- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- M1-329-530/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Tomui Žukauskui,
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones E. K. gynėjui advokatui R. U., ekspertei R. D.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuviui, LR piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, darbo biržoje registruotam nuo (duomenys neskelbtini), nesimokančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, perduotam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui už padarymą baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 10.00 val., savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei namo laiptinėje, itin žiauriai, sukeldamas itin dideles fizines kančias ir skausmą nukentėjusiajam, ne mažiau kaip dvidešimt keturis kartus smogė peiliu į krūtinės, kaklo, pečių sritis savo artimam giminaičiui – savo tėvui J. K., tuo padarė jam žaizdą kairės ausies lezgelio srityje, pjautinę žaizdą dešinio peties srityje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, kraujosruvas abiejų kelių srityje, taip pat daugybinius kiaurinius durtinius - pjautinius krūtinės ląstos sužalojimus su šonkaulių, tarpšonkaulinių raumenų, kairiosios ir dešiniosios krūtinplėvių, širdies dešinio skilvelio priekinės sienelės bei plaučių sužalojimu, kas komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, vidaus organų mažakraujyste, nuo ko nukentėjusysis J. K. įvykio vietoje mirė, taip itin žiauriai nužudė savo artimą giminaitį – tėvą J. K., po ko, slėpdamas savo padarytą nusikalstamą veiką, peiliu atidalino J. K. lavono galvą ir abi rankas. Šiais veiksmais E. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose.
Duomenys, patvirtinantys, kad aukščiau minėtas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė E. K.:
Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad E. K. yra jo brolio J. sūnus. E. K. brolių ir seserų neturėjo, jo abu tėvai mirę, senelių nebėra, todėl artimiausi giminės yra jis su broliu V. Prieš tą įvykį buvo nuvažiavęs pas J. K., tačiau pastarojo nerado namuose. Po kiek laiko jam paskambino pusseserė ir pasakė, kad J. „papjovė“. Pasirodo, kad tai buvo tiesa. Tada nuvažiavo į morgą, bet ten jiems liepė važiuoti į įvykio vietą. Ten apklausė, surašė protokolą. Jiems į J. lavoną neleido žiūrėti, sakė geriau nematyti. E. tą savaitę gėrė. J. sakė, kad E. kažkas blogai, geria, nevartoja vaistų. Birželio mėnesį E. buvo išvežtas į Žiegždrius. Grįžęs iš ligoninės kurį laiką buvo normalus, kartu dirbo, (duomenys neskelbtini). Buvo neįtikėtina, bet pasirodo jog E. liga progresavo. E. visada vaidenosi, kad jį seka „musonai“. Kurį laiką E. su tėvu buvo (duomenys neskelbtini). J. sakė, kad jie ten labai sunkiai dirba, bet neuždirba. E. mama irgi buvo išvykusi, bet mirė dėl neaiškios priežasties. E. gyveno su mama. Čia Lietuvoje E. su J. gyveno atskirai. E. išlaikė J. E. psichikos sutrikimai pasireiškė nuo tada, kai jis mokėsi (duomenys neskelbtini). Jis vartojo visokius hormonus, tai jo manymu galėjo įtakoti E. sveikatos būklę. Jis rūpinosi brolio J. laidotuvėmis, civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad A. ir J. K. jo broliai. E. vis sakė, kad tėvą nužudys. Jis taip sakė birželio mėnesį, kai buvo pas jį atvažiavęs. Jis pastarajam sakė, jeigu nužudys tėvą gaus kalėjimo. E. teigė, kad jis yra nepakaltinamas ir nieko jam nepadarys. E. labai daug gėrė, jis net odekoloną būdamas jo namuose, išgėrė. E. visiems grasindavo, sakė visiems bus „šakės“ tai yra visus papjaus. Jis mano, kad J. nenupirko sūnui „šnapso“, todėl išėjęs į lauką, jis jį papjovė. E. buvo šizofrenija, o tėvas jo negydė. E. liga pasireiškė tada, kai jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mokintis. E. vartojo hormonus, kad raumenis užsiauginti. E. grasino tėvui dėl to, kad pastarasis jį buvo išvežęs į psichiatrinę gydyti. Jis girdėjo, kad po įvykio E. buvo nuėjęs pas kaimynę, norėjo „mėsą“ paslėpti. Jis su broliu A. buvo nuvažiavę į įvykio vietą, bet neleido pažiūrėti į brolį, nes sakė, dar nukrisit pamatę.
