Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-919-433/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-10
Bylos Nr.: e2-919-433/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19579-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Juozėnas
Atsakovas: P. D.
Ieškovas: Lindorff Oy, Lietuvoje
Trečiasis asmuo: UAB „Kavamedia“

Civilinė byla Nr. e2-919-433/2016Proceso Nr. 2-68-3-19579-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1; 2.5.1.3.6; 3.1.7.7; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, Laisvės pr. 79A 2016 m. birželio 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieškovo atstovei D. V.,atsakovui P. D.,atsakovo atstovei advokatei S. M.,trečiojo asmens atstovui T. T.,išvadą teikiančios institucijos Ryšių reguliavimo tarnybos atstovei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui P. D., trečiajam asmeniui UAB „Kavamedia“, išvadą teikianti institucija Ryšių reguliavimo tarnyba, dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo 180,50 EUR skolą, 6,35 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gegužės 28 d. P. D. (toliau – atsakovas) su pirminiu kreditoriumi UAB „Kavamedia“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurioje UAB „Kavamedia“ įsipareigojo įrengti ir teikti atsakovui atskirai užsakytas interneto prieigos ir skaitmeninės televizijos paslaugas, remdamasis Sutarties bei interneto prieigos paslaugų teikimo bei skaitmeninės abonentinės televizijos paslaugų taisyklėmis (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. UAB „Kavamedia“ 2010 m. gegužės 28 d. Paslaugų įdiegimo aktu atsakovui paslaugos teikimo laikotarpiui perdavė naudotis TV priedeliu Motorola VIP-1910. Vadovaujantis Taisyklių 11 p., už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktas Paslaugas Užsakovas turi atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o jeigu sąskaitoje nurodyta kita diena – iki sąskaitoje nurodytos dienos. UAB „Kavamedia“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė, tačiau atsakovas neapmokėjo jam pateiktų sąskaitų: 2012-05-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1205203786, 2012-06-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1206203786, 2012-07-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1207203786, 2012-08-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1208203786, 2012-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1209203786, 2012-10-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1210203786, 2012-11-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1211203786 ir liko skolingas UAB „Kavamedia“. Teisinis pagrindas. Vadovaujantis LR CK 6.716 str. 1 d., paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. LR CK 6.720 str. 3 d. nurodyta nuostata, jog už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 11 p., už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktas Paslaugas Užsakovas turi atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o jeigu sąskaitoje nurodyta kita diena – iki sąskaitoje nurodytos dienos. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo pareigos mokėti už paslaugas nevykdė, taip pažeisdamas LR CK 6.38 str. 1 d. įtvirtintą imperatyvų principą, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, todėl 180,50 EUR skola iš atsakovo yra priteistina. 2010 m. gegužės 28 d. Paslaugų užsakymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 6.1 punkte nurodoma, jog Abonentui suteikiama nuolaida įrengimo mokesčiui 100,00 LTL, pirmus 24 mėnesius abonentiniam mokesčiui 54,00 LTL (1296,00 LTL) bei televizijos įrengimui 650,00 LTL. Atkreipia dėmesį, jog pagal UAB „Kavamedia“ ir atsakovo sudarytą Paslaugų užsakymo akto Nr. KT (duomenys neskelbtini) 5 p., trumpiausias naudojimosi paslauga laikotarpis yra 24 mėnesiai iki 2012 m. gegužės 28 d. Taip pat aukščiau minėto dokumento 6.2 p. pažymima, jeigu Abonentas atsisako šiame Užsakyme užsakytos paslaugos anksčiau, nei baigiasi nurodytas trumpiausias naudojimosi paslauga laikotarpis, tai jis pagal pateiktą sąskaitą privalo sumokėti šio Užsakymo 6.1 punkte jam suteiktas nuolaidas ir kitus Taisyklėse nurodytus mokesčius. Taisyklių 7.1 p. įtvirtinta užsakovo pareiga atsiskaityti su teikėju už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas, Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nuo Sutarties sudarymo pradžios neapmokėjo UAB „Kavamedia“ pagrįstai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, UAB „Kavamedia“ vadovaudamasis Taisyklių 16.3 p., pareikalavo sumokėti įrengimo ir įrangos mokesčius, už kuriuos buvo suteiktos nuolaidos, t. y. 159,29 EUR (550,00 LTL), tačiau atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai neįvykdė. 2015-07-14 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi, UAB „Kavamedia“ perleido turimas reikalavimo teises į atsakovo skolą naujam kreditoriui Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančiam per filialą (toliau – ieškovas).

