b.l. 69-75).
Kaltinamasis A. K. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir parodė, kad 2017-03-19 buvo su šeima (duomenys neskelbtini) ir gavo skambutį iš tėvo, kuris buvo sutrikęs ir sakė „Audriau iškviečiau policiją ir greitąją, dėl to, kad kaimynų šuo sukandžioja mamą“ ir klausė ar gali atvykti. Paliko savo šeimą, sėdo į mašiną ir nuvažiavo pas tėvus. Atėjus namo pamatė mamą ašarose, abi rankos kruvinos. Nusprendė nelaukti greitosios, o brolio žmona Violeta veš mamą į ligoninę. Jos atsisėdo į brolio žmonos mašiną. Ten kur gyvena tėvai nepatogus privažiavimas, reikia daryti apylanką, išvairuoti atbulai į kalną yra nepatogu, todėl nusprendė, kad važiuos tiesiai, o tas kelias veda per V. pastatą. Jis norėjau jas išlydėti iš ten, kadangi nežinojo ar šuo laksto, ar ne. Pasodino mamą, pradėjo važiuoti, jos pravažiavo V. pastatą. Pastebėjo, kad prie kelio stovi trys žmonės – A. V., N. V. ir kažkokia moteris, ta moteris buvo ne A. G., buvo du nukentėjusieji ir dar viena moteris. Jis atidarė langą, pradėjo aiškintis, nes jie absoliučiai neprižiūri savo šuns. Prieš 4 metus jie buvo gavę administracines nuobaudas dėl šuns nepriežiūros. Paklausė kodėl jie negali susitvarkyti, klausė kas vyksta, sakė, kad jiems niekas neatleis ir kad jie kreipsis į teismus ir pan. A. V. tiesiog šypsojosi, jis nerodė, kad gailisi, kad taip atsitiko, neatsiprašė, nieko tokio nebuvo, buvo tik naglumas iš jo pusės. Jis neneigė, kad šuo apkandžiojo motiną ir nerodė jokio gailesčio, pasakė „važiuok iš čia“. Jis kalbėjo tik su A., o N. ir ta moteris stovėjo šalia ir nieko nesakė. Jis pasakė „varyk iš čia“, tada išgirdo bambtelėjimą į mašinos šoną, išgirdo garsą. Suprato, kad jis spyrė su koja į automobilį. Tada jis išlipo iš mašinos, pasakė „ką tu darai“, jie apsižodžiavo, jis eilinį kartą kartojo, kad į teismus paduos, neleis taip visko palikt. Prasidėjo grumtynės, A. V. jį prie mašinos pristūmė, jie grūmėsi ir kažkaip atsirado ant takelio ir jis laikė jį už kojų. Po to pamatė, kad atbėga brolis ir atsisuko, gulėjo dešiniu šonu. Brolis pradėjo jį traukti iš A. V.. Tada N. V. šoko broliui ant nugaros, tuo metu brolis jį atstūmė, grįžo prie jo. Iš pirmo karto neišėjo jo ištraukti, jis blandžiau išsilaisvinti, bet nepavyko, A. V. didesnis už jį. Tuo metu pastebėjo šalia stovinčią moterį, kuri jam buvo nepažįstama, ji rankoje laikė puodą ir jau buvo užsimojusi juo jam trenkti, jis pasitraukė nuo smūgio, moteris jam nepataikė. Jis iš moters rankos ištraukė tą puodą ir jį numetė į krūmus. Po to A. V. pradėjo rėkti „išleisk šunį“. Dėl to jie bandė greitai įšokti į mašiną, nes bijojo, kad šuo gali taip pat sukandžioti, bandė išvažiuoti, bet ant kapoto A. V. uždėjo rankas ir neleido išvažiuot. Įjungė galinę pavarą, judėjo atgal ir vėlgi išgirdo bambtelėjimą į stiklą su ranką. A. G. išvis nematė ten. A. V. nesmūgiavo, jie tik grūmėsi. Prie kokių aplinkybių jie patyrė kūno sužalojimus neįsivaizduoja (t. 2, b.l. 6, 25, 167-170).
Iš 2017-09-12 akistatos protokolo suprantama, kad akistatos metu, vykusios tarp nukentėjusiosios A. G. ir įtariamojo A. K., nukentėjusioji ir įtariamasis patvirtino savo duotus parodymus (1 t., b. l. 144-147).
Iš 2018-01-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas įtariamojo A. K. parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje atlikimo eiga - įtariamojo A. K. parodymų patikrinimas vietoje pradedamas išvykus tarnybiniu automobiliu iš Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK, esančio H. Manto g. 4, Vilniuje, atvykus į (duomenys neskelbtini), kur įtariamajam pasirašytinai išaiškinamos jo teisės ir pareigos, pasirašo protokole, išaiškinamos jo teisė dėl gynėjo, pasirašo protokole, jis sutinka duoti parodymus vietoje ir paaiškinti apie 2017-03-19 įvykio aplinkybes. 1-2 nuotr. Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad įvykio dieną, 2017-03-19, apie 19.00 val. po savo tėvo skambučio , paprašiusio atvykti, pagelbėti mamai, atvažiavo į tėvų gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) , 3-4 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad nesulaukę greitosios buvo nuspręsta patiems vežti sukandžiotą mamą į ligoninę, kadangi brolio žmonos automobilis stovėjo prieš jo, vienintelis logiškas kelias buvo važiuoti į priekį, o ne atbulai į kalną., 5-8. nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad važiuojant į priekį keliu, pravažiavimas buvo pro (duomenys neskelbtini) sklypą, pastebėjęs kad ant kelio stovi žmonės, privažiavęs, sustojo ir atsidarė langą, rodo ir paaiškina, kad stovėjo vyras, šalia jam iš kairės stovėjo moteris ir moters kairėje stovėjo vaikinas, jie buvo nepažįstami, įvyko žodinis pokalbis, per kurį minėtas vyras tiktai šypsojosi ir sakė jam važiuoti iš čia, 9 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad pokalbio metu vyresnis vyras iš kojos įspyrė į jo automobilio Mercedes kairį priekinį sparną, kurį įlenkė, 10 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad jis išlipo iš savo automobilio ir pradėjo aiškintis kodėl vyras įspyrė, 11 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad vyras pradėjo eiti ant jo, jis atstūmė tą vyrą , vyras pastūmė jį į automobilį, 12-13 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad grumtynių metu, vyras jį pargriovė ant žemės, o pats būdamas iš viršaus laikė jo kojas ir numovė vieną batą, 14 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad pastebėjo, kad iš rodomos pusės pribėgo jo brolis R. K., 15 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad brolis R. K. pradėjo traukti jį už kojų, norėdamas jį išlaisvinti., nuo įsikibusio vyro, 16 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad jo brolis R. K. su ranka bandė nustumti Norbertą- vaikiną, kuris puolė brolį, trukdė Rolandui, jį išlaisvinti, 17 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad jam išsilaisvinus, vyresnis vyras pribėgo prie automobilio Mercedes priekio, padėjo rankas ant kapoto, neleido išvažiuoti, vis dar šaukdamas-paleiskit šunį, 18 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad kadangi važiavimas į priekį buvo blokuotas, įjungęs atbuline pavara, jis bandė važiuoti atgal, tuo pačiu girdėjo, kad vyras šaukė savo sūnui neleisti jam išvažiuoti, 19 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad tada jaunesnis vyras- vaikinas jau jam važiuojant atbulai, užšoko už automobilio galo ir su ranka trenkė į stiklą, jis sustojo, 20 nuotr. - Įtariamasis A. K. parodo ir paaiškina, kad pastebėjęs, kad vyresnis vyras pasitraukė nuo priekio, keliui atsilaisvinus, jis nuvažiavo į priekį, laukti policijos, kuri buvo iškviesta jo tėvo iš anksčiau. Įtariamojo A. K. parodymų patikrinimas vietoje baigiamas sugrįžus į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r., procesinio dokumento – parodymų patikrinimo vietoje protokolo surašymui, duodant pasirašytinai įtariamajam A. K. perskaityti (t.2, b.l. 30-45).