Liudytojas S. Z. parodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. dirbo su kolega ir gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai sūnus kažką padarė tėvui, galimai jį nužudė. Atvykus į vietą pasitiko kaimynas ir kaimynė, parodė kur įvykio vieta. Prie laiptinės buvo kraujo dėmė, kylant į antrą aukštą buvo kruvina laiptinė, laiptai. Buto durys buvo užrakintos, beldė į duris, bet niekas neatidarė. Po kelių minučių išgirdo klausimą- „kas yra?“. Jie paprašė atidaryti duris, bet durų niekas nedarė. Tada su kolega nusprendė laužti duris, nes buvo kruvina laiptinė ir jis išspyrė duris. Kai durys atsidarė ir užsidarinėjo, tuo metu pamatė ant grindų gulintį nužudytą asmenį, o prieš jį su peiliu rankose stovintį kitą asmenį. Vėl spyrė į duris ir liepė asmeniui gulti ant žemės, jis po kelių pakartojimų atsigulė ir tada jam uždėjo antrankius. Apžiūrėjo nukentėjusiojo kūną ir suprato, kad galva atskirta nuo kūno. Vėliau įėjo medikė ir pasakė, kad žmogaus lavonas be rankų. Kolega apžiūrėjo kambarius ir rado rankas pamerktas vonioje. Jie patikrino E. K. girtumą, rodė blaivų ir pristatė į komisariatą. Kai kolega jo paklausė kodėl jis taip padarė, jis atsakė, kad „mėsos norėjo“. Kai išlaužė duris, E. K. buvo ramus, bet atrodė išsigandęs.
Liudytoja L. B. parodė, kad ji yra E. kaimynė. Viskas vyko praėjusiais metais lapkričio 11 d., apie 9-10 valandą prieš pietus. Matė kaip atvažiavo J., nešė maisto ir limonado krepšį sūnui E. Praėjus gal 10 minučių E. atėjo pas ją ir paprašė, kad ateitų padėti sutvarkyti mėsą ir išplauti laiptinę. E. buvo kruvinas, rankoje turėjo kruviną peilį. Ji jam pasakė, kad valgyti daro vaikams, juos pamaitins ir ateis jam padėti. E. pasakė, kad palauks ir išėjo. Tuo metu jos bute buvo K. ir P., jie visi gėrė butelį. Triukšmo negirdėjo, nes gyvena skirtingose namo laiptinėse. Kai ji išėjo į lauką matė kaip E. pasodino į policijos automobilį. E. elgesys iš vakaro atrodė keistas, jis atsistojęs vienoje vietoje kieme į vieną tašką žiūrėjo, patrepsėdavo ir toliau stovėjo. Jau tada skambino J., sakė kad neaiškus jo E. Tėvas neužilgo atvažiavo, sakė J. kad reikia kviesti policiją ir greitąją, bet jis pasakė, kad nieko baisaus ir nekvietė, o rytojaus dieną įvyko nelaimė. E. kelis kartus į Žiegždrius buvo išvežtas, dėl to ji duris stengdavosi užsirakinti. Kodėl tą dieną E. prašė jos pagalbos nežino. Peilis, kurį atsinešė E. buvo apie kokių 30 cm ilgio. Ji nežino ar E. tą savaitę gėrė alkoholinius gėrimus, jo girto nematė.
Liudytoja Ž. G. parodė, kad E. K. pažįsta, nes mokėsi vienoje mokykloje, buvo kaimynai. Dabar gyvena, toje pačioje laiptinėje, tik jos butas viršuje, šone. Girdimumas ten geras. Įvykio ryte, ji plovė sau galvą ir išgirdo triukšmą „buldu buldu“. Tas garsas buvo įdomus. Fenu išsidžiovino plaukus ir jos sūnus parašė jai žinutę, kad ji užsirakintų duris. Jis tuo metu buvo pas L. B. vaiką, ir matė, kaip E. atėjo pas L. su kruvinu peiliu. Jai sūnus vis rašė, skambino, kad bėgti, užsirakinti duris, nes E. prašė padėti laiptinę išvalyti, todėl pagalvojusi, kad kažkas toje laiptinėje turi būti, nuėjo į laiptinę pažiūrėti. Atidarė duris ir prie durų pamatė skudurą, truputį kraujo ir išgirdo, o vėliau ir pamatė, kaip E. tupi ir valo kruviną sieną. E. jai paliepė uždaryti duris, ji uždarė, greitai nuėjo namo ir užsirakino. E. nuėjo į viršų, užsirakino duris ir buvo girdėti kapojimo garsai. Labai greitai atvažiavo policija ir garsai nutilo. E. mokykloje atrodė normalus žmogus, sportuodavo, kol jam nepablogėjo. Atrodo, kad jis vartojo narkotikus, turbūt tai įtakos turėjo. Ji tame kaime dirba (duomenys neskelbtini). E. ateidavo girtas, stiklinėmis akimis, sakydavo duok alaus, nors pinigų neturėdavo. Jis alkoholį vartodavo, su pačiu tėvu gėrė. E. ir tėvo kortelę turbūt buvo paėmęs. Visas įvykis įvyko kol ji išsiplovė ir išsidžiovino galvą.
