Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarimo S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistas 2012-01-02 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Ž. už tai, kad šis 2011 m. gruodžio 29 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,,Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos, juo atsirėmė ir apgadino automobilį ,,Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. B., tačiau iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, padarydamas administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.

Teismo nutarime konstatuota, jog S. Ž. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl S. Ž. pasitraukimo iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog S. Ž. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų. Apylinkės teismas S. Ž. už administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 120 Lt. baudą. Iš esmės ginčo dėl šio pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą pažeidimą, todėl skundas nagrinėjamas neišeinant iš jo ribų.

Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes bei apylinkės teismo pritaikytas teisės normas ir padarytas išvadas, pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog S. Ž. padarė tik ATPK 127 str. 2d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia pasitraukimas iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo tikrai pasitraukta, ir tai padaryta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007 ir kt.).

ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Byloje nustatyta, kad S. Ž., 2011 m. gruodžio 29 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,,Mazda 626“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga iš stovėjimo vietos, savo vairuojamu automobiliu atsirėmė ir apgadino kitą automobilį - ,,Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. B..

Iš S. Ž. rašytinio paaiškinimo (b. l. 7) bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų (b. l. 21-23) matyti, kad S. Ž. neneigė 2011 m. gruodžio 29 d. apgadinęs G. B. priklausantį automobilį ,,Renault Megane“, tačiau nurodė, jog išvažiuodamas atbuline eiga nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę, todėl nuvažiavo. Jis neturėjęs tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei slėpti padaryto pažeidimo.

Tokius S. Ž. paaiškinimus teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis G. B., nurodęs, kad išėjęs į lauką matė kaip S. Ž. aikštelėje manevravo, kaip savo automobiliu kliudė jo automobilį ir nuvažiavo.

Liudytoja B. Ž. ( S. Ž. žmona), patvirtino, kad vyras grįžo automobiliu namo apie 15 val. iš darbo, buvo blaivus, nes dėl sveikatos problemų alkoholio nevartoja. Nieko apie autoįvykį nepasakojo. Tą vakarą buvo atvažiavęs nukentėjusysis, su kitu jai nepažįstamu vyru, ir pasakė, kad jos vyras S. Ž. apgadino jo automobilį aikštelėje. Sutuoktinis labai nustebo, pradėjo aiškintis, apžiūrėjo dažus ir sakė, kad įvykis užregistruotas policijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti S. Ž. paaiškinimus bei jo poziciją - kad jis neturėjo tikslo slėpti pažeidimo bei sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Akivaizdu, jog apgadinęs G. B. priklausančią transporto priemonę, jis net nebandė slėpti savojo automobilio. Kitą dieną jo transporto priemonę apžiūrėjo bendradarbiai ir suprato, kad tai jo transporto priemonė kliudė G. B. automobilį. S. Ž. teiginys, kad pajautęs, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę, jis būtų tikrai sustojęs ir nenuvažiavęs, yra nepaneigtas kokiais tai objektyviais duomenimis. Todėl darytina išvada, jog S. Ž. nuvažiavo iš įvykio vietos net nesuvokdamas, kad daro ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės išvada, jog teisme ištirtais objektyviais duomenimis nėra įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė (tyčia) dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo. Sprendžiant, ar asmens veika pasitraukimas iš įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. S. Ž. tik kitą dieną pastebėjo ant jo vairuotos transporto priemonės raudonų dažų likučius bei įtrūkusią plastmasę. Eismo įvykio vietos schemoje nurodoma, kad transporto priemonei ,,Renault Megane“ nustatytas priekinio bamperio apgadinimas( b. l. 10). Tai tik patvirtina, kad transporto priemonių apgadinimai buvo nežymūs, kad smūgis nebuvo stiprus, o S. Ž. tikrai galėjo nepajusti bei negirdėti automobilių kontakto. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrįsto pagrindo teigti, jog S. Ž. turėjo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos siekdamas nuslėpti savo padarytą neteisėtą veiką, nulėmusią svetimo turto (automobilio) apgadinimą t.y. pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs. Pagal ištirtus įrodymus galima daryti išvadą, jog S. Ž. neturėjo tikslo ir tyčios pažeisti KET 234 punkto reikalavimus. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais tenkinti Institucijos skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.