Nukentėjusioji A. G. (toliau-nukentėjusioji) parodė, kad 2017-03-19 vakare, apie 18.30 val., ji būdama namuose, žiūrėjo televizorių ir išgirdo, kad lauke loja jų šunis. Tada jos sūnus N. V. nubėgo į kiemą pažiūrėti kas atsitiko, kodėl šunis loja. Kažkur po 10-15 val. jis grįžo namo ir rankos buvo kruvinos. Ji iškarto paklausė pas sūnų kas atsitiko, jis atsakė, kad jų šuo nutrūko nuo grandinės ir užpuolė jų kaimyno A. šunį. O sūnus kai skyrė jų šunį nuo kaimyno šuns, tai skirdamas šunis apkandžiojo jam rankas. Tada jos vyras A. V. kartu su sūnumi nuėjo pas kaimynus, kad išspręsti visą tą situaciją, nes vis tiek jų šuo nutrūko nuo grandinės, nes jie dėl to jautė kaltę. Ji liko namuose ir kažkur po 15-20 min., jau buvo apie 19.00 val., ji išgirdo triukšmą ir išbėgo į kiemą. Išėjusį į kiemą, ji pamatė , kad jo vyrą A. muša kaimyno sūnus A.. Ji priėjo prie jų ir pasakė, kas čia vyksta. Toje vietoje gulėjo metalinė lėkštutė, ji ją paėmė ir sudavė į galvą A.. Tada A. K. kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinės pusės skruostą, po to griebė ją abiem rankom už palaidinę ir stipriai pastūmė, nuo ko ji nukrito ant žemės. Paskui atbėgo jos sūnus N., kuris nutraukė jį nuo jos. Tada ji atsikėlė ir pajuto stiprų skausmą kairėje rankoje, ji negalėjo pajudėti kaire ranka. Tada ji nuėjo arčiau namo ir stovėjo žiūrėjo. Ji matė kaip R. K. traukė į automobilį Mercedes-Benz savo brolį A. K. ir jam sakė važiuojam. Jos vyras A. atsistojo ant kelio mašinos priekyje ir sakė jiems, kad jie nenuvažiuos kol policija neatvažiuos. Jos sūnus N. stovėjo to pačio automobilio gale. Ji matė, kad prie vairo sėdėjo A. K.. Vienu momentu automobilis pradėjo važiuoti atgal. Tada pradėjo kaimynai šaukti, kad gale stovi žmogus, bet vis tiek važiavo ir ji tik išgirdo smūgį ir pamatė kaip sūnus nukrito ant kelio, o pastarieji išvažiavo. Vis pribėgo prie N.. N. atsikėlė ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri juos visus nuvežė į ligoninę. Jai buvo nustatytas kairės rankos lūžis. Mano, kad broliai K. norėjo atkeršyti dėl mamos, kad jų šuo apkandžiojo jų motiną (t. 1, b.l. 119-120, t. 2, b.l 172, 175-177).
Nukentėjusioji A. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 129-139).
Nukentėjusysis N. V. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad 2017-03-09 vakare apie 18.30 val. jis būdamas namuose, kartu su tėvais išgirdo, kad lauke loja jų šunis. Tada jis nubėgo į kiemą pažiūrėti kas atsitiko, kodėl šunis loja. Jis išbėgo į kiemą ir pamatė, kad jų šuo nutrūko nuo grandinės ir ant kelio jų šuo susikibo su kaimynų šuniu. Jis pradėjo su kaimyne J. K. skirti šunis. Kol jie su kaimyne skyrė šunis, pastarieji šunis jam ir kaimynei apkandžiojo rankas. Tuo metu dar lauke buvo kaimynės vyras A. K., kuris iškvietė greitąją ir policiją. Jis nori pasakyti, kad dėl to, kad šunis apkandžiojo jam rankas jis pretenzijų niekam neturi, nes jie jam apkandžiojo kai jis juos skyrė. Po to iš karto nuėjo namo ir namuose papasakojo tėvams, kad jų šuo nutrūko nuo grandinės ir užpuolė jų kaimyno A. šunį, o kai skyrė jų šunį nuo kaimyno šuns, tai skirdamas šunis apkandžiojo jam rankas. Tada jie su tėvu nusprendė nueiti pas kaimynus, kad išspręsti visą situaciją, nes vis tiek jų šuo nutrūko nuo grandinės, nes jie dėl to jautė kaltę. Jie ramiai norėjo tą dalyką išspręsti. Kai jie išėjo į kiemą, ant kelio netoli jų namo stovėjo A. K.. Jie norėjo su juo norėjo pasikalbėti ramiai, bet jis pasakė, kad jis jau iškvietė policiją ir spręsim viską su policija, tarp ji tėvo ir A. K. prasidėjo žodinis konfliktas.Po to A. K. jo tėvui vieną kartą su ranka trenkė į kairės pusės veido sritį, kaip jis matė žandikaulį. Nuo smūgio tėvas pargriuvo ir tada pastarasis pradėjo tėvą su kojom spardyti į įvairias kūno vietas, o tėvas sugriebė jo koją, tada iš automobilio išlipo R. K., priėjo ir trenkė jam į veidą kumščiu, vieną kartą, pajuto skausmą. Tuo metu iš namo išėjo jo mama su klausimu, kas čia vyksta ir trenkė su ta lėkštute A. K. per galvą, galimai norėjo apginti savo sugyventinį. Už tai A. K. trenkė mamai į veidą su ranka. Matė, kad mama parkrito ir tada A. K. porą kartų trenkė su koja jai gulinčiai, negali pasakyti į kurias vietas, nes matė tik jos veidą. Po to matė kaip broliai atsisėdo į automobilį. Paskui jis atsistojo už jų automobilio galo, o jo tėvas stovėjo automobilio priekyje ant kelio ir sakė jiems, kad jie nevažiuos kol policija neatvažiuos. Vienu momentu automobilis pradėjo važiuoti atgal. Tada pradėjo kaimynai šaukti, kad gale stovi žmogus, bet vis tiek važiavo ir tada įvyko smūgis, partrenkė jį, jis nukrito ant kelio ir pamatė, kad automobilis nuvažiavo į priekį. Jis pats atsikėlė, jam labai skaudėjo galvą, pykino. Jis iškvietė greitąją pagalbą, kol jis laukė greitosios jis vėmė, jam buvo bloga. Atvykusi greitoji nuvežė į ligoninė juos visus. Jam buvo nustatytas galvos sukrėtimas, rankų nubrozdinimai. Dėl sumušimų neteko darbingumo savaitei (t.1, b.l. 86-87, t. 2, b.l. 174, 177-179).