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas patvirtina, kad 2010-05-28, šalių, t.y. UAB „Kavamedia“ – verslininko, juridinio asmens ir atsakovo – vartotojo, buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis (toliau – ir Sutartis IPS) Nr. (duomenys neskelbtini). Paslaugos: televizija ir internetas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog minėta Sutartis IPS šalių tik pasirašyta, bet ne sudaryta, kaip tai teigia ieškovas. Sutartį paruošė, sudarė išskirtinai UAB „Kavamedia“ ir, kaip jau minėta, UAB „Kavamedia“ yra verslininkas, profesionalas teikiamų paslaugų srityje. Atsakovas (vartotojas) sudarant sutartį nedalyvavo, bet su sutarties sąlygomis sutiko. Atsakovui reikėjo paslaugos ir kito pasirinkimo jis neturėjo. Atsakovas negalėjo suprasti, numatyti UAB „Kavamedia“ nesąžiningumo ir to, kas bus jo atžvilgiu panaudota ateityje. Ne mažiau svarbus šiame ginče tampa ir kitas dokumentas – paslaugų užsakymo aktas (toliau – ir Aktas KT) Nr. (duomenys neskelbtini). (minėtų dokumentų kopijų: Sutarties IPS ir Akto KT atsakovas teismui neteikia – yra civilinėje byloje ). Kaip vėliau paaiškėjo, Sutartis IPS apgaulinga, įtraukianti vartotoją į nesąmoningų prievolių vykdymą ir turėtų būti pripažinta niekine nuo pat pirmos sutarties pasirašymo dienos. Bet, kalbant apie situaciją iš esmės, atsakovas pripažįsta, kad naudojosi UAB „Kavamedia“ teikiamomis paslaugomis. Pretenzijų dėl paslaugos kokybės nereiškė, todėl taip pat pripažįsta, kad už suteiktas paslaugas privalu sąžiningai ir teisingai atlyginti. Kas atsakovo buvo vykdoma ir įvykdyta (visiškai atsiskaityta) iki 2012-06-01. Tai patvirtina ieškovo sąskaita-faktūra serija ALP Nr. 1205203786. Sąskaitos duomenys : „ gautos įmokos per: 2012-05-01 – 2012-05-31 - 30 Lt“. 2012 m. gegužės mėn., atsakovui matant, jog baigiasi sutarties 24 mėn. terminas, UAB „Kavamedia“ klausta apie galimybę tęsti Sutartį IPS, apie paslaugų kainą. Užklausos UAB „Kavamedia“ buvo teikiamos atsakovo el.p. (duomenys neskelbtini). UAB „Kavamedia“ atsakovui pranešė, kad pakilo paslaugos kaina, t.y. vietoje sutartos sumos 30 Lt/mėn. dabar bus 35 Lt/mėn. Kainos didėjimo priežasties UAB „Kavamedia“ neaiškino. 2012 m. gegužės 29d. UAB „Kavamedia“ buvo išsiųstas pranešimas, jog atsakovui nepriimtina siūloma kaina už paslaugas, atsisako UAB „Kavamedia“ paslaugų, o Sutartį IPS laiko užbaigta. Ir, nežiūrint į tai, jog už 2012 m. gegužės mėn. paslaugas atsakovo jau buvo sumokėta, UAB „Kavamedia“ sąskaitos Nr. 1205203786 pagrindu reikalavo sumokėti dar 35,22 Lt(?). 2012 m. liepos mėn. atsakovas gavo UAB „Kavamedia“ sąskaitą Nr. 1206203786. Sąskaitos duomenys: 1. „ gautos įmokos per 2012-06-01 – 2012-06-30 – 0,00 Lt“; 2. „iš viso mokėti iki 2012-07-23 – 119,22 Lt; 3. „skola 35,22 Lt“; 4.„paslaugos kaina su PVM – 84 Lt“. UAB „Kavamedia“ atsakovui sąskaitas siuntė iki 2013-01-01. Kiekvienoje sąskaitoje reikalavimas sumokėti už neva teikiamas paslaugas, kurių UAB „Kavamedia“ realiai neteikė (ir negalėjo teikti), o paslaugos kaina net 3 kartus didesnė buvusios kainos. Pvz., sąskaita Nr. 1207203786: - suteiktos paslaugos 2012-07-01 – 2012-07-31; bendra suma apmokėjimui – 203,22 Lt, tame tarpe – 119,22 Lt skola; gautos įmokos per 2012-07-01 – 2012-07-31 – 0,00 Lt; paslaugos kaina: 84 Lt. Reziumuojant, atsakovas klausia: kuris protingas asmuo gali sutikti su paslaugų sutarties pratęsimu, kuomet paslaugos kaina be vartojojo žinios ir sutikimo išdidinta net 3 kartus? Ar turi teisę paslaugos teikėjas (UAB „Kavamedia“) elgtis tiek drastiškai vartotojo atžvilgiu? Pagal pateiktus atsakovo priedus matyti: už suteiktas paslaugas su UAB „Kavamedia“ atsiskaityta visiškai iki 2012-06-01, t.y. ir visiškai pasibaigus sutartiniams įsipareigojimams. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovui reikalingas paslaugas – televizijos ir interneto nuo 2012-07-18 ir iki šiol teikia bendrovė UAB „Consilium optimum“. Iš čia išvada: į privatų šiuolaikišką butą neįmanoma vienu ir tuo pačiu metu keliems paslaugų teikėjams teikti savo paslaugas; pvz.: vandenį, vienu ir tuo pačiu vamzdžiu, elektros energiją – vienu ir tuo pačiu elektros kabeliu, interneto ir TV paslaugas – vienu ir tuo pačiu kanalu ar laidu. Ta prasme, kiekvienai paslaugai priimti vartotojui teks išsirinkti tik vieną teikėją. T.y. ne du, ne tris – vieną. Atsakovo 2012 metų vasarą naujai pasirinkta bendrovė interneto ir TV paslaugas teikia jau trys metai, kaip minėta, - nuo 2012-07-18. Jokių nesklandumų su atsakovu bendrove neturi. Priešingai, vyrauja abipusis pasitikėjimas ir pagarba. Tai patvirtina atsakovo bendrovei sumokėtas mokestis į priekį, pvz. 2015 m. kovo mėn. bendrovei yra sumokėta už paslaugas 12 mėn. į priekį. Minėta faktinė aplinkybė galutinai įrodo, jog ieškovas nuo 2012-07-18 (faktiškai nuo 2012-06-01) jokių paslaugų atsakovui neteikė ir negalėjo