Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. K., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv., duomenys neskelbtini), Šilalės raj. sav., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2024-04-02 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3700-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atnaujinus administracinio nusižengimo bylos pagal pareiškėjo E. K. skundą nagrinėjimą, teismo posėdyje pareiškėjas E. K. prašė skundą tenkinti ir pakeisti nutarimą bei grąžinti jam teisė vairuoti transporto priemones arba iki vieno mėnesio sutrumpinti jos terminą. Paaiškino, kad kaltę pripažįsta, labai gailisi dėl savo poelgio, taip pasielgė ne tyčia, o dėl nežinojimo. Jis su šeima gyvena kaime, turi nemažą ūkį, augina mažamečius vaikus, kuriuos būtina vežioti į ugdymo įstaigas, nes viešojo transporto sistema nėra patogi. Be to, verčiasi žemės ūkio veikla, todėl, nežiūrint to, kad žmona turi teisę vairuoti, tačiau ji dirba už 25 km, dėl ko būtent jam tenka visi ūkio darbai, kurių be teisės vairuoti negalėtų atlikti, o samdomų darbuotojų neturi, be to, jų ir nepajėgtų samdyti, nes tam neturi finansinių galimybių. Netekęs teisės vairuoti, negalės dirbti, prižiūrėti ūkio, gyvulių ir gauti pajamų, todėl nukentės ne tik jis, bet ir visa šeima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

ANK 424 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Skunde neginčijama E. K. kaltė padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nurodoma, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o nežinojimo, nes pareiškėjas nežinojo, kad tokios priekabos tempimui yra būtina kita vairavimo kategorija, todėl prašo panaikinti taikytą administracinio poveikio priemonę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, todėl pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – pareiškėjas iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir šią administracinio poveikio priemonę panaikinti arba nustatyti jos terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).

Kadangi pareiškėjui už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą taikyta minimalaus termino ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, netaikyti ar sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą galima tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Tačiau asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas sąmoningai vairuoja transporto priemone, žinodamas ir suprasdamas, kad tokios teisės neturi, tiek sąžiningai klysdamas, nes, neturėdamas pakankamo teisinio išprusimo, neteisingai suprato ir aiškinosi teisės normas, ypač kai teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas ir painus. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad E. K. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat tyrimo pradžios, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. K., nors ir yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už analogiškus ar kitokius itin šiurkščius, pavojingus pažeidimus nėra baustas (b. l. 11-17). Todėl E. K. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčiu neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus.

Vertinant E. K. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir tvirtina nežinojęs, jog tokios priekabos tempimui reikalinga speciali vairuotojo kategorija. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas sąmoningai, suvokdamas, kad neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vis tiek tempė priekabą. Todėl šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemones, suvokdamas, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Įvertinama ir tai, jog pareiškėjas gyvena kaime, verčiasi žemės ūkio veikla, todėl ilgam laikui netekus teisės vairuoti finansiškai nukentėtų visa šeima, nes jis nebegalėtų vykdyti veiklos, gauti pajamų, prisidėti prie šeimos išlaikymo. Pareiškėjas nurodo, kad augina mažamečius vaikus (b. l. 49, 50), kuriuos vežioja į ugdymo įstaigas (b. l. 46, 47), o kadangi gyvena kaimiškoje teritorijoje, visuomeniniu transportu to daryti faktiškai nebūtų įmanoma dėl vaikų amžiaus ir menkiau išvystyto transporto tinklo, todėl nukentėtų ir vaikų interesai. Pareiškėjo sutuoktinė A. K. dirba Šilutės raj. (duomenys neskelbtini)k., (b. l. 40-42), todėl į darbą važinėja apie 25 km, dėl ko neturi galimybės rūpinti ūkiu ir vežioti vaikų į mokymo įstaigas. Pareiškėjo šeima taip pat rūpinasi A. K. seneliais (b. l. 51, 52), kurie gyvena kartu su pareiškėjo šeima (b. l. 44). Pareiškėjo šeima charakterizuojama teigiamai (b. l. 45). Taigi, E. K. yra socialiai integruotas, pakankami atsakingas visuomenės narys, jo gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei. Dėl padaryto pažeidimo padariniai nekilo, duomenų, kad jis kėlė grėsmę eismui, nėra. Pareiškėjas siekia įgyti reikiamą vairuotojo kvalifikaciją, kad ateityje nebedarytų tokių nusižengimų (b. l. 13).

Kita vertus, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, nes nuobauda sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Todėl įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta E. K. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus terminas.

Dėl aptartų priežasčių nutarimo dalis, kuria E. K. paskirta administracinio poveikio priemonė keistina, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-04-02 nutarimą Nr. 2024-04-02 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3700-202430-ANR_N-1536-2023 ir E. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-04-02 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3700-2024 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.