Nukentėjusysis A. V. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad 2017-03-19 vakare apie 18.30 val., jis būdamas namuose, kartu su A. G. ir N.ir išgirdo, kad laukė loja jų šunis. Tada sūnus išbėgo į kiemą pažiūrėti kas atsitiko, kai grįžo jo rankos buvo kruvinos ir pasakė, kad jų šuo nutrūko nuo grandinės ir užpuolė jų kaimyno A. šunį, o kai sūnus skyrė jų šunį nuo kaimyno šuns, tai skirdamas šunis aplandžiojo jam ir kaiminei E. K. rankas. Norbertas iškvietė greitąją ir jie išėjo į lauką laukti greitosios pagalbos. Kai jie išėjo į kiemą, ant kelio netoli jų namo, stovėjo A. K., kuris pasakė, kad jis jau iškvietė policiją ir spręs viską su policija. Tada jie nuėjo namo. Kažkur apie 19 val. jie su sūnumi išėjo į kiemą, laukti policijos ir pamatė, kad šalia jų namų sustojo automobilis, kuriame sėdėjo A. ir R. K.. A. K. sėdėjo už vairo, jis atidaręs langą pradėjo ant jo rėkti, šaukė ant jo, kad jis neprižiūri šuns, įžeidinėjo sakydamas, kad jis ožys, pravardžiavo jį, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Paskui A. K. išlipo iš automobilio ir pradėjo šaukti, įžeidinėti jo sūnų, bet grasinimo nebuvo. Paskui iš automobilio išlipo R. ir pasakė, A.„važiuojam iš čia, paskui grįšim“. Tačiau tuo metų A. K. griebė jam už marškinių ir vieną kartą su kumščių trenkė jam į kairės pusės veido sritį. Nuo smūgio jis pargriuvo ir tada pastarasis pradėjo jam su kojom spardyti, tas jam spyrė į dešinį šoną, ir į galvos ir veido sritį. Kiek iš viso buvo spyrių jis negali pasakyti, tada jis abiem rankom griebė jam už kojos. Jis dar gulint ant žiemes pamatė, kad išėjo į kiemą A. G., tada jis paleido A. koją ir atsistojo ir nuėjo prie automobilio, kurio atvažiavo kaltinamieji. Jis nematė kaip žmona trenkė A. K. su lėkšte ir nematė kaip A. K. mušė A. G.. Tuo metu jis stovėjo automobilio priekyje ant kelio, o jo sūnus stovėjo už jų automobilio. Vienu momentu automobilis pradėjo važiuoti atgal. Tada pradėjo jis ir kieme stovintis kiti kaimynai šaukti, kad gale stovi žmogus, bet vis tiek automobilis važiavo ir tada įvyko smūgis, toks garsas kaip automobilis į kažką atsitrenkė. Po to automobilis sustojo ir pradėjo judėti į priekį, tada jis atšoko į šoną. Atvykusi greitoji juos išvežė į ligoninę. Jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis (t. 1, b.l. 58-59, t. 2, b.l. 173, 180-181).
Liudytoja V. B. parodė, kad pažįsta K. šeimą, nes jie yra kaimynų vaikai, V. irgi pažįsta. 2017-03-19 vakare, apie 19 ar vėliau, ji buvo savo namuose ir pamatė pro stiklinį langą, kad kaimynės J. K. šeima, ją kruvinomis rankomis, sodina į automobilį, kuris stovėjo gatvėje prie namo. Jiems išvažiavus, išėjo į lauką, kaimyne S. papasakojo, kad kaimyno šuo užpuolė J. K. ir jų šunį, sukandžiojo juos. Išgirdo tuo metu triukšmą, išbėgo į gatvę, pamatė, kad ten vyksta muštynės, nes jau buvo tamsu, buvo didelis triukšmas, keiksmažodžiai, negali konkrečiai pasakyti, kas ką laikė, kur stovėjo, tikrai buvo nemalonu. Norint R.ir A. K. išvažiuoti, V. šeima neleido jiems išvažiuoti, griuvo ant mašinos, provokavo. N. V. užbėgo už mašinos ir įvyko smūgis, įvyko kontaktas. Jis išbėgo tiesiog ant mašinos, bet buvo smūgis. Nežino, kur tiksliai tai buvo ar rankos, ar kojos, tiesiog girdėjo kontaktą. N. V. nuo susidūrimo su automobiliu suklupo. Negirdėjo, kad įvykio vietoje būtų kam nors sulaužytas žandikaulis ar ranka (t. 1, b.l. 152, t. 3, b.l. 10, 14-15).
Liudytojas A. K. parodė, kad 2017-03-19 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą , kad (duomenys neskelbtini) kaime šuo apkandžiojo moteriškę. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko A. V., jo sūnus- N. o moteris - A. G.. Jie stovėjo lauke ant kelio. A. V. skundėsi, kad jam muštynių metu išmušė dantį, reikalavo greitosios, A. G. skundėsi, kad muštynių metu jai sulaužė ranką, atvykus greitoji prie jų ją atsimenu išvežė į U. Š. trys asmenys kėlė didelį triukšmą, bandė perrėkti vienas kitą, todėl išsiaiškinti situaciją buvo sunku, tuo labiau, kad iš A. ir A. sklido stiprus alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli. Aiškinantis aplinkybes prie jų privažiavo Mercedes automobilis, iš kurio išlipo trys vyrai, buvo nustatyti duomenys- tai broliai A. ir R. K. ir jų tėvas A.. A. K. paaiškino, kad jis su savo žmona J. vaikščiojo kaimo gatvėmis su šuniuku ir jos užpuolė kaimyno A. šuo, apkandžiojo jo žmonai J. abi rankas ir apkandžiojo jų šunį. Paaiškino, kad sutuoktinė J. taip pat buvo išvežta į U. G. pradėjo rinktis kaimo gyventojai, kurie triukšmavo, trukdė dirbti. Taip kaip tiek A., tiek A., tiek No. išvežė greitosios, pareiškimai vietoje priimti nebuvo. Jie minėjo, kad patys kreipsis dėl sužalojimų į policiją (t. 1, b.l. 164-165, t. 3, b.l. 11, 16-17).