teikti, nes tai neįmanoma. Tuo bendrovė UAB „Kavamedia“ jokių sąnaudų ir praradimų neturėjo. Ryšių reguliavimo tarnybos išvadose ne kartą buvo nurodyta, kad paslaugų teikimo sutartyse, kuriose nebuvo numatyta teisė keisti paslaugų teikimo sutartį kitokiu būdu nei susitariant dėl pakeitimo raštu, todėl raštu sudarytos paslaugų teikimo sutarties terminas gali būti keičiamas tik šalių abipusiu sutarimu ir tik rašytine forma. Vadinasi, UAB „Kavamedia“ neturėjo teisės vienašališkai, be atsakovo sutikimo ir žinios keisti ar nustatyti naujas kainas, naujus terminus ir priverstinai „teikti“ savo paslaugas. UAB „Kavamedia“ reikalavimas priteisti skolą sumoje 180,50 EUR yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl įrengimo ir įrangos mokesčio UAB „Kavamedia“ ir ieškovas remiasi 2010-05-28 šalių pasirašyto paslaugų Sutarties IPS priedo – paslaugų užsakymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 6.2 punkte išdėstytomis nuostatomis. UAB „Kavamedia“, pateikusi ieškinį teismui ir reikalaudama skolos priteisimo už 2012 m. gegužės birželio, liepos, ir kt. mėnesius (pagal pateiktas sąskaitas-faktūras iki 2013-01-01 ), jos neva teiktas paslaugas atsakovui, pripažįsta, jog atsakovas nenutraukė paslaugų sutarties anksčiau sutarto laiko. UAB „Kavamedia“ juk nereikalavo apmokėti pvz. 2012 m. vasario, kovo ar balandžio mėn. paslaugas. Toliau UAB „Kavamedia“ remiasi Akto KT 6.2 punkte įvardintomis „taisyklėmis“, kurios atsakovui nėra žinomos – atsakovas su taisyklėmis nėra susipažinęs, jas priėmęs ir (ar) pasirašęs, įsipareigojęs jų laikytis. Taisyklių, kurias sugalvojo UAB „Kavamedia“, atsakovas ir neprivalėjo priimti, su jų turiniu sutikti, jas žinoti, jų laikytis ir (ar) vadovautis. Atsakovas nuolat vadovavosi ir vadovaujasi tik LR RRT (ryšių reguliavimo tarnybos) reglamentuotomis taisyklėmis (toliau – RRT Taisyklės ). Elektroninių ryšių paslaugų Taisyklės patvirtintos LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23 Įsakymu nr. 1V-1160 ir 2011-11-07 Įsakymu Nr. 1V-1085. RRT Taisyklės aiškiai reglamentuoja teikėjo (ieškovo) ir abonento (atsakovo) teises ir pareigas. Visų pirma, RRT Taisyklių 74 punktas skelbia, kad „Teikėjas už Taisyklių nesilaikymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka“; 12 punktas: „ Sutartį abonentas turi teisę nutraukti anksčiau laiko, jei Teikėjas pakeičia Sutarties sąlygas, įskaitant ir Sutartyje nurodytų Paslaugų kainų padidinimą, arba iš esmės pažeidžia Sutartį. Apie Sutarties sąlygų pakeitimus, įskaitant ir Sutartyje nurodytų Paslaugų kainų padidinimą, abonentui pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, ir kartu pranešama apie jo teisę be jokių netesybų dėl priešlaikinio Sutarties nutraukimo nutraukti Sutartį, jei naujosios Sutarties sąlygos ar Paslaugų kainos jam nepriimtinos. Jei abonentas šiame punkte nurodytu atveju nutraukia Sutartį, Teikėjas neturi teisės taikyti abonentui netesybų dėl priešlaikinio Sutarties nutraukimo“. Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė – už suteiktas paslaugas atsiskaitė. Tai įrodo dokumentai. UAB „Kavamedia“ pareikštu ieškiniu taip pat dokumentaliai įrodo, kad atsakovas Sutarties IPS anksčiau sutarto termino nenutraukė – 84 Lt mokestį ieškovas pradeda skaičiuoti ir reikalauti tik nuo 2012-06-01. Taip pat ieškovas dokumentaliai įrodė, jog būtent jis, kaip to reikalauja RRT Taisyklių (12 punktas) iš anksto neinformavęs abonento. 2012 m. gegužės mėn. padidino paslaugų kainą ir tuo iš esmės pažeidė Sutartį IPS. RRT Lietuvos vartotojus informuoja, kad netesybų mokestis už terminuotos elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą yra neleistina praktika. Visų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams šis Civiliniame kodekse įrašytas straipsnis (6.716) yra puikiai pažįstamas, tačiau paslaugų teikėjai jiems nepalankų reikalavimą apeina kūrybingai pritaikydami nuolaidų terminą. Pagal neterminuotas sutartis paslaugas jie įprastai teikia už didesnę kainą, o sutinkantiems įsipareigoti pasiūlo gerokai mažesnę kainą, skirtumą tarp paslaugų kainų pavadindami nuolaida. Tokiu atveju kuo arčiau sutarties paslaugos pabaiga, tuo brangiau klientui gali kainuoti sutarties nutraukimas, nes paslaugos teikėjas „turi teisę“ pareikalauti atlyginti suteiktas nuolaidas. Ryšių reguliavimo tarnybos išvadas išdėstė R. K. (žr. www.DELFI.lt 2015 m. sausio 26 d. 11:54). CK 6.721 straipsnyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimą iš kliento momento, t.y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal teikimo sutartį įstatymas nenumato. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. CK 6.71 straipsnyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos negali leisti bet kuriai (ieškovas – atsakovas) šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003). Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus.

