- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-876-112/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07366-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE
- Trečiasis asmuo
- Ž. S., Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. e2A-876-112/2015
2014 m. birželio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance“ SE filialą Lietuvoje patikslintą ieškinį atsakovei D. P., tretiesiems asmenims Ž. S., Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Ggroup Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, M. P. dėl 3554,98 Lt draudimo išmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti 3 554,98 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį grindė tuo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui panaikinus Klaipėdos miesto VPK nutarimą, kuria Ž. S. buvo pripažinta kalta, ji neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmokos, todėl prašo ją gražinti (CK 6.237 str. 1 d.).
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalimi. Remdamasi Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-18 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės D. P. 1 029,59 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 029,59 Eur sumą nuo 2014-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos Respublikoje, veikiančiam per „BTA Insurance“ SE filialą Lietuvoje.
Šalies argumentai
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje draudimo bendrovė pateikė ieškinį atsakovei dėl nepagrįstai išmokėtos draudimo sumos grąžinimo, todėl atsakovės argumentus, kad tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, laikė nepagrįstais ir taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Nurodė, kad šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais pagrindais. Teismas nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog, elgėsi nepakankamai atsargiai. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas būtinas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas. Kadangi ieškinys pareikštas CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl teismas sprendė, kad turi būti taikomas ne vienerių metų senaties terminas, o bendras senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovė D. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Teismas netinkamai aiškino teismų praktiką, todėl neteisingai kvalifikavo tarp šalių kylančius teisinius santykius ir dėl to nepagrįstai atsisakė taikyti vienerių metų senaties terminą. Mano, kad D. P. tapo Ž. S. ir ieškovo draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyve, nes kreipėsi į draudiką dėl žalos atlyginimo. Pasak apeliantės, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-08-03, kai ieškovas pervedė UAB „Klasera“ 3 554,98 Lt. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2013-08-05. Kadangi yra susiklostę draudiminiai santykiai, todėl nebuvo pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto. Be to, teismas nepagrįstai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovai apskritai neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Teismas nurodė, kad egzistuoja tik atsakovės neteisėti veiksmai, tuo pačiu nurodydamas, kad kaltė nenustatyta. Vadinasi, nėra ir visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Teismas visiškai nepagrįstai deliktinės atsakomybės teisės normas kartu taikė su nepagrįsto praturtėjimo institutu. Mano, kad byloje yra netinkama atsakovė. Atsakovei ieškovė nepervedė pinigų, juos tiesiogiai pervedė UAB „Klasera“, todėl ji ir turėtų būti atsakove.Draudikas tinkamai neatliko draudiminio įvykio tyrimo, todėl prisiėmė su draudimo išmokos sumokėjimu susijusią riziką. Kai pervedė sumą, dar nebuvo įsiteisėjęs VPK Kelių policijos biuro nutarimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog teismas pagrįstai nustatė, kad nesant Ž. S. kaltės dėl eismo įvykio, išnyko teisėtas pagrindas draudimo išmokai gauti, todėl ieškovė lėšas turi susigrąžinti per nepagrįsto praturtėjimo institutą. Dėl netinkamo atsakovo nurodė, kad naudą iš draudimo išmokos gavo atsakovė D. P., todėl ji yra tinkama atsakovė byloje. Nesutinka, kad turi būti taikomas vienerių metų senaties terminas, nes šalims taikytini prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai. Be to, kad ir skaičiuojant vienerių metų senaties terminą, jis nėra praleistas, nes ieškovas apie pasikeitusias aplinkybes sužinojo tik 2013-05-28, kai teismas priėmė nutartį panaikinti VPK nutarimą.
Apeliantė, pateikdama papildomus paaiškinimus, nurodė, kad ieškovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė praleidus nustatytą terminą, t. y. turėjo pateikti 2015-04-07, o pateikė 2015-04-08, todėl prašo atsiliepimą grąžinti. Nustatyta, kad ieškovas atsiliepimą į apeliacinį skundą teismui per EPP sistemą pateikė ir pasirašė 2015-04-07 20:21:52 val. Teismas 2015-04-08 rezoliucija atsiliepimą priėmė. Apeliantė nepagrįstai teismo rezoliucijos datą sutapatino su dokumento pateikimo data, todėl argumentai dėl praleisto termino yra nepagrįsti,. Atsiliepimas pateiktas laiku, todėl jis vertintinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl ieškovo ir atsakovės teisinių santykių ir senaties termino
Nustatyta, kad ieškovas Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 3931648, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė PEUGOT v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. Sutartis sudaryta su Ž. S.. Kadangi eismo įvykio kaltininke buvo pripažinta būtent ji, todėl ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą, t. y. atsakovei.
Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis buvo sudaryta taro ieškovo ir trečiojo asmens Ž. S.. Kadangi iš pradžių trečiasis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, todėl ieškovė turėjo pagrindą išmokėjo nukentėjusiajai žalą. Pagrindiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslai – užtikrinti tiek per eismo įvykį nukentėjusios šalies teisę į patirtos žalos atlyginimą, tiek įtvirtinant ir draudėjo interesų apsaugos priemones, kurių tikslas – palengvinti draudėjo administracinę naštą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išmokos mokamos tuomet, kai transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę.
Draudimo išmoką ieškovas atsakovei išmokėjo draudimo sutarties, kurią sudarė ne su D. P., o su Ž. S., pagrindu bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65 punkto pagrindu. Šiuo atveju atsakovės ir ieškovo nesieja draudimo santykiai, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad yra draudiminių santykių dalyvė ir reikalavimams, kylantiems iš draudiminių santykių turi būti taikomas vienerių metų senaties terminas. Nustačius, jog šalių nesieja draudimo santykiai, kiti argumentai dėl senaties termino, jo atnaujinimo, yra nereikšmingi, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-05-31 nutarimu pripažinta, kad Ž. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 p., ji buvo pripažinta kalta padariusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta 110 Lt bauda. Tačiau šis nutarimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-05 nutarimu panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Ieškovas 2012-08-03 pervedė UAB „Klasera“ 3 554,98 Lt už transporto priemonės Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2014-01-28 atsakovei D. P. surašė pretenziją dėl draudiminės išmokos grąžinimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju būtina taikyti deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad yra visos būtinos sąlygos, atsakovės civilinei atsakomybei kilti, tačiau iš esmės jų nekonkretizavo. Įvertinęs deliktinės atsakomybės sąlygas, teismas taip pat konstatavo, kad ieškinį yra pagrindas tenkinti ir CK 6.237 straipsnio pagrindu, t. y. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
Nagrinėjamoje byloje yra aktualus nepagrįsto praturtėjimo institutas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).
Vertindama nurodytus byloje nustatytus faktus, teisėjų kolegija nurodo, kad įsiteisėjusiais ir galiojančiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas. Ši aplinkybė lemia išvadą, kad ieškovas atsakovei išmokėjo draudimo išmoką nesant tam teisinio pagrindo. Ž. S., kuri vairavo automobilį ir kurios draudikas atsakovei išmokėjo patirtą žalą, kaltė dėl eismo įvykio nekonstatuota, t. y. ji nagrinėjamu atveju neįgijo eismo įvykio kaltininko statuso, todėl dėl žalos padarymo neatsiranda jos, kaip transporto priemonės valdytojos, civilinės atsakomybės, o atsakovė atitinkamai neįgijo nukentėjusio trečiojo asmens statuso, kuriam, minėta, ieškovas išmokėjo draudimo išmoką.
Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 65.3 punkte nustatyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka, išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal TPVCAPDĮ gauti šios išmokos asmeniui. Byloje nustatyta, kad įsigaliojusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-05 nutarimu, kuriuo panaikintas VPK Kelių policijos biuro 2012-05-31 nutarimas, konstatuota, kad Ž. S. kaltės eismo įvykio metu nenustatyta. Taigi tik vėliau paaiškėjo, kad atsakovė neturėjo teisės gauti iš ieškovo draudimo išmokos. Remiantis tuo, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys pagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog vėliau paaiškėjus, jog draudimo išmoka neturėjo būti išmokėta, ji privalo būti grąžinama remiantis nepagrįsto praturtėjimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro v A. E, bylos Nr. 3K-3-296-219/2015). Kaip jau minėta išmoka turi būti grąžinama ir tuomet, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Remiantis tuo, apeliantės argumentai, jog ieškovas, išmokėdamas išmoką dar neįsiteisėjus VPK Kelių policijos biuro 2012-05-31 nutarimui, prisiėmė riziką ir pats netinkamai administravimo žalos atlyginimą, yra nepagrįsti.
Dėl tinkamo atsakovo
Apeliantė teigia, jog jis iš ieškovo negavo jokios išmokos, ji buvo išmokėta tiesiogiai UAB „Klasrea“, todėl ji ir turi grąžinti išmokėtą išmoką.
Su tokiais apeliantės motyvais nėra pagrindo sutikti. Kaip nustatyta, eismo įvykio metu buvo apgadintas būtent atsakovei D. P. priklausanti transporto priemonė. Vien tai, kad UAB „Klasera“ sutaisė atsakovei priklausantį automobilį ir jai tiesiogiai ieškovas pervedė draudimo išmoką, dar nereiškia, jog ji yra tinkama atsakovė byloje. Už gautą išmoką buvo suremontuotas atsakovei priklausanti transporto priemonė. Naudą iš išmokos gavo būtent atsakovė D. P., todėl ji yra tinkama atsakovė byloje ir turi atsakyti pagal ieškinį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nurodė motyvus, tačiau priėmė teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.