Liudytoja S. N. parodė, kad gerai pažįsta A. G., jos vyrą A. V. ir sūnų N. V.. Ji su A. labai gerai bendrauja, jie yra kaip šeimos nariai, dažnai atvažiuoja į svečius. 2017-03-19 ji buvo pas A.svečiuose. Vakare apie 18.30 val., jie visi, t.y. ji, A., A., Norbertas, buvo namuose, ir išgirdo, kad lauke loja jų šuo. Tada N. išbėgo į kiemą pažiūrėti kas atsitiko, o kai grįžo jo rankos buvo kruvinos ir pasakė, kad jų šuo nutrūko nuo grandinės ir užpuolė kaimyno Algio šunį. N. kai skyrė šunis, tai skirdamas šunis aplandžiojo jam rankas. N. dar pasakė, kad jis paskambino, į policiją ir greitąją. Apie 19 val., A., N., išėjo į kiemą, laukti policijos, ir iš paskos išėjo ji, o A. G. liko namuose. Išėję į kiemą pamatė, kad jų gatve važiuoja automobilis, kuris sustojo šalia jų. Automobilio vairuotojas A. K., atidaręs langą pradėjo ant A. V. rėkti, šaukti, sakė jam kad pastarasis neprižiūri šuns, įžeidinėjo A.-sakė, kad jis ožys, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kaip ji suprato, kad to konflikto priežastis buvo tai, kad A. ir A. šuo užpuolė tuo vairuotojo mamą. Paskui A. K. išlipo iš automobilio ir vėl pradėjo įžeidinėti A. ir pasakė A., kad trenks. A. pastarajam pasakė trenk, tada A. K. griebė A. V. už krūtinės, t. y. marškinių ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė A.į veido sritį. Nuo smūgio A. pargriuvo ir tada pastarasis pradėjo jį su kojom spardyti, ji matė, kad jis spardė A. į visas kūno dalis, kiek kartu pastarasis spyrė A. ji negali pasakyti. Paskui N. pradėjo ginti tėvą, tada R. K. išlipo iš mašinos, nelabai viską matė, nes buvo tamsu, tačiau matė, kad N. V. nukrito. Paskui ji pamatė, kad į kiemą išėjo A.. Kuri priėjusi arčiau paklausė,, kas atsitiko". Tuo metu A. K. apsisuko ir rankos kumščiu sudavė A. į veidą, po to pastarasis pastūmė A., nuo ko ji nukrito ant žiemes, ir tada jis dar spardė A. kojomis. Vienu momentu R. K. pasakė broliui, kad važiuojam iš čia ir tada jie atsisėdo į automobilį. Tuo metu A. V. atsistojo tuo atvažiavusio automobilio priekyje ant kelio, o N.atsistojo automobilio gale. A.jai pasakė ,, atsistok automobilio gale, kad jie nenuvažiuotu", bet kažkas jai neleido atsistoti automobilio gale, ir tada N. atsistojo automobilio gale. Ir vienu momentu automobilio vairuotojas įjungė galinę pavarą. Tada visi pradėjo garsiai šaukti, kad gale stovi žmogus. Bet vairuotojas vis tiek pradėjo važiuoti atgal. Tada įvyko smūgis, toks garsas kaip automobilis į kažką atsitrenkė. Po to automobilis sustojo, ji iškarto pribėgo prie N., o pastarieji nuvažiavo. N. V. pats atsikėlė, atsistojo ir tada iškvietė greitąją ir policiją. Atvykusi greitoji visus nuvežė į ligoninę. Alkoholinių gėrimų tą vakarą niekas nevartojo. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę, jie jokių veiksmų nedarė. Jie kažko paklausė, protokolo nesurašė. Pasakė, kad jie visi girti, nors visi prašė patikrinti neblaivumą, tačiau jie netikrino, atsisėdo ir išvažiavo (t. 1, b.l. 149, t. 3, b.l. 12, 17-20).
Liudytoja N. K. parodė, kad 2017-03-19 buvo pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Išgirdo triukšmą, sklindantį iš lauko, mama nuėjo į tualetą, esantį lauke ir pamatė asmenų susistumdymą ir paklausė kas čia vyksta. Jai buvo grubiai atsakyta, mama sugrįžo namo ir jiems pasakė, kad ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais, nurodydama, kad pas sodo kaimyną A.vyksta susistumdymas. Ji matė, kaip A. K. kojomis spardė A. G., kuri šaukė, kad ją nemuštų, nes jai skauda ranką. Atbėgo jos sūnus N. ir jį R. K. pastūmė, kiek atsimena jis nukrito ant žemės. Matė kaip ir A. V. mušė, o po to vyrai susėdo į automobilį, iš pradžių pajudėjo į priekį, pajudėjo atbulom ir tada nutrenkė N.ir išvažiavo, paliko gulintį ant žemės. Ji šaukė, ką jūs darote, bet niekas nekreipė dėmesio. Vėliau atvykus policijai, greitajai, ji matė kad A. V. sulaužytas žandikaulis, A. G. sulaužyta ranką (t. 1, b.l. 155, t. 3, b.l. 35-37).
Liudytoja J. K. parodė, kad ji įvykio vietoje nebuvo. Ją užpuolė kaimynų šuo, laikomas (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Atvažiavo jos vaikai, vyras nuėjo sutikti greitąją. Vaikai patys pasisiūlė vežti į ligoninę, ji su R.žmona įsėdo į savo automobilį, A. įsėdo į savo, ir kartu išvažiavo. Ją greitoji perėmė prie (duomenys neskelbtini) posūkio (t. 3, b.l. 34, 37-38).
Iš 2017-03-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2017-03-19 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), R. K. ir A. K. sumušė kaimynus A. V., A. G. bei N. V.. Dėl patirtų sužalojimų-žandikaulio lūžio A. V. buvo pristatytas ir gydytas Žalgirio ligoninėje, dėl A. G. sužalojimo-kairiojo stipinkaulio distalinio galo ir alkūnkaulio lūžių pastaroji pristatyta ir gydyta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, o N. V. dėl galvos sumušimo buvo pristatytas į Respublikinė Vilniaus universitetinę ligoninę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ikiteisminis tyrimas (t.1, b.l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelės konstatuota, kad apžiūros atlikimo vieta- (duomenys neskelbtini), , apžiūros objektas- gatvės dalis, apžiūros atlikimo eiga - apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) pabaigoje, ties gatvės paskutiniu sklypu esančiu po kaire puse. Minėtame sklype yra vieno aukšto gyvenamoji patalpa. Tarp kurios ir gatvės yra sudėtos statybinės panelės už jų stovi raudonos spalvos automobilis. Gatvės danga yra gruntuota. Gatvės važiuojamosios dalies plotis yra 3 m. Iš dešinės pusės matoma tinklinė tvora, kuri įrengta 0,5 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies. Iš kairės pusės už minėto automobilio palei gatvės kraštą auga įvairūs krūmai ir medžiai. Apžiūros metu jokių fiksuotinų nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (t.1, b.l.26-29 ).