Trečiasis asmuo UAB „Kavamedia“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškiniu. 2010 m. gegužės 28 d. trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paslaugų užsakymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurioje trečiasis asmuo įsipareigojo įrengti ir teikti atsakovui atskirai užsakytas interneto prieigos ir skaitmeninės televizijos paslaugas, remdamasis Sutarties bei skaitmeninės abonentinės televizijos paslaugų taisyklėmis (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. Ieškovas 2010 m. gegužės 28 d. Paslaugų įdiegimo aktu atsakovui paslaugos teikimo laikotarpiui perdavė naudotis TV priedeliu Motorola VIP-1910. Vadovaujantis Taisyklių 11 p., už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktas Paslaugas Užsakovas turi atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o jeigu sąskaitoje nurodyta kita diena – iki sąskaitoje nurodytos dienos. Trečiasis asmuo savo sutartinius įsipareigojimus vykdė, tačiau atsakovas neapmokėjo jam pateiktų sąskaitų: 2012-05-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1205203786, 2012-06-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1206203786, 2012-07-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1207203786, 2012-08-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1208203786, 2012-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1209203786, 2012-10-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1210203786, 2012-11-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1211203786 ir liko skolingas ieškovui. Taisyklių 7.1 p. įtvirtinta užsakovo pareiga atsiskaityti su teikėju už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas, Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nuo Sutarties sudarymo pradžios neapmokėjo trečiojo asmens pagrįstai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, trečiasis asmuo 2012-12-31 nutraukė sutartį. Nutraukus sutartį, atsakovas privalėjo grąžinti jam suteiktą įrangą. Įrangos suteikimo faktas užfiksuotas paslaugų įdiegimo akte, įrangos vertė 159,29 EUR (550,00 LTL). Kadangi atsakovas negrąžino įrangos, trečiasis asmuo vadovaudamasis Taisyklių 7.5. p., pareikalavo sumokėti įrangos vertę 2012-12-31 išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1212203786. Atkreiptinas dėmesį, kad sąskaitoje-faktūroje įrangos vertė atsispindi kaip „ bauda už vėlavimą apmokėti sąskaitas“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. 2015 m. liepos 14 d., pagal reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Kavamedia“ ir Lindorff Oy, trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę Lindorff Oy į atsakovo įsiskolinimą. CK 6.102 str. 1 d. nustato, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas aiškinamas tuo, kad galima perleisti tik galiojantį reikalavimą, taigi tokį, kurį ankščiau ar vėliau bus galima įgyvendinti, t.y. patenkinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui paslaugos nebuvo teikiamos, tačiau atsakovas už jas nesumokėjo. Todėl trečiojo asmens reikalavimas apmokėti už paslaugas visada buvo teisėtas ir pagrįstas. Taigi ir reikalavimo perleidimas buvo teisėtas, o naujojo kreditoriaus Lindorff Oy reikalavimas atsakovui apmokėti įsigytą reikalavimo teisę (skolą), taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, o trečiasis asmuo juos palaiko.