Liudytoja O. K. parodė, kad ji J. ir E. K. pažinojo kaip kaimynus, nes viršuje gyveno E. močiutė. Rudenį ji susiruošė plauti galvą, pasišildė vandenį, susivilgė plaukus šampūnu ir išgirdo dundėjimą laiptais antrame aukšte, suprato, kad bėga, ir išgirdo šauksmą „nereikia nereikia“. Pažino J. balsą, užsimetė rankšluostį ir ėjo prie virtuvės lango pažiūrėti ar J. pabėgs, bet priėjusi pamatė tik pusę E. prie laiptinės. Suprato, kad blogai. Labai išsigando, paskambino dukrai. Atvažiavo greitoji ir policija. Per tą laiką, kol ėjo į vonią, J. mašinos kieme nebuvo. J. atvažiuodavo, atveždavo valgyti, labai rūpinosi E. Kai išėjau po garso, mašina jau buvo. Viskas vyko kelių minučių laikotarpyje. Mano, kad E. J. turėjo pasitikti prie durų. Iš vakaro E. matė kieme stovintį kaip įkastą į žemę. Stovėjo nuleidęs rankas, gal 30 minučių nejudėdamas, paskui biški pradėjo judėti į šonus ir nuėjo už namo. Stovėjo vienoje vietoje ir žiūrėjo į vieną tašką. Negali pasakyti kada E. elgesys pasidarė toks. Tai nebuvo vienos dienos elgesys. Prieš tai jis jau buvo gydytas.
Liudytojas I. K. teisme parodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d., prieš pietus, buvo pas L. B., gėrė butelį. Atėjo E. ir paprašė L. B. padėti sutvarkyti mėsą ir išplauti laiptinę. Jis matė E. rankose peilį, peilis buvo tokio dydžio kaip liniuotė. L. pasakė, kad vėliau ateis. Kartu buvęs V. P. iš karto iškvietė policiją, nes jis matė, kad E. kruvinas. Policiją iškvietė tada, kai E. išėjo. Šiuo metu V. P. gyvena (duomenys neskelbtini), ten turi butą. Jis retkarčiais grįžta atostogų.
2017 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra butas adresu esanti (duomenys neskelbtini), laiptinė ir prie namo esanti teritorija. Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai ant kurių rastos raudonos spalvos dėmės, vaistai; mobilaus ryšio telefonas ,,CAT“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. asmens daiktai, dokumentai, E. K. nešiojamas kompiuteris, rūbai ir asmeniniai daiktai bei dokumentai (t. 1, b.l. 7-106), kurie buvo apžiūrėti ir užfiksuoti 2018-06-21 daiktų apžiūros protokole (t. 1, b.l. 108-119).
Iš 2018 m. kovo 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įtariamojo E. K. MRT ,,CAT“ ir jame esantys duomenys: MRT ,,CAT“, juodos spalvos. Nuėmus galinį dangtelį matome, kad yra baterija, po baterija yra operatoriaus UAB ,,Tele 2“ SIM kortelė ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini). MRT IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. foto Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4). CD-R laikmena, kurioje yra įrašyti MRT ,,CAT“ esantys duomenys. Laikmeną įdėjus į kompiuterį atidarome failą ,,B25", po to failą ,,Ataskaita". Matome, kad adresuose abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pavadintas ,,Tėvas“, tai yra J. K. MRT abonento numeris. Skambučių žurnale matome, kad J. K. skambino E. K. 2017-11-11 09.25 val., daugiau tą dieną kontaktų nėra. Taip pat skambinta ir 2017 m. lapkričio 10 d. 14.27 val., 17.28 val. (t. 2, b. l. 4-8).