Šalies argumentai
2017-03-19 pareiškime A. V. nurodė, kad jis sėdėjo name (duomenys neskelbtini) namas, išgirdo, kad loja šunys. Sūnus nubėgo žiūrėti, po kelių minučių atėjo, rankos buvo kruvinos ir pasakė, kad jų šuo nutrūko nuo grandinės, išbėgo į gatvę ir užpuolė kitą šunį, kurį vedžiojo jų kaimynai A. ir A., kurie gyvena gatvės name (duomenys neskelbtini). Traukiant šunį kaimynų šuo apkandė jam rankas, taip pat buvo apkandžiota A.. Apie įvykį buvo pranešta policijai ir greitajai medicinos paglabi. Apie 19.00 atvažiavo prie jų namo Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) R.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, konflikto metu vairuotojas sudavė jam su ranka į veidą. Jis nugriuvo, tada jis pradėjo jam smūgiuoti su koja į galvą ir veidą. Jis atėjo prie priekio mašinos ir nenorėjo, kad R. išvažiuotų, o lauktų policijos, rėkė jam, kad gale mašinos stovi žmogus. Tas nepaklausė ir pradėjo važiuoti atgal, partrenkė jo sūnų N.. Po kiek laiko atvažiavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai ir jį nuvežė į ligoninė, kur buvo diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis (t.1, b.l. 56).
Iš VTMT Vilniaus skyriaus specialisto teismo medicinos eksperto O. D. specialisto išvados Nr. G971/2017 (01), nustatyta, kad
1. A. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos, nosies odos nubrozdinimai, smakro poodinė kraujosruva, apatinio žandikaulio lūžis dešinio kampo srityje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-03-19). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žandikaulio lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui,
2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais,
3. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito.
4. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo.
5. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus.
6. A. V. galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų jam padarymo metu (t.1, b.l. 64-65).
Šalies argumentai
2017-03-19 pareiškime N. V. nurodė, kad jis buvo namie 19.00 val., kai išgirdo lojančius šunis išbėgo į lauką ir pamatė, kad jo šuo susikibo su kaimyno šunimi, jis pradėjo kartu su kito šuns šeimininke juos skirti, kol jie skyrė šunis, kaimynės šuo apkandžiojo jį ir savo šeimininkę kai jau išskyrė šunis kaimynai iškvietė policiją ir greitąją ir visi nuėjo namo. Jis iškvietė greitąją ir kol laukė greitosios ir išėjo į lauką, pamatė atvažiuojančią mašiną. ten buvo kaimynės sūnus, jie pradėjo rėkti ir įžeidinėti, grasinti, jis viską įrašė į mobilųjį telefoną. Po kelių minučių vienas vaikinas trenkė jo tėvui, pargriovė tą ant žemės ir pradėjo spardyti, tuo laiku jo brolis vardu Rolandas pradėjo jį mušti į galvą, pargriovė jį ir pradėjo spardyti, kaip jis pamatė jo mamai trenkė jai į veidą, pargriovė ant žemės ir sulaužė jai ranką. Po kažkiek laiko jis susiorientavo ir pasitraukė už mašinos galo, tuo metu tėvas stovėjo iš priekio minėtos mašinos-Mercedes Benz, mašinos numeris (duomenys neskelbtini) jos šeimininkas užsivedė variklį ir norėjo išvažiuoti, bet iš priekio stovėjo jo tėvas, kuris norėjo, kad mašina neišvažiuotų iki atvyktų policija, bet vairuotojas pradėjo važiuoti į galą, kur stovėjo jis. Visi pradėjo rėkti, kad iš galo žmogus, bet vairuotojas vistiek važiavo ir partrenkė jį, po smūgio jis pradėjo važiuoti į priekį ir pabėgo. Atvykusieji policijos pareigūnai nesudarė protokolo ir nieko neapklausė, o kai jiems pasakė, kad buvo muštynės, jie atsakė, kad atvažiavo dėl šuns ir kitos aplinkybės nedomina. Jį paskui išvežė į ligoninė greitosios pagalbos ekipažas. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) namo. Šunį vedžiojo kaimynai A. ir A. Grumtynių metu jam buvo suplėšyta striukė, kurios vertė 100 Eurų. VRUL jam buvo diagnozuota kūno sumušimai ir galvos trauma (t.1, b.l. 84).
Iš VTMT Vilniaus skyriaus specialisto O. D. specialisto išvados Nr. G 884/2017 (01) matyti, kad
1. N. V. nustatyti šie kūno sužalojimai:
1.1. kairės alkūnės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu , kairio kelio, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais).
1.2 Abiejų dilbių, dešinio riešo, abiejų plaštakų, dešinės plaštakos II-o, III-o pirštų odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-03-19). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. medicinos dokumentuose nurodyta galvos sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis.
2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniolika trauminiais poveikiais.
3. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito.
4. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo.
5. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. N. V. galėjo būti įvairiuose padėtyse sužalojimų jam padarymo metu (t.1, b.l. 92-93).
Šalies argumentai
2017-03-19 A. G. pareiškime nurodė, kad ji sėdėjo name, žiūrėjo televizorių (duomenys neskelbtini). Ji išgirdo, kad loja šunis, sūnus išbėgo žiūrėti. Po kelių minučių atbėgo atgal, rankos buvo kruvinos. Vyras nuėjo pažiūrėti . Ji buvo namie. Jų šunis nutrūko nuo grandinės. Buvo namie, nematė kaip kaimynai atvažiavo. Išgirdo riksmą ir išėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad kaimynas mušė jos vyrą. Pasakė, ką čia darai ir tada kaimynas jai sudavė į veidą, po to pastūmė, ji nukrito ir pradėjo spardyti kojom. Kai atsikėlė pastebėjo, kad labai skaudėjo ranką. Atvažiavo greitoji ir išvežė į ligoninę kurdiagnozavo kairės rankos lūžį. Nori pasakyti, kad viskas vyko 2017-03-19, apie 19 val. Prie jų namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 116).
Iš VTMT Vilniaus skyriaus specialisto O. D. specialisto išvados Nr. G 885/2017 (01) matyti, kad:
1. A. G. nustatyta dešinio žando poodinė kraujosruva, kairio stipinkaulio tolimojo galo intrasąnarinis ir kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2017-03-19). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos surikdymu, nes dėl minėtų kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais,
3. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito,
4. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo,
5. Kairio stipinkaulio tolimojo galo intrasąnarinis ir kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai galėjo būti padaryti nugriuvus ir kontaktavus ištiesta kaire ranka su kietu paviršiumi,
6. A. G. galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų jai padarymo metu (t.1, b.l. 125-126).
Iš 2017-09-12 akistatos protokolų konstatuota , kad akistatų metu, vykusių tarp nukentėjusiojo N. V. ir įtariamojo A. K. akistata, nukentėjusysis ir įtariamasis patvirtino savo duotus parodymus (1 t., b. l. 112-115).
Iš 2017-07-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas N. V. parodymų patikrinimas vietoje. Nukentėjusiojo N. V. parodymų patikrinimas vietoje pradedamas išvykus tarnybiniu automobiliu iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK, esančio H. Manto g. 4, Vilniuje, atvykus į (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajam pasirašytinai išaiškinamos jo teisės ir pareigos, jis sutinka duoti parodymus vietoje ir paaiškinti, kaip, kokiu būdu nukentėjo, ką matė ir gali paliudyti:1 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad įvykio dieną, 2017-03-19, apie 19.00 val. buvo prie savo gyvenamosios vietos, lauke, kur laukė jo paties iškviestos policijos ir greitosios, nes buvo sukandžiotas šuns, 2 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad šalia jo buvo jo tėvas A. V.., 3. nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad jam ir tėvui bestovint, šiuo taku prie jų privažiavo automobilis Mercedes Benz- visureigis, džipo tipo, pilkos spalvos, pastebėjo, kad už šio automobilio vairo sėdėjo vyras vardu A., šalia priekinėje keleivio vietoje sėdėjo pastarojo brolis, kiek žino to vardas R.. Žino, kad jie yra sodo kaimynų vaikai, pažįsta iš matymo, prasidėjo žodinis konfliktas, kurį pradėjo vairuotojas A., 4 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad vairuotojas- vyras vardu A., išlipo iš automobilio ir būdamas šalia jo tėvo pastarajam vieną kartą rankos kumščiu, tiksliai nepasakys kokios, nes nekoncentravo į tai dėmesio, smogė jo tėvui A. į veidą, 5-6 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad matė kaip nuo suduoto Audriaus smūgio tėvui A.į veidą, tėvas A. nukrito ant žemės ir A. pradėjo spardyti su koja tėvui į veidą, 7 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad pastebėjo, kaip jo tėvas A. rankomis sugriebė A.už kojų, 8-9. nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad iš automobilio Mercedes išlipo R., kuris priėjo prie jo ir įsikibo į pastarojo striukę, pradėjo jį tampyti, 10 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad pamatė, kad rodoma kryptimi link jų ėjo jo mama A. G., 11 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad A. puolė jo mamą A. G.. Matė kaip A. smogė rankos kumščiu mamai į veidą, pastaroji nukrito ant žemės, jis pats puolė A.atitraukinėti nuo mamos, 12-13-14 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad R. puolė jį iš nugaros, griebė jį už rankos ir peties, apsuko ir apsukęs rankos kumščiu smogė vieną kartą jam į veidą, nuo R.smūgio jis nukrito ant žemės, 15-16 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad A. sėdus už automobilio vairo, R. atsisėdus šalia, jis pasitraukė prie Mercedes automobilio galinės dalies, pastebėjo, kad šio automobilio priekyje yra jo tėvas A., 17-18-19 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad automobilis Mercedec jam staigiai ir netikėtai pajudėjo atgal ir jį partrenkė, vairuotojas tikrai galėjo, turėjo jį matyti, labiausiai nuo susidūrimo su automobiliu nukentėjo jo dešinė kūno pusė, dešinė ranka ir galva, nuo kontakto su automobilio galine dalimi , jis nukrito ant žemės. 20 nuotr. - nukentėjusysis N. V. parodo ir paaiškina, kad automobilis Mercedes pajudėjo į priekį, pastebėjo, kad jo tėvas A. nušoko į šoną. Nukentėjusiojo N. V. parodymų patikrinimas vietoje baigiamas sugrįžus į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r., procesinio dokumento – parodymų patikrinimo vietoje protokolo surašymui, duodant pasirašytinai nukentėjusiajam N. V. perskaityti (t.1, b.l. 95-108).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta nukentėjusiojo N. V. medicininių dokumentų originalais, nukentėjusiųjų medicinos dokumentų kopijomis ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 23-24, 67-76, 80-83, 170-196, t. 2, b.l. 8-13, t. 3, b.l. 1-9, 26-33, 67-69).
Nors kaltinamieji R. K. ir A. K. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų kaltinimų nepripažino – neneigia sudavę smūgius nukentėjusiesiems. R. K. parodė, kad jis niekam įvykio metu nesudavė, netrenkė, tik kelis kartus atstūmė N. V., kuris artinosi prie jo, norėdamas jam galimai suduoti. A. K. parodė, kad A. G. išvis nematė įvykio vietoje, A. V. nesmūgiavo, jie tik grūmėsi, prie kokių aplinkybių nukentėjusieji patyrė kūno sužalojimus neįsivaizduoja. Kaltinamieji savaip interpretuoja tarp jų ir nukentėjusiųjų kilusio konflikto priežastis, teigia, kad konfliktas kilo būtent dėl nukentėjusiųjų veiksmų, nes A. K. po to, kai jų šuo sukandžiojo mamą paklausė A. V., kodėl nukentėjusieji negali susitvarkyti šuns, šuo gali landžioti, niekas neatleis už jo motinai padarytus sužalojimus, kreipsis į teismus ir pan. A. V. tiesiog šypsojosi, jis nerodė, kad gailisi, kad taip atsitiko, neatsiprašė, nieko tokio nebuvo, buvo tik naglumas iš jo pusės, jis nerodė jokio gailesčio, pasakė „važiuok iš čia“ ir tuo metu išgirdo bambtelėjimą į mašinos šoną, išgirdo garsą. Suprato, kad A.,V. spyrė su koja į A. K. automobilį. Tada jis išlipo iš mašinos, jie apsižodžiavo, prasidėjo grumtynės. A. V. jį prie mašinos pristūmė, jie grūmėsi ir atsirado ant takelio ir laikė A. V. už kojų. Atbėgęs brolis jį atstūmė, tuo metu pastebėjo šalia stovinčią moterį, ji rankoje laikė puodą ir jau buvo užsimojusi juo jam trenkti, jis pasitraukė nuo smūgio, moteris jam nepataikė. Jis iš moters rankos ištraukė tą puodą ir jį numetė į krūmus. Po to jie bandė greitai įšokti į mašiną, nes bijojo, kad jie paleis šunį, bandė išvažiuoti, bet ant kapoto A. V. uždėjo rankas ir neleido išvažiuot. Įjungė galinę pavarą, judėjo atgal ir vėlgi išgirdo bambtelėjimą į stiklą su ranką. A. G. išvis nematė ten. A. V. nesmūgiavo, jie tik grūmėsi. Prie kokių aplinkybių jie patyrė kūno sužalojimus neįsivaizduoja. Tačiau tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų gynybinę poziciją, bandymą pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais –nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga. Bylos medžiaga vienareikšmiai nustatyta – nukentėjusiesiems A. V. ir A. G. diagnozuoti kūno sužalojimai- o būtent konstatuoti nesunkus sveikatos sutrikdymai, o N. V. fizinis skausmas. Nukentėjusiųjų A. V. ir A. G. sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – teismo medicinos specialisto išvadomis, kurios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio prasme laikytinos tinkamais ir neginčytinais įrodymais. Teismas vertina teismo medicinos specialisto išvadą dėl aptiktų nukentėjusiojo N. V. kūne nežymaus sveikatos sutrikdymo sužalojimų kai įrodymą įrodantį, kad 2017-03-19 jis patyrė kūno sužalojimus nuo šuns įkandimo arba nuo automobilio kurį įvykio vietoje vairavo A. K. partrenkimo. Pas nukentėjusįjį N. V. fizinio skausmo, kuris buvo padarytas nuo R. K. kumščio sudavimo, atsiradimą pajautė pats nukentėjusysis. Nuo fizinio skausmo sukėlimo N. V. veide nebūtinai turėjo atsirasti kūno sužalojimas. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2017-03-19 fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusiųjų A. V. ir A. G. atžvilgiu buvęs neabejotinai. Liudytojas – policijos pareigūnas A. K. parodė, kad 2017-03-19 iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime šuo apkandžiojo moteriškę. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko A. V., jo sūnus- N., A. G.. Jie stovėjo lauke ant kelio. A. V. skundėsi, kad jam muštynių metu išmušė dantį, reikalavo greitosios, A. G. skundėsi, kad muštynių metu jai sulaužė ranką, atvykus greitoji prie jų ją atsimena išvežė į U. L. S. N., N. K. patvirtino, kad A. K. pradėjo įžeidinėti A. V., o išlipus iš automobilio A. K. griebė A. V. už krūtinės, t. y. marškinių ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė Albertui į veido sritį. Nuo smūgio A. V. pargriuvo ir tada pastarasis pradėjo jį su kojom spardyti. Paskui N. V. pradėjo ginti tėvą A. V., tada R. K. išlipo iš mašinos ir ji pamatė, kad N. V. nukrito. Nukentėjusiųjų medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad įvykio metu nukentėjusieji buvo neblaivus. Nors nukentėjusiųjų, kaip ir pačių kaltinamųjų, parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau teismo vertinimu, kad kaltinamųjų nurodoma kilusio konflikto priežastis – tai, kad nukentėjusiųjų šuo apkandžiojo kaltinamųjų motiną J. K., nepateisina jų nusikalstamų veiksmų ir niekaip negali būti vertinama kaip svarus ir pateisinamas pretekstas tokiam kaltinamųjų elgesiui – nebuvo jokio pagrindo kilusių nesutarimų aiškintis smurtu. Išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai. Kaltinamojo R. K. nusikalstamas veiksmas kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis nukentėjusiajam N. V. sukėlė fizinį skausmą, o A. K. nusikalstamas veiksmas kvalifikuotinas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 bei 8 punktus, kadangi dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du asmenis A. V. ir A. G.. Išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes.
Kaltinamasis R. K. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, baustas administracinė tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. K. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (t. 2, b.l. 76-83).
Kaltinamasis A. K. pirmą kartą padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. K. BK 138 straipsnio 2 dalies (5 ir 8 punktai) sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirbantis, manytina, jog laisvės atėmimo bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir nustatant pareigas galinčias turėti teigiamą įtaką, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 straipsnis) (t. 2, b.l. 46-53).
Nukentėjusysis A. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamųjų R. K. ir A. K. 547.60 Eur turtinei ir 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l.188-192).
Nukentėjusysis N. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamųjų R. K. ir A. K. 30 Eur turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 143-146).
Nukentėjusioji A. G. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš kaltinamojo A. K. 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 141-142).
Turtinė žalą
Nukentėjusysis A. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad per laikotarpį po įvykio kai patyrė kūno sužalojimus turėjo nemažai su gydymu ir kelionėmis susijusių išlaidų, tačiau nerinko išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl pateikė tik išlikusius su jo gydymu susijusias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pagal kuriuos kurias prašo teismo priteisti kaip turtinę žalą. Šias išlaidas sudaro; 2017-03-30 UAB Eurovaistinė įsigyti medikamentai Olfen 75 ampulės, BD Discardit švirkštai bei vata, suma 7,26 Eur; 2017-04-21 UAB Norios vaistinė įsigyti Diclofenac - ratiopharm 75 SF, suma 2,74 Eur; 2017-04-26 Benu vaistinė Lietuva UAB įsigyti medetkos žiedai, žolelių arbata „Ažuolių žievė“, žolelių arbata, „Ramunėlių žiedai“, suma 7,07 Eur, bendra įsigytų medikamentų suma sudaro (7,26 Eur+2,74 Eur+7,07 Eur) 17,07 Eur. Nuo 2017-03-27 iki 2017-05-03 už gydymo paslaugas gydymo įstaigai pagal pateikiamus čekius VŠĮ Karoliniškių poliklinikai ieškovas sumokėjo (2,7+3,4+2,7+2,7+7,72+1,2) 19,90 Eur. Bendra turtinės žalos suma sudaro 37,6 Eur (2 t., b. l. 155-156). Be to nukentėjusysis buvo nedarbingas ir nedarbingumo laikotarpiu negalėjo gauti jam įprastų pajamų, kurios sudaro daugiau kaip 600 Eur per mėnesį. Kadangi nedarbingumo laikotarpiu ieškovas negavo 20 proc. pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų kaltinamojo A. K. sužalotas ir būtų galėjęs dirbti, todėl prašo teismo priteisti jo naudai iš A. K. 30 Eur negautas pajamas (2 t., b. l. 157-159). Ikiteisminio tyrimo metu, tam, kad būtų tinkamai ir savalaikiai užtikrintos nukentėjusiojo procesinės teisės, nukentėjusysis buvo priverstas samdytis teisininką, todėl ieškovo turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjant šią baudžiamąją bylą (480 eurų ikiteisminio tyrime metu (2 t., b. l. 160), 460 eurų ieškinio parengimas (3 t., b .l. 53), 460 Eur atstovavimas teisme (3 t., b. l. 52-53).
A. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, įskaitant atstovo atstovavimo išlaidas ikiteisminio tyrime metu ir nagrinėjant bylą teisme 547, 60 Eur realūs, įrodytas prie ieškinių pridėtais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstas ir turi būti tenkintinas, bet turtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo A. K., nes tik A. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Nukentėjusysis N. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad per po kaltinamųjų neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių buvo nedarbingas ir nedarbingumo laikotarpiu negalėjo gauti jam įprastų pajamų, kurios sudaro daugiau kaip 600 Eur per mėnesį. Kadangi nedarbingumo laikotarpiu ieškovas negavo 20 proc. pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų kaltinamojo A. K. bei R. K. sužalotas ir būtų galėjęs dirbti, todėl prašo prateisti 30 Eur žalos atlyginimo (150 Eur per savaitę gaunamo vidutinio darbo užmokesčio dalį nedarbingumo laikotarpiu sudarė 80 proc. darbo užmokesčio nedarbingumo išmoka). Civiliniu ieškiniu taip pat prašo iš kaltinamųjų A. K. bei R. K. priteisti turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
N. V. civilinis ieškinys dėl 30 eurų turtinės žalos (negautų pinigų) atlyginimo realūs, įrodytas prie ieškinių pridėtais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstas ir turi būti tenkintinas, bet turtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo R. K., nes tik R. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Neturtinė žala
Nukentėjusieji taip pat prašo priteisti ir neturtinę žalą. Nukentėjusysis A. V. prašo iš kaltinamojo A. K. priteisti 6000 eurų neturtinės žalos, N. V. prašo priteisti iš kaltinamųjų A. K. ir R. K. priteisti 2000 eurų neturtinės žalos, A. G. prašo priteisti iš A. K. 4000 eurų neturtinės žalos.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį (dirbantis, išlaiko šeimą).
Nukentėjusysis A. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė didžiulius fizinius skausmus, gydėsi ligoninėje, ilgai tęsė ambulatorinį gydymą, patyrė begalę socialinių ir buitinių nepatogumų, dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų negalėjo ne tik gyventi įprasto gyvenimo ir patenkinti savo prigimtinių maitinimosi poreikių, buvo priverstas ilgą laiką badauti, galėjo gauti maisto medžiagų tik srėbdamas sultinius, vėliau siurbdamas sutrintą maistą. Sužalojimai nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai turėjo ilgalaikių bei negrįžtamų pakitimų, sąlygojo ne tik netaisyklingą žandikaulio sąkandį, dėl ko nukentėjusysis negali ir šiai dienai tęsti jam įprasto gyvenimo būdo, tačiau ir neigiamai įtakojo jo socialinį gyvenimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pasitikėjimas žmonėmis apskritai. Negana to, kaltinamojo veiksmai pakenkė nukentėjusiojo reputacijai bei jį pažemino, nes kaltinamajam A. K. mušant A. V. sugyventinę jis buvo tokios fizinės būklės, jog tegalėjo tik bejėgiškai stebėti, kaip kaltinamasis A. K., apimtas nevaldomos agresijos, muša jo gyvenimo draugę, o kitas kaltinamasis muša jo sūnų N. V.. Visos šios aplinkybės rodo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pakito jo gyvenimo kokybė, todėl atsižvelgęs į šias ir kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes (padarytos turtinės žalos dydį, kaltės formą, į teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. V. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, tokiu būdu civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas. Teismas mano, jog teisinga iš A. K. priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 2000 Eur, bet neturtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo A. K., nes tik A. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (t. 2, b.l. 150-163, 188-192).
Nukentėjusysis N. V. ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tačiau nusikalstamos veikos padariniai nukentėjusiojo psichinei būsenai turėjo ilgalaikių bei negrįžtamų pakitimų. Ieškovas iki šiol neramiai su baime vaikšto prie savo namų, eidamas į autobusų stotelę bei grįždamas nuo jos. Bijo būti užpultas. Ieškovui atsirado vakarinė žmonių, einančių gatve baimė, nervingas sukiojimasis, stebint aplinką, iki šiol kamuoja nepasitikėjimo žmonėmis kompleksas bei uždarumas. Negana to, kaltinamųjų veiksmai ieškovą pažemino, jis pats buvo fiziškai žalojamas, mušamas savo mamos, tėvo, draugų ir kaimynų akivaizdoje, o kaltinamajam A. K. mušant tėvą A. V., jo pastangas sustabdyti agresijos aktą, nutraukė kaltinamojo R. K. neteisėti veiksmai suduodant ieškovui, jį kitaip neteisėtai veikiant. Vertinant nukentėjusiajam N. V. padarytos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo R. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertintus kaltinamųjų asmenybes, padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, kaltės formą, turtinę padėtį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, todėl atsižvelgęs į šias ir kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes (padarytos turtinės žalos dydį, kaltės formą, į teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo N. V. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas. Teismas mano, jog teisinga iš R. K. priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 500 Eur, bet neturtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo R. K., nes tik R. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (t. 2, b.l. 143-149).
Nukentėjusioji A. G. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jai neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo A. K. tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Sumušta buvo sekmadienio vakare ir GMP automobiliu nugabenta į ligoninę, kur buvo nustatytas kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius, jai uždėjo gipso įtvarą. Jį nuėmė po mėnesio. Per tą laiką kentėjo ne tik skausmus, bet ir patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Juk įvykio metu fiziškai nukentėjo ne tik jis, bet ir jos vaikas bei vyras, kuriam buvo sulaužytas žandikaulis. Su viena ranka buvo labai sunku dirbti pavasarinius žemės darbus jų sklype, gaminti vyrui specialų maistą dėl jo negalėjimo normaliai maitintis. Nuėmus gipso įtvarą, visą gegužės mėnesį kiekvieną darbo dieną turėjo vykti į polikliniką reabilitacijos procedūroms. Dar ir dabar, vykstant orų pasikeitimams, jaučia kairės rankos alkūnės skausmus, todėl prašo jo naudai iš kaltinamojo A. K. priteisti 4000 neturtinei žala atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, todėl atsižvelgęs į šias ir kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes (padarytos turtinės žalos dydį, kaltės formą, į teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios A. G. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas. Teismas mano, jog teisinga iš A. K. priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 1500 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (t. 2, b.l. 141-142).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti -nukentėjusiojo N. V. medicinos dokumentų originalai saugotini byloje grąžintini šiam nukentėjusiajam (t. 3, b.l. 1).
Vadovaudamasis BPK 103-105 straipsniais nukentėjusiojo A. V. 460 Eur sumokėti advokato padėjėjui M. B. už suteiktą teisinę pagalbą laikytini proceso išlaidomis ir priteistini šiam nukentėjusiajam iš kaltinamojo A. K. (t. 3, b.l. 53).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, nuo bausmės atlikimo pradžios, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, o per vieną mėnesį-atlyginti nusikaltimu padarytą 30 Eur turtinę žalą.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1), 5), 6), 8) punktais ir 3 dalimi bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per šį laiką skirti pareigas: tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nukentėjusiems A. V. ir A. G. turtiną ir neturinę žalą, o per vieną mėnesį-atsiprašyti nukentėjusiuosius A. V. ir A. G..
Priteisti iš A. K. nukentėjusiojo A. V. naudai 547, 6 Eur turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei atlyginti.
Priteisti iš R. K. nukentėjusiojo N. V. naudai 30 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. K. nukentėjusiosios A. G. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje civilinių ieškovų A. V., N. V. ir A. G. civilinius ieškinius atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti -nukentėjusiojo N. V. medicinos dokumentų originalus saugomus byloje grąžinti šiam nukentėjusiajam.
Vadovaudamasis BPK 103-105 straipsniais nukentėjusiojo A. V. 460 Eur sumokėtus advokato padėjėjui M. B. už suteiktą teisinę pagalbą laikyti proceso išlaidomis ir priteisti šiam nukentėjusiajam iš A. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.