Išvadą teikianti institucija Ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad vadovaujantis CPK 252 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į išvados esmę bei jos reikšmę teisminiame procese bei į bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos ypatumus, kai joje yra teikiami, analizuojami ir vertinami įrodymai, teikiami nauji prašymai ir pan., išsami Tarnybos išvada teiktina tik išanalizavus ir įvertinus visus įrodymus bei baigus nagrinėjimą iš esmės. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba, kaip elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau - ERĮ) nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti institucija, veikianti pagal ERĮ bei savo nuostatus, kurios tikslas yra veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje, efektyvaus elektroninių ryšių išteklių naudojimo bei elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugos užtikrinimas, atsižvelgdama į procesinius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus nagrinėjamoje civilinėje byloje, pagal savo kompetenciją teikia paaiškinimus. Iš Tarnybai teismo pateiktų dokumentų, Tarnyba nustatė, kad UAB „Kavamedia“, kurios reikalavimo teisę perėmė ieškovas, ir atsakovas 2010 m. gegužės 28 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria susitarė dėl interneto prieigos ir televizijos paslaugų teikimo. Paslaugų užsakymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsakymas), kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, 2 punkte nurodyta, kad interneto prieigos paslaugos teikiamos pagal mokėjimo planą „Planas Cappuccino“, pagal kurį abonentinis mokestis yra 49,00 Lt (14,19 Eur), televizijos paslaugos teikiamos pagal mokėjimo planą „Planas Bazinis“, pagal kurį abonentinis mokestis yra 35,00 Lt (10,14 Eur). Užsakymo 2 punkte, be kita ko, yra nurodyta, kad interneto įrengimo mokestis yra 100,00 Lt (28,96 Eur), televizijos įrengimo mokestis yra 650,00 Lt (188,25 Eur). Užsakymo 6.1 papunktyje nurodyta, kad „įrengimo mokesčiui (100,00 Lt), pirmus 24 mėnesius abonentiniam mokesčiui suteikiama 54,00 Lt nuolaida (nuolaida 1296,00 Lt), televizijos įrengimui (650,00 Lt). Viso 2046,00 Lt“. Užsakymo 5 punkte nurodytas trumpiausias naudojimosi sulygtomis paslaugomis laikotarpis yra iki 2012 m. gegužės 28 d. Iš ieškovo 2015 m. gegužės 22 d. ieškinio, atsakovo 2015 m. birželio 22 d. atsiliepimo, taip pat kitų teismo Tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovo iš esmės yra kilęs dėl 352,09 Eur skolos, kurią sudaro 180,50 Eur skola už paslaugas, teiktas pagal Sutartį, 159.29 Eur įrengimo ir įrangos mokesčiai, 12.30 Eur delspinigiai, pagrįstumo. Ieškovas ieškinyje taip pat reikalauja atlyginti bylinėjimo išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalimi, sutartis, kuria viena šalis įsipareigoja pagal kitos Šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti, yra paslaugų sutartis. Vadovaujantis Sutartimi, UAB „Kavamedia“ įsipareigojo teikti elektroninių ryšių paslaugas (toliau Paslaugos) atsakovui, o atsakovas įsipareigojo naudotis Paslaugomis ir atsiskaityti už jas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Kavamedia“ ir atsakovo sudaryta Sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl UAB „Kavamedia“ ir atsakovo civiliniams teisiniams santykiams dėl Sutartyje nustatytų Paslaugų teikimo yra taikomas specifinis reguliavimas (CK XXXV skyriuje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą). Pagal CK 6.716 straipsnio 5 dalį, atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus CK XXXV skyriuje. Vadovaujantis ERĮ 34 straipsnio 1 dalimi, Paslaugos turi būti teikiamos ir Paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1 V-l 160 „Dėl Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ERPT taisyklės), kurios nustato Paslaugų, įskaitant prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo, teikiamo galutiniams paslaugų gavėjams, teikimo sutarties turinio reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, mokėjimo už paslaugas tvarką ir kt. Pastebėtina, kad prievolės, kylančios iš Sutarties, yra tęstinio pobūdžio, t. y. paslaugos teikiamos pagal Sutartį tol, kol Sutartis nėra nutraukta. Vadovaujantis CK 6.721 straipsnio, reglamentuojančio vienašalį atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nutraukimą, 1 dalimi, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. CK 6.183 straipsnis nustato, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Sutarties 4.2 papunktis numato, kad „Sutartis gali būti nutraukta ar pasibaigia: kai dėl to šalys susitaria raštu; kai Užsakovas atsisako visų pagal šių sutartį ir pateiktus užsakymus teikiamų Paslaugų; kitais šioje sutartyje ir (ar) Taisyklėse numatytais atvejais“. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2012 m. gegužės 29 d. UAB „Kavamedia“ siuntė pranešimą, kad ieškovui nepriimtina siūloma kaina už Paslaugas, todėl atsisako UAB „Kavamedia“ teikiamų Paslaugų, o Sutartį laiko užbaigta. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad iš Tarnybai teismo pateiktų dokumentų Tarnyba nenustatė, kad atsakovas buvo siuntęs UAB „Kavamedia“ prašymą dėl Sutarties nutraukimo, todėl Tarnybai nepakanka duomenų konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta Atsakovui 2012 m. gegužės 29 d. ar vėliau išreiškus valią nutraukti Sutartį. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovas 2012 m. gegužės 29 d. tinkamai išreiškė valią nutraukti Sutartį Sutartyje nustatyta tvarka ir UAB „Kavamedia“ sužinojo apie tokią atsakovo išreikštą valią, pažymi, kad, pagal ERPT taisyklių 13 punktą, neterminuota Paslaugų teikimo sutartis gali būti nutraukta abonento iniciatyva iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, apie tai pranešus Paslaugų teikėjui. Atkreipia dėmesį, kad CK 6.721 straipsnio 2 dalis numato, kad paslaugų teikėjas turi teisę nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. ERPT taisyklių 11 punktas nustato, kad Paslaugų teikimo sutartis gali būti nutraukta Paslaugų teikėjo iniciatyva Paslaugų teikimo sutartyje nurodytu būdu, jei abonentas iš esmės pažeidžia Paslaugų teikimo sutartį, iš anksto, ne vėliau kaip prieš teisės aktų ar Paslaugų teikimo sutartyje nustatytą terminą, bet ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos, apie tai pranešus abonentui. ERPT taisyklių 60 punkte nustatyta, kad „Užmokestį už praėjusį sąskaitoje nurodytų ataskaitinį laikotarpį suteiktas Paslaugas, abonentinį užmokestį ir (arba) kitus užmokesčius abonentas turi sumokėti per vieną mėnesį nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o jeigu sąskaitoje nurodyta vėlesnė data – iki sąskaitoje nurodytos datos.“ ERPT taisyklių 54 punktas numato Paslaugų teikėjo pareigą pateikti sąskaitas už suteiktas Paslaugas. ERPT taisyklių 6.5 papunktis įpareigoja Paslaugų teikėją Paslaugų teikimo sutartyje nurodyti Paslaugų kainas, galiojančias Sutarties sudarymo metu, įskaitant užmokesčius už pradinį prijungimą. Paslaugų aktyvavimo užmokesčius, periodinius užmokesčius ir kitus užmokesčius, atsiskaitymo tvarką bei kainų keitimo sąlygas ir tvarką, taip pat kainų skirtumus, priklausančius nuo abonento pasirinktos atsiskaitymo tvarkos. Be to, ERPT taisyklių 54.4 papunktis numato, kad sąskaitoje turi būti nurodoma pagal abonento pasirinktą kiekvieną mokėjimo planą atskirai išskirta kiekvienos suteiktos Paslaugos rūšis ir šiai Paslaugai taikomas įkainis (tarifas). Tarnyba, įvertinusi kartu su ieškiniu pateiktas sąskaitas už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. (imtinai), nustatė, kad pateikiamose sąskaitose reikalaujama sumokėti 49,00 Lt (14,19 Eur) mėnesinius mokesčius už interneto prieigos paslaugas ir 35,00 Lt (10,14 Eur) mėnesinius mokesčius už televizijos paslaugas, kaip sulygta Užsakymo 2 punkte. Pastebėtina, kad 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija ALP Nr. 1205203786 buvo pritaikytos 48,79 Lt (14,13 Eur) nuolaidos, kas atitinka Užsakymo 6.1 papunktyje nurodytą 54,00 Lt nuolaidą iki trumpiausio naudojimosi Paslaugomis laikotarpio pabaigos (2012 m. gegužės 28 d.). Kadangi trumpiausio naudojimosi Paslaugomis laikotarpio pabaiga ir nuolaidų taikymo pabaigos data nesutapo su kalendoriniu mėnesiu, nuo 2012 m. gegužės 29 d. UAB „Kavamedia“ turėjo teisę nuolaidų nebetaikyti. Tarnyba pažymi, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – Euro įvedimo įstatymas) 29 straipsnio 4 dalimi, pagal kompetenciją atlieka Euro įvedimo įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą. Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“, 22 punkte numatyta, kad „Nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, perskaičiuojami pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas Europos Sąjungos Tarybos reglamente, iš dalies pakeisiančiame reglamentų (EB) Nr. 2866/98“. Atkreiptinas dėmesys, kad Euro įvedimo įstatymas nenustato reikalavimų, taikomų sąskaitoms iki Euro įvedimo įstatymo įsigaliojimo, todėl Tarnyba vertina pateiktų sąskaitų atitikimą ERPT taisyklių reikalavimams. Pagal kompetenciją įvertinusi pateiktas sąskaitas. Tarnyba nenustatė, kad UAB „Kavamedia" pakeitė Sutarties sąlygas ar taikė Paslaugų mokesčius, didesnius nei nustatytus Sutartyje ar jos sudedamuosiuose dokumentuose. Tarnyba pažymi, kad atsakovo pateiktas UAB „Kavamedia“ lankstinukas, kuriame siūlomos Paslaugų sąlygos galioja iki 2015 m. birželio 26 d., nepakeičia Sutartimi nustatytų sutartinių įsipareigojimų. ERPT taisyklių 34 punkte numatyta, kad „Paslaugų teikimas gali būti nutrauktas tik po Paslaugų teikimo apribojimo ir iš anksto apie tai pranešus abonentui, jei per Sutartyje apibrėžtą apribojimo laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo dienos, abonentas nepašalina Sutarties pažeidimų“'. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti už Paslaugas, šios pareigos pažeidimas galėjo būti laikomas esminiu pažeidimu ERPT taisyklių 11 punkto prasme. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Sutartis nutraukta dėl to, kad atsakovas nemokėjo UAB „Kavamedia“ už jos teikiamas Paslaugas. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad sąskaitos už UAB „Kavamedia“ teikiamas Paslaugas buvo išrašomos iki 2012 m. gruodžio 31 d., kas suponuotų išvadą, kad Paslaugos buvo teikiamos iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau pastebėtina, kad iš teismo Tarnybai pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kada po trumpiausio naudojimosi Paslaugomis laikotarpio pabaigos Sutartis buvo nutraukta, ar Sutarties nutraukimas atliktas laikantis ERPT taisyklėse ir Sutartyje nustatytos tvarkos, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie Sutarties nutraukimą. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad atsakovui nuo 2012 m. liepos 18 d. iki atsiliepimo pateikimo dienos interneto prieigos ir televizijos paslaugas teikia UAB „Consilium optimum“, todėl mano, kad tuo pačiu metu keli Paslaugų teikėjai negali teikti Paslaugų. Pažymėtina, kad, kaip buvo minėta anksčiau, prievolės, kylančios iš Sutarties, yra tęstinio pobūdžio, t. y. Paslaugos teikiamos pagal Sutartį tol, kol Sutartis nėra nutraukta. Atkreipia dėmesys į tai, kad pagal Sutarties 4.2 papunktį, sutartinių santykių nutrūkimas, esant atsakovo valiai, siejamas su tinkamai įforminta atsakovo valia nutraukti Sutartį, bet ne faktu, jog buvo pasirinktas kitas Paslaugų teikėjas, su kuriuo sudaroma nauja Paslaugų teikimo sutartis. Jei Paslaugų teikėjas, kuris ketina teikti Paslaugas, naudoja tą pačią Paslaugų teikimo technologiją kaip ir Paslaugų teikėjas, kuris jau yra teikęs Paslaugas, naujojo Paslaugų teikėjo Paslaugos gali būti teikiamos tuo pačiu kabeliu (jei jis buvo naudojamas), nutiestu iš skirstomosios dėžutės į Paslaugų gavėjo patalpas, t. y. naujojo Paslaugų teikėjo Paslaugos gali būti teikiamos ta pačia Paslaugų teikimo įranga. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tuo pačiu kabeliu tuo pačiu metu gali būti užtikrinamas tik vieno Paslaugų teikėjo teikiamų Paslaugų teikimas. Pastebėtina, kad tol, kol Sutartis nebuvo nutraukta, atsakovas turėjo galimybę prisijungti prie UAB „Kavamedia“ tinklo. Be to, iš skirstomosios dėžutės į Paslaugų gavėjo patalpas gali būti nutiesti du ir daugiau kabelių, jei du ir daugiau Paslaugų teikėjų teikia Paslaugas Paslaugų gavėjui. Sutarties 1 punktas numato UAB „Kavamedia“ pareigą teikti klientui (atsakovui) interneto prieigos ir skaitmeninės televizijos paslaugas, tačiau Sutartis nenumato kliento (atsakovo) pareigos naudotis UAB „Kavamedia“ teikiamomis paslaugomis, o Sutarties 3.2 papunktis nustato kliento (atsakovo) pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas. Taigi, atsakovas, turėdamas galimybę naudotis UAB „Kavamedia“ teikiamomis paslaugomis, įsipareigojo mokėti Užsakyme nustatytus mokesčius nepriklausomai nuo faktinio naudojimosi sulygtomis paslaugomis. ERPT taisyklių 6.7 papunktyje numatyta, jog „Sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu <....>, Teikėjas privalo aiškiai nurodyti Sutarties galiojimo terminų. Sutarties pakeitimo ar papildymo bei nutraukimo sąlygas ir tvarką, įskaitant ERPT taisyklių 6.7.2 papunktyje nurodytus visus užmokesčius, mokėtinus nutraukiant Paslaugų teikimo sutartį. Taigi, CK ir ERPT taisyklių normos, reglamentuojančios Paslaugų teikimo sutartis, leidžia Paslaugų teikimo sutarties šalims joje nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas ir konkrečias jų įvykdymo sąlygas, pvz., teikti Paslaugas už sutartą užmokestį (Paslaugų teikėjui) ir už jas mokėti (Paslaugų gavėjui) Paslaugų teikimo sutartimi nustatytą terminą, o tokios prievolės įvykdymas gali būti užtikrintas netesybomis. Ieškovas reikalavimą sumokėti 159,29 Eur įrengimo ir įrangos mokesčius grindžia Užsakymo 6.1 ir 6.2 papunkčiais, kuriuose nurodytos suteiktos nuolaidos ir atsakovo pareiga jas grąžinti, jei Sutartis nutraukiama anksčiau nei Užsakymo 5 punkte nurodytas trumpiausias naudojimosi Paslaugomis laikotarpis, t. y. anksčiau nei 2012 m. gegužės 28 d. Pastebėtina, kad skirtingai nei nurodo ieškovas, Užsakymo 6.2 papunktis Užsakymo 6.1 papunktyje nurodytų nuolaidų grąžinimą sieja ne su prievolių pagal Sutartį nevykdymu (netinkamu vykdymu), bet su Sutarties nutraukimo faktu. Tarnyba nenustatė, kad Sutartis buvo nutraukta nesibaigus trumpiausiam naudojimosi Paslaugomis laikotarpiui, nustatytam Užsakymo 5 punkte, todėl akivaizdu, kad remtis šiomis nuostatomis ieškovas neturi jokio pagrindo. Šią poziciją patvirtina UAB „Kavamedia“ atsakovui siųstos sąskaitos po 2012 m. gegužės 28 d. Atkreipia dėmesį, kad teikiant Paslaugas, vartotojo padėtis teisiniuose Paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinė, nes vartotojas yra silpnesnioji teisinio santykio šalis. Paslaugų teikimo sutarti kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesne vienos iš sutarties šalių – vartotojo teisių apsaugą, taisyklės. Kaip ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas: su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė D. V. atsisakė dalies ieškinio, kitoje dalyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį šioje dalyje tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovas visą sutarties galiojimo laikotarpį jokių pretenzijų nereiškė, iš pradžių už paslaugas mokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas bei jo atstovė advokatė S. M. teismo posėdžio metu su skola nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovo paslaugomis nuo 2012 m. birželio mėn. nesinaudojo, todėl neturi mokėti už jas.

Trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį tenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais.

Išvadą teikiančios institucijos - Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė palaikė pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. gegužės 28 d. atsakovas P. D. su UAB „Kavamedia“ (pirminiu kreditoriumi) sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurioje UAB „Kavamedia“ įsipareigojo įrengti ir teikti atsakovui atskirai užsakytas interneto prieigos ir skaitmeninės televizijos paslaugas, remdamasis Sutarties bei interneto prieigos paslaugų teikimo bei skaitmeninės abonentinės televizijos paslaugų taisyklėmis (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. UAB „Kavamedia“ 2010 m. gegužės 28 d. Paslaugų įdiegimo aktu atsakovui paslaugos teikimo laikotarpiui perdavė naudotis TV priedeliu Motorola VIP-1910. Vadovaujantis Taisyklių 11 p., už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktas paslaugas, Užsakovas turi atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o jeigu sąskaitoje nurodyta kita diena – iki sąskaitoje nurodytos dienos.

2015-07-14 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi, pirminis kreditorius UAB „Kavamedia“ perleido turimas reikalavimo teises į atsakovo skolą naujam kreditoriui Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančiam per filialą (toliau – ieškovas).

Ieškovo teigimu, atsakovas neapmokėjo jam pateiktų sąskaitų: 2012-05-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1205203786, 2012-06-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1206203786, 2012-07-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1207203786, 2012-08-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1208203786, 2012-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1209203786, 2012-10-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1210203786, 2012-11-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1211203786 ir liko skolingas iš viso 180,50 EUR sumą bei 6,35 EUR delspinigių.

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui buvo pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos – faktūros: 2012-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 1205203786, 2012-06-30 PVM sąskaita faktūra Nr. 1206203786, 2012-07-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 1207203786, 2012-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 1208203786, 2012-09-30 PVM sąskaita faktūra Nr. 1209203786, 2012-10-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 1210203786, 2012-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. 1211203786. Byloje nustatyta, kad atsakovas naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis ir šių aplinkybių neginčija, pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės, naudojantis jomis, nereiškė, bei taip pat pripažįsta, kad už suteiktas paslaugas privalėjo atsiskaityti. Taip pat nustatyta, kad atsakovas savo prievoles pagal šalių 2010 m. gegužės 28 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2012-06-01 vykdė laiku ir tinkamai. Atsakovo teigimu, jis 2012 m. gegužės 29 d. pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą, t.y., kad nebepageidauja jam pasiūlytomis sąlygomis (padidinta kaina) priimti ieškovo teikiamų paslaugų. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. liepos 18 d. atsakovas su UAB „Consilium optimum“ sudarė Abonentinę duomenų perdavimo tinklo UAB „Consilium optimum“ paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Consilium optimum“ vėliausiai nuo 2012 m. liepos 18 d. (atsakovo teigimu – nuo 2012 m. birželio 1 d.) pradėjo tiekti atsakovui interneto prieigos ir IP televizijos paslaugas.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). O teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo 2010 m. gegužės 28 d. sudaryta Sutartis faktiškai atitinka vartojimo paslaugų sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1, 4 dalys), nes atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Kavamedia“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo poreikiams, o sutarties kontrahentas UAB „Kavamedia“ yra juridinis asmuo, kuris verčiasi ūkine – komercine veikla ir laikomas stipresniąja puse vartotojo atžvilgiu, todėl šalių sudarytai vartojimo paslaugų sutarčiai taikytinos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsnių nuostatos (CK 6.716 straipsnio 4 dalis), nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nebuvo vartotojas, t. y. kad atsakovas, sudarydamas sutartį, siekė tikslų, susijusių su jo verslu, amatu ar profesija.

Nagrinėjamu atveju, UAB „Kavamedia“ parengta interneto prieigos ir skaitmeninės televizijos paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių, kuria pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas (vartotojas), kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutarčių instituto specifika, be kita ko, pasireiškia platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrąja, nustatytais pagrindais. CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.228-1 – 6.228-16 str., 6.350 – 6.370 str.). Esant vartojimo paslaugų teisiniams santykiams, pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui (CK 6.228-16 str. 3 d.), t.y., nagrinėjamu atveju, paslaugos tiekimo ir paslaugos priėmimo (naudojimo) faktą turi įrodyti ieškovas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Į šiuos paslaugų sutarties ypatumus būtina atsižvelgti sprendžiant dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų ir jų vykdymo. Be to, taip pat būtina vadovautis bendrosiomis prievolių ir sutarčių teisės nuostatomis, įpareigojančiomis sutartinių teisinių santykių dalyvius elgtis sąžiningai, vykdant prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.38 str., 6.158 str., 6.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Anksčiau minėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).

Kaip minėta, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui nuo 2012 m. liepos 18 d. interneto prieigos ir televizijos paslaugas teikia UAB „Consilium optimum“ ir kad 2012 