2017 m. gruodžio 13 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M167/2017(09) nurodyta, kad J. K. mirtis įvyko nuo daugybinių kiaurinių durtinių - pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų su šonkaulių, tarpšonkaulinių raumenų, kairiosios ir dešiniosios krūtinplėvių, širdies dešinio skilvelio priekinės sienelės bei plaučių sužalojimu, tai komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes (kairėje krūtinplėvės ertmėje rasta apie 1200 ml., dešinėje apie 800 ml. skysto, tamsiai, raudono kraujo), vidaus organų mažakraujyste (makroskopinio ir histologinio tyrimų duomenys). J. K. mirtis įvyko prieš 3-5 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2017-11-11, 16.10 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu. Tam neprieštarauja įvykio aplinkybės. J. K. lavone konstatuota daugybiniai kiauriniai durtiniai - pjautiniai krūtinės ląstos sužalojimai su šonkaulių, tarpšonkaulinių raumenų, kairiosios ir dešiniosios krūtinplėvių, širdies dešinio skilvelio priekinės sienelės bei plaučių sužalojimu buvo padaryti kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai - pjaunančio tipo įrankiu, neužilgo iki mirties ir gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu; žaizda kairės ausies lezgelio srityje, pjautinės žaizdos dešinio peties srityje - kietu plokščiu aštriabriauniu pjaunančio tipo įrankiu, neužilgo iki mirties ir gyviems asmenims vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu; nubrozdinimas kairio kelio srityje - kontaktuojant su kietu bukabriauniu daiktu, kraujosruvos abiejų kelių srityje - kontaktuojant su kietais bukais daiktais, šie sužalojimai galėjo būti padaryti vienos paros laikotarpyje iki mirties ir gyviems asmenims vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu; pjautinės žaizdos kaklo ir abiejų pečių srityse su raumenų, stambiųjų kraujagyslių ir nervų, stuburo kaklinės dalies ir stuburo smegenų su kietuoju dangalu bei abiejų žastikaulių nupjovimu buvo padaryti po nukentėjusiojo mirties, kietais aštriabriauniais daiktais ir įtakos mirčiai neturėjo. J. K. lavone konstatuoti sužalojimai kaklo, pečių bei krūtines srityse buvo padaryti su pakankamai didele jėga, nes jos pasėkoje buvo sužaloti ne tik kūno paviršiuje esantys minkštieji audiniai, tačiau ir kaulai bei vidaus organai. J. K. sužalojimų padarymo metu galėjo būti bet kurioje padėtyje. Kadangi J. K. lavone konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu, todėl pasisakyti apie sužalojimų padarymo seką nėra galimybės. J. K. pats galėjo pasidaryti nubrozdinimą bei kraujosruvas abiejų kelių sritys, pjautines žaizdas kairės ausies lezgelio bei dešinio peties srityse; mažai tikėtina, jog sužalojimus krūtinės srityje galėjo pasidaryti pats. J. K. lavone kovos ar savigynos pėdsakų nekonstatuota. J. K. po patirtų sužalojimų krūtinės srityje galėjo atlikti savarankiškus veiksmus nuo keliu iki keliolikos sekundžių, t. y, tol, kol dėl patirtų sužalojimų, išsivystė su gyvybe nesuderinamas nukraujavimas į krūtinplėvės ertmes. J. K. lavone konstatuoti nubrozdinimas ir kraujosruvos abiejų kelių srityse galėjo būti padaryti trimis poveikiais, pjautinė žaizda kairės ausies lezgelio srityje - vienu poveikiu, pjautinės žaizdos dešinio peties srityje - dviem poveikiais, sužalojimai krūtinėje - dvidešimt vienu poveikiu; sužalojimai kaklo ir abiejų pečių srityse - daugybiškai pjaunant minkštuosius audinius bei atidalinant kaulus. Iš J. K. lavono paimta medžiaga - žaizdos, šonkaulio fragmentas, kaklinis slankstelis bei abiejų žastikaulių fragmentai - perduoti VTMT Kriminalistikos laboratorijai, kur atlikus trasologinius tyrimus, bus galima konkrečiau pasisakyti apie žalojančių įrankių savybes. J. K. lavono buvusiuose drabužiuose kokių nors pažeidimų nekonstatuota. Duomenų, jog po mirties buvo keičiama J. K. lavono poza, nėra. J. K. lavone konstatuoti širdies vainikinių arterijų aterosklerozės ir kepenų riebalinės distrofiniai požymiai. J. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.t. 1 b.l. 135-140).
2017 m. gruodžio 13 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad su J. K. lavonu pristatytos atidalintos galva bei rankos yra nukentėjusiojo kūno dalys, nes vizualiai sužalojimai atidalintų kūno dalių srityse atitinka sužalojimus analogiškose kūno srityse. J. K. kūno dalys buvo atidalintos jam esant negyvam. Apie tai galima spręsti iš gijimo požymių nebuvimo atidalinimo vietose bei nedidelio kraujavimo šiose srityse, kuris įvykęs tik pasyviai ištekant kraujui (t. 1, b. l. 144-145).
2017 m. lapkričio 11 d. daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis E. K. pateikė bliuzoną, marškinėlius, kelnes, vieną porą kojinių (t. 2, b. l. 76-78). Iš 2018-03-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti žuvusio nukentėjusiojo J. K. rūbai: kelnės, apatinės kelnaitės, viena pora kojinių, batas (t. 1, b. l. 193-196).
2017 m. lapkričio 11 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įtariamąjį E. K. rasta aplink nagus rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Viršutiniai drabužiai: melsvos spalvos kelnės, šviesios spalvos džemperis, ant kurių įvairaus dydžio dėmės rusvos - rausvos spalvos, panašios į kraują. Nuo abiejų plaštakų ir panagių paimtos nuoplovos, ištyrimui (t. 2, b. l. 66-73).
