- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-1382-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32103-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Translogistics24“
- Atsakovas
- H. S.
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Translogistics24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ ieškinį atsakovui H. S. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,, Translogistics24“ (toliau – ieškovė, UAB „Translogistics24“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo H. S. (toliau – atsakovas) 2 286,30 Eur žalą, padarytą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti, o būtent: įpareigoti ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresą, kuriais atsakovui būtų galima įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnis), arba pasirikti ir nurodytą kitą procesinių dokumentų jam įteikimo būdą. Vilniaus miesto apylinkės teismas išaiškino ieškovei, jog per teismo nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2844-727/2022 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ ieškinį atsakovui H. S. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, tuo tarpu minėta nutartis ieškovei įteikta 2022 m. balandžio 9 d. per EPP sistemą.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovei nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
6. Teismas išaiškino, kad nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
7. Ieškovė UAB „Translogistics24“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2844-727/2022, atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui klausimui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8. Ieškovės atstovė G. Raišutienė 2022 m. balandžio 6 d. per UAB „Translogistics24“ suteiktą prieigą prie įmonės EPP paskyros įkėlė pranešimą dėl užimtumo skiriant kitą posėdį, kadangi anksčiau paskirtas parengiamasis teismo posėdis neįvyko nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui. Tokiu būdu manė, kad jai automatiškai bus suteikta prieiga per jos, kaip advokatės paskyrą, prie šios bylos ir kad visus pranešimus, kurie vėliau bus teikiami/siunčiami šioje byloje, advokatė matys ir gaus per savo, kaip advokatės, paskyrą, tačiau tam tikrą laiką negavus advokatės paskyroje jokių pranešimų šioje byloje apie paskirtą kitą posėdį, 2022 m. balandžio 21 d. ieškovės atstovė atsitiktinai patikrino per UAB „Translogistics24“ prieigą šią civilinę bylą ir pamatė tiek 2022 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria buvo nustatytas įpareigojimas, tiek 2022 m. balandžio 21 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Šalies argumentai
9. Atitinkamai ieškovės atstovė advokatė G. Raišutienė tą pačią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 21 d., kreipėsi į ieškovės atstovus su prašymu patikslinti atsakovo turimus duomenis, juos gavo bei nurodė šiame atskirajame skunde: 1) Ieškovei žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra ši: (duomenys neskelbtini); 2) Ieškovei žinomas atsakovo el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini); 3) Ieškovei žinomi šie atsakovo telefono numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).
10. Paaiškino, kad teismo įpareigojimas patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresą, kuriais būtų galima įteikti procesinius dokumentus, arba pasirinkti ir nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą, nustatytu terminu neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių ir aplinkybių, t. y. dėl žmogiškosios klaidos, sąžiningo suklydimo/techninių nesklandumų/techninės situacijos, susijusių su EPP prieigomis, ko pasekoje laiku nebuvo pamatyta 2022 m. balandžio 8 d. nutartis, be to, terminas praleistas nežymiai.
11. Nors ieškovė palikus ieškinį nenagrinėtų ir turėtų galimybę teikti ieškinį iš naujo, tačiau tai neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, o šiuo atveju panaikinus 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir siunčiant procesinius dokumentus patikslintu atsakovo adresu ar atsakovo el. pašto adresu, susisiekus su atsakovu žinomais jo telefono numeriais, būtų galimybė tęsti bylą nepradedant naujos įvertinant ir tai, jog CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato galimybę ir teisę šį klausimą išspręsti pirmosios instancijos teismui.
12. Atitinkamai net ir tuo atveju, jei nepavyktų įteikti procesinių dokumentų patikslintu atsakovo adresu ar el. paštu ar su juo susisiekti, ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai, numatyti CPK (viešo paskelbimo būdu, kuratoriaus paskyrimas) objektyviai negalėtų būti taikomi, kadangi procesinių dokumentų įteikimas šiuo atveju turi atitikti Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos sutartyje numatytus principus, nes neįteikus tinkamai procesinių dokumentų teismo sprendimas nebūtų pripažįstamas ir vykdomas (duomenys neskelbtini), tačiau tokiu atveju civilinė byla galėtų būti stabdoma iki karo (duomenys neskelbtini) pabaigos ar stabilesnės situacijos, užtikrinančios procesinių dokumentų įteikimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
14. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo pastarosios nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti: įpareigoti ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresą, kuriais atsakovui būtų galima įteikti procesinius dokumentus (CPK 115 straipsnis), arba pasirikti ir nurodytą kitą procesinių dokumentų jam įteikimo būdą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išaiškino ieškovei, jog per teismo nustatytą terminą nepašalins nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą po to, kai ieškovė nepašalino 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų – nepatikslino atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos adresą, nenurodė alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdų (CPK 118–130 straipsniai).
16. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodė, kad teismo įpareigojimas patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresą, kuriais būtų galima įteikti procesinius dokumentus, arba pasirinkti ir nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą, nustatytu terminu neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių ir aplinkybių, t. y. dėl žmogiškosios klaidos, sąžiningo suklydimo/techninių nesklandumų/techninės situacijos, susijusių su EPP prieigomis, ko pasekoje laiku nebuvo pamatyta 2022 m. balandžio 8 d. nutartis, be to, terminas praleistas nežymiai. Teigė, kad kreipėsi į ieškovės atstovus su prašymu patikslinti atsakovo turimus duomenis, juos gavo bei nurodė šiame atskirajame skunde. Pažymėjo, kad nors ieškovė palikus ieškinį nenagrinėtų ir turėtų galimybę teikti ieškinį iš naujo, tačiau tai neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, o šiuo atveju panaikinus 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir siunčiant procesinius dokumentus patikslintu atsakovo adresu ar atsakovo el. pašto adresu, susisiekus su atsakovu žinomais jo telefono numeriais, būtų galimybė tęsti bylą nepradedant naujos.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – EPP sistemos vaizdą advokatės G. Raišutienės EPP paskyroje ieškant bylos su šalimi – atsakovu.
18. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
19. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus – EPP sistemos vaizdą advokatės G. Raišutienės EPP paskyroje ieškant bylos su šalimi – atsakovu, nenustatyta, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jie yra nevertintini (CPK 314 straipsnis).
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
10. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtiną, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).
12. CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Bylą nagrinėjantis teismas privalo suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išreikšti savo poziciją dėl bylos dalyko. Šios galimybės įgyvendinimas susijęs su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu būdu suteikiant teisę pateikti atsiliepimą bei naudotis visomis kitomis proceso dalyvio procesinėmis teisėmis. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus reglamentuoja CPK 117–132 straipsniai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui (CPK 117 straipsnio 2 dalis).
14. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
15. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje gyvenantis fizinis asmuo, jam procesiniai dokumentai siųstini įteikimui remiantis Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nuostatas per (duomenys neskelbtini) teisingumo ministeriją, t. y. pagal Hagos Konvenciją. Ieškovė atsakovo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priėmęs ieškinį nagrinėjimui ir paskyrus byloje parengiamąjį teismo posėdį, ieškinio kopiją su priedais ir teismo šaukimą 2021 m. gruodžio 9 d. išsiuntė atsakovui pagal ieškovės nurodytą jo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nuostatomis per (duomenys neskelbtini) teisingumo ministeriją. Nustatyta, kad informacijos apie įteikimą/neįteikimą iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio pradžios teismas negavo, taip pat negavo informacijos iš ieškovės nurodyto atsakovo el. pašto adreso, kuriuo taip pat buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, taigi, neturint duomenų apie atsakovo informavimą, byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis neįvyko. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs dabartinę situaciją dėl karo (duomenys neskelbtini) bei to pasekoje susiklosčiusią padėtį šios šalies valstybinėse institucijose, sprendė, kad šiuo metu išsiuntus atsakovui skirtus procesinius dokumentus įteikimui pagal Hagos Konvencijos nuostatas per (duomenys neskelbtini) teisingumo ministeriją, atsakovo procesiniai dokumentai nepasieks, todėl procesinių dokumentų atsakovui neįteikus, pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškinio turiniui keliamų reikalavimų trūkumus, paaiškėjusius priėmus ieškinį, ir 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų terminą patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos arba darbovietės adresą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Papildomai pažymint, kad pirmosios instancijos teismo duomenimis, atsakovas deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, panaikinus leidimą gyventi, Lietuvoje šiuo metu jis nedirba. Taigi, ieškovei nepatikslinus atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos adreso, ko pati apeliantė ir neginčijo, o teismui išnaudojus visas procesines galimybes atsakovą surasti ir įteikti procesinius dokumentus, teismas laikė, kad ieškovė neįvykdė 2022 m. balandžio 8 d. nutarties reikalavimų, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, įteikinėdamas procesinius dokumentus atsakovui ieškinyje nurodytu adresu vadovaudamasis Hagos Konvencija, tačiau neturėdamas informacijos apie jų įteikimą/neįteikimą, atsakovui neturint deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, pagrįstai konstatavo ieškinio trūkumus, o jų nepašalinus, paliko ieškinį nenagrinėtiną.
17. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovei. Taigi, ieškovė turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie fizinio asmens gyvenamąją vietą nepavykstą gauti arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 36, ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, 2012 m.). Todėl teismas turi nustatyti, ar buvo išnaudotos visos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-684/2020; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
18. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ieškovei yra akivaizdūs ir aiškūs, kurių, kaip minėta, ieškovė neginčijo – 2022 m. balandžio 8 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Šie trūkumai nustatyti teisėtai ir pagrįstai, kadangi, kaip numatyta CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, vienas iš procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų yra dalyvaujančio byloje asmens (šiuo atveju atsakovo) gyvenamosios vietos adreso nurodymas.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Translogistics24“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2844-727/2022 palikti nepakeistą.