2018 m. vasario 12 d. DNR specialisto išvadoje nurodyta, kad ant dviejų peilių geležčių (2, 3 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta. Ant peilio geležtės (7 mėg), E. K. džemperio, kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su J. K. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe. Ant galąstuvo (8 mėg,) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su E. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. E. K. dešinės ir kairės rankų plaštakų bei panagiu nuoplovose rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas sutampa su E. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su J. K. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe. Ant keturių peilių geležčių (1, 4, 5, 6 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Ant virtuvinio plaktuko sutepimų tinkančiu tyrimui nerasta (t. 1, b. l. 151-163).
2018 m. kovo 26 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje nurodoma, jog tirtos nukentėjusiojo J. K. durtinės - pjautinės krūtinės odos žaizdos padarytos tyrimui pateiktu peiliu medine rankena, paimtu prie lavono (pakuotė Nr.8). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirtos nukentėjusiojo J. K. durtinės - pjautinės krūtinės odos žaizdos nepadarytos tyrimui pateiktais peiliais (pakuotės Nr. 10, 11, 12, 13, 14, 15, 22), virtuviniu plaktuku, galąstuvu. Nukentėjusiajam J. K. abejos rankos atidalintos dalinai aštriu būdu, aštriu kertančių savybių įrankiu, dalinai nulaužiant. Galva (stuburo kaklinis trečias slankstelis) atidalinta aštriu būdu, aštrius ašmenis turinčiu įrankiu, keliais poveikiais. Nukentėjusiajam J. K. dešinioji ranka atidalinta tirti pateiktu peiliu medine rankena, paimtu prie lavono (pakuotė Nr. 8). Kuriuo iš pateiktų peilių (pakuotes Nr. 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 22) ar kitu aštrius ašmenis turinčiu įrankiu atidalintos kairė ranka ir galva nustatyti negalima, kadangi sužalojimuose neužsifiksavę įrankio identifikavimui tinkami požymiai (t. 1, b. l. 167-188).
Iš 2018 m. kovo 15 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti tekstiniai duomenys apie telekomunikacinius įvykius, kurie gauti teismo sutikimu: Paklausimas Nr. 624047. Matome, kad MRT abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajam E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2017-11-11 kontaktavo su vienu MRT abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), priklaususiu žuvusiam nukentėjusiajam J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 09.25 val., celė Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kryptis - (duomenys neskelbtini). Su šiuo MRT abonentu kontaktuota ir 2017-11-06 17.09 val., 19.41 val.; 2017-11-07 16.53 val., 17.26 val.; 2017-11-08 17.07 val., 17.41 val.; 2017-11-09 05.44 val., 06.40 val., 06.46 val., 10.40 val., 13.40 val., 13.42 val., 15.49 val., 16.49 val., 17.14 val., 17.51 val., 19.51 val.; 2017-11-10 14.27 val., 15.02 val., 18.07 val., 20.03 val. (t. 2, b. l. 26-27).
2017 m. lapkričio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, duomenų kad jam įvykio metu buvo sukeltas skausmas nėra (t. 2, b. l. 88).
2017 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodoma, kad E. K. šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės sistemos duomenimis šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (t. 2, b. l. 91).
2018 m. balandžio 30 – gegužės 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. E. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. E. K. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Šiuo metu E. K. nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. E. K. būtina taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (t. y. (duomenys neskelbtini) ligoninėje). Dėl psichikos būsenos su E. K. negalima atlikti tyrimo veiksmų (t.3, b. l.40-45).
Teismo psichiatrė ekspertė R. D. posėdžio metu patvirtino ekspertizės išvadas. Paaiškino, kad ekspertų komisija įvertino E. K. psichikos būseną ekspertizės metu, jo pasisakymus apie nusikalstamą veiką, jo ligos istoriją, gydymąsi psichiatrijos ligoninėse. Jau daugiau nei metai vyravo kliedesiniai pasisakymai tėvo atžvilgiu, kad tėvas jam kenkia ir jis su tėvu vis tik susidoros. Paranoidinė šizofrenija – lėtinis psichikos sutrikimas E. K. nustatytas jau nuo 2012 m., jis du kartus buvo gydytas psichiatrijos stacionaruose ir aprašyti jo psichoziniai simptomai su kliedesiniais pasisakymais tėvo atžvilgiu. Jie įvertino ikiteisminio tyrimo duomenis, liudytojų parodymus apie E. K. elgesį po nusikalstamos veikos, kaimynų parodymus, kaip jis atėjo su peiliu rankoje, prašė pagalbos sutvarkyti mėsą. Jo elgesys visiškai neadekvatus. Be to, kaimynai jau dieną prieš tai stebėjo keistą jo elgesį, kaip jis vaikščiojo, dairėsi į medžius, keistai elgėsi žiebtuvėliu, prašė rakto nuo patalpos kur yra dujų balionas. Matyt vyko planas, mąstymas apie kažkokį labai destruktyvų elgesį. Ekspertizės metu E. K. mums išsakė visiškai padrikus, neadekvačius, akivaizdžiai psichozinius pasisakymus, kad byla nutraukta, nes jis velnią nudėjo, kad tai senas jo priešas, kad jis kenkia. E. K. taip pat išsakė didžiulius didybės kliedesius, kad jis yra (duomenys neskelbtini) generolas ir dar kažkoks valdytojas. E. K. taip pat išsakė poveikio kliedėjimo idėjas apie tai, kad jam sukeisti infralaukai, kad jam reikalingas naftalinas. Jo mąstymas visiškai padrikas, jokios logikos, kritikos, jokio apgailestavimo dėl padarytos veikos. Mąstymo tyrime jis akcentavo labai išreikštas pseudo simbolines asociacijas, kurios nutolusios nuo duoto stimulo esmės, neadekvačios, su daugiatoniškumo elementais. Tai rodo visišką padriką, ne nuoseklų, destruktyvų, neadekvatų jo mąstymą. Ir ekspertizės atlikimo metu nustatyta, kad jam yra psichozė ir diagnozavo jam tą patį sutrikimą - paranoidinę šizofreniją bei rekomendavo jam priverčiamojo poveikio priemones - griežtą stacionarinį stebėjimą. Prognozė tokių lėtinių psichikos sutrikimų nėra gera, liga niekur nedingsta, žmogus šį sutrikimą turi visą gyvenimą. Per ilgą laiką gydant psichoziniai sutrikimai kažkiek sumažėja ir žmogus gali bent kažkiek grįžti prie įprasto gyvenimo, bet svarbu, kad jis nuosekliai vartotų jam paskirtus medikamentus. Čia to nuoseklumo ir nebuvo. E. K. paskutinis apsilankymas pas psichiatrus iki nusikalstamos veikos buvo kai jis buvo intoksikuotas alkoholiu, jis buvo stebėtas parą, tačiau pabėgo iš ligoninės. Tai rodo, kad nekokia jo būsena. Nėra jokios kritikos nei jo paties, nei nusikalstamos veikos atžvilgiu. Jeigu atsiras kažkokia kritika, bent dalinė, tada (duomenys neskelbtini) psichiatrai spręs ar kreiptis į teismą dėl gydymo pakeitimo. Krito į akis tai, kad E. K. įstojo mokytis, bet nebaigė. Vėliau jis įkūrė kažkokią firmą, bet vėl ten viskas baigėsi. Jo pasisakymai apie kariuomenę, kad nėra ko ten tarnauti, nes visur yra draugų. Matyt, kad jau tada buvo kažkoks įtarumas, nepasitikėjimas aplinkiniais, tie simptomai pradėjo reikštis jau nuo paauglystės, tik nelabai išraiškingi, bet negydomi, nestebimi, jie suvešėjo. Buvo kilę minčių apie E. K. simuliacinį elgesį, nes jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, buvo iškelta gynybinė pozicija, kad tėvas jį puolė. Dėl to jam ir buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė (duomenys neskelbtini), bet ten taip pat iškilo abejonių, kad reikėtų diferencijuoti tarp psichikos sutrikimų ir kažkokių simuliacinių elementų. Tačiau kai ekspertiniame skyriuje matė tokią akivaizdžią psichozinę kliniką, jo pasisakymai su mąstymo tyrimu sutapo, o mąstymo tyrimo niekada nesusimuliuosi, mąstymo sutrikimų negalima sugalvoti ir jų suvaidinti. Atkrito simuliacinio elgesio elementai ir nebekilo jokių abejonių kai jį ilgiau pastebėjo ir su juo pabendravo.
Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu E. K. ne mažiau kaip dvidešimt keturis kartus smogė peiliu į krūtinės, kaklo, pečių sritis artimam giminaičiui – savo tėvui J. K., nuo ko nukentėjusysis J. K. įvykio vietoje mirė. Prokuroras siūlo taikyti E. K. priverčiamąsias medicinos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).
Dėl veikos padarymo.
BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. K. buvo nužudytojo J. K. sūnus (t. 2, b. l. 141). Tai patvirtino apklausti nukentėjusiais J. K. broliai V. ir A. K., kurie nurodė jog E. K. buvo vienintelis J. K. sūnus. Surinktų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad įvykis buvo E. K. gyvenamojo namo laiptinėje ir bute ( įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų O. K., Ž. G., S. Z., S. B. parodymai). Tai, kad J. K. mirė įvykio vietoje ir jo mirtis įvyko nuo daugybinių kiaurinių durtinių - pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų su šonkaulių, tarpšonkaulinių raumenų, kairiosios ir dešiniosios krūtinplėvių, širdies dešinio skilvelio priekinės sienelės bei plaučių sužalojimu, kas komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes (kairėje krūtinplėvės ertmėje rasta apie 1200 ml., dešinėje apie 800 ml. skysto, tamsiai, raudono kraujo), vidaus organų mažakraujyste (makroskopinio ir histologinio tyrimų duomenys) patvirtina teismo medicinos specialisto išvados (b.t. 1 b.l. 135-140). Taip pat šioje byloje nustatyta ir tai, kad J. K. sužalojimai padaryti įvykio vietoje rastu peiliu. Ant peilio geležtės (7 mėg), E. K. džemperio, kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su J. K. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe ( t.1.b.l. 151-163). Taigi įrodymų visuma patvirtina tą aplinkybę, kad J. K. mirties priežastimi buvo E. K. smurtiniai veiksmai tėvo atžvilgiu.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Pažymėtina ir tai, kad ypatingo žiaurumo požymio veikoje konstatavimas yra teisinė kategorija, o tai reiškia, kad dėl šio požymio buvimo veikoje sprendžia teismas, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir atlikęs įrodymų vertinimą.
Įrodymų visuma patvirtina, kad J. K. buvo suduoti ne mažiau kaip dvidešimt keturi smūgiai peiliu į krūtinės, kaklo, pečių sritis, tuo padarytos žaizdos kairės ausies lezgelio srityje, pjautinė žaizda dešinio peties srityje, krūtinės ląstos sužalojimai su šonkaulių, tarpšonkaulinių raumenų, kairiosios ir dešiniosios krūtinplėvių, širdies dešinio skilvelio priekinės sienelės bei plaučių sužalojimu. Specialisto išvadose nurodoma, jog sužalojimai padaryti pakankamai didele jėga, nes buvo sužaloti ne tik kūno paviršiuje esantys minkštieji audiniai, bet ir kaulai bei vidaus organai ( t.1, b.l. 138). Be to iš teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad J. K. bandė išvengti smūgių bėgo laiptais, šaukė „nereikia, nereikia“ ( O. K. ir Ž. G. parodymai). Rasti kraujo pėdsakai patvirtina O. K. teiginius, kad prieš J. K. smurtas buvo naudojamas prie E. K. buto durų, tai patvirtina užtiškusios ant sienos dėmės, panašios į kraują ( lašai) ( t.1.b.l. 56-57). Panašios dėmės ant sienų, laiptų rastos nuo antrojo aukšto iki pirmojo aukšto aikštelės, tai yra įėjimo į laiptinę. Tai rodo, kad po pirminių suduotų smūgių peiliu, J. K. bandė išbėgti į lauką, kas leidžia teigti jog jis būdamas sužalotas peiliu jautė išgąstį, baimę ir skausmą. Visa tai, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad J. K. buvo nužudytas itin žiauriai. Todėl pagrįstai inkriminuotas kvalifikuojantis veiką požymis - itin žiauriai, sukeliant itin dideles fizines kančias ir skausmą nukentėjusiajam ( BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šalintinas iš kaltinimo laikotarpį apibūnanti sąvoka „ per ilgą laiko tarpą“. Iš suformuluoto kaltinimo matyti, kad įvykis buvo 2017-11-11 apie 10 valandą. Laikotarpis kuris būtų apibūdinamas kaip ilgas laiko tarpas, nėra nurodytas kaltinime. Be to nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad laiko tarpas per kurį buvo žalojamas nukentėjusysis laiko prasme nebuvo ilgas, nes kaip patvirtino liudytoja L. B., nuo to kaip ji matė J. einantį su krepšiu maisto pas sūnų, iki E. atėjimo pas ją į butą su kruvinu peiliu galėjo praeiti apie 10 minučių. Kadangi kaltinimas negali būti grindžiamas abejonėmis, aplinkybė“ per ilgą laiko tarpą“ šalintina iš kaltinimo. Taip pat byloje esant duomenims dėl subjekto trūkumų, tai yra nustačius, kad asmuo padaręs įstatymo uždraustą veiką jos metu dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra pagrindo teigti jog jis veiką padarė „tyčia“, todėl „tyčia“ šalintina iš kaltinimo.
Taigi įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose.
Dėl subjekto.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad E. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. E. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. E. K. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Šiuo metu E. K. nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. E. K. būtina taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (t. y. (duomenys neskelbtini) ligoninėje). Dėl psichikos būsenos su E. K. negalima atlikti tyrimo veiksmų ( t.3.b.l.40-45). Teisme apklausta ekspertė R. D. patvirtino išvadas ir nurodė, kad ekspertų komisija įvertino E. K. psichikos būseną ekspertizės metu, jo pasisakymus apie nusikalstamą veiką, jo ligos istoriją, gydymąsi psichiatrijos ligoninėse. Daugiau nei metai vyravo kliedesiniai pasisakymai tėvo atžvilgiu, kad tėvas jam kenkia ir jis su tėvu vis tik susidoros, ką ir padarė. Nėra jokios kritikos nei jo paties, nei nusikalstamos veikos atžvilgiu. Jeigu atsiras kažkokia kritika, bent dalinė, tada (duomenys neskelbtini) psichiatrai spręs ar kreiptis į teismą dėl gydymo pakeitimo. O šiuo metu jis yra pavojingas, jį reikia gydyti. Tokių lėtinių susirgimų prognozės nėra geros.
Atsižvelgiant į teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadą, ekspertės paaiškinimus teisme apie konstatuotą susirgimą, negalėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamo įstatymo uždraustas veikas E. K. padarė būdamas nepakaltinamas, tokia pati būsena jam konstatuotina ir šiuo metu, todėl pagal psichiatro rekomendacijas, atsižvelgiant į padarytų veikų labai didelį pavojingumą, o tuo pačiu ir į paties E. K. pavojingumą aplinkiniams, jam taikytinos BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės, griežto stebėjimo sąlygomis (BK 17 straipsnis, BPK 403 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo 2018-09-17 nutartimi E. K. buvo pratęstas laikymo specialioje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje terminas, kuris paliktinas iki šios nutarties pradėjimo vykdyti dienos.
Daiktiniai įrodymai: Daiktai, paimti 2017-11-11 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini): raudonos spalvos mėginiai, turėklas, kilimas, diržas; batas; skuduras, peilis medine rankena, vaistų dėžutė (Relanium), 5 peiliai, virtuvinis plaktukas, galastuvas, butelis, skudurai, tualetinio popieriaus skiautė, patalynės užvalkalas, vaistai, vaistų pakuotės, švirkštai, palaidinė, bliuzonas, bliuzonas, striukė, šluotelės, džemperis, kelnės, marškinėliai, pora kojinių, džemperis, kelnės, J. K. rūbai - kelnės, apatinės kelnaitės, viena pora kojinių, batas perduoti saugojimui Marijampolės apskr. VPK. Aptarnavimo skyriuje (b.t. 1 b.l. 120-121, 124-125, 189-191,197-198 t.2.b.l. 66-67, 74-75, 76-78) nutarčiai įsiteisėjus kaip menkaverčiai daiktai konfiskuotini ir sunaikinti.
Daiktai, paimti 2017-11-11 įvykio vietos apžiūros metu (b.t. 1 b. l. 7-106) - E. K. pasas, tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, kurie išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ligoninę prijungimui prie E. K. asmens bylos, paliktini E. K. nuosavybėn (b.t. 1 b.l. 127).
Telefonas CAT su dėklu, piniginė rudos spalvos, 88,14 Eur, nutarčiai įsiteisėjus gražintini nukentėjusiesiems A. ir V. K.
Kompiuteris nešiojamas, telefonas CAT su SIM kortele kurio IMEI (duomenys neskelbtini), piniginė juodos spalvos su dokumentais - medicinos išrašu nutarčiai įsiteisėjus grąžintini E. K., ar jo nurodytam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pripažinti įrodytu, kad E. K. būdamas nepakaltinamas, padarė uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose bei skirti jam stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
E. K. iki nutarties pradėjimo vykdyti dienos pratęsti jo laikymą specialioje įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, o nutartį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nutarčiai įsiteisėjus daiktinius įrodymus: raudonos spalvos mėginius, turėklą, kilimą, diržą, batą, skudurą, peilį medine rankena, vaistų dėžutę (Relanium), 5 peilius, virtuvinį plaktuką, galastuvą, butelį, skudurus, tualetinio popieriaus skiautę, patalynės užvalkalą, vaistus, vaistų pakuotes, švirkštus, palaidinę, du bliuzonus, striukę, šluoteles, du džemperius, kelnes, marškinėlius, pora kojinių, kelnes, J. K. rūbus - kelnes, apatines kelnaites, vieną porą kojinių, batą kaip menkaverčius daiktus konfiskuotini ir sunaikinti;
E. K. pasą, tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, kurie išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ligoninę prijungimui prie E. K. asmens bylos, paliktini E. K. nuosavybėn;
Telefoną CAT su dėklu, piniginę rudos spalvos, 88,14 Eur, nutarčiai įsiteisėjus gražintini nukentėjusiesiems A. ir V. K.;
Kompiuterį nešiojamą, telefoną CAT su SIM kortele kurio IMEI (duomenys neskelbtini), piniginę juodos spalvos su dokumentais nutarčiai įsiteisėjus grąžintini E. K., ar jo nurodytam asmeniui.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo, E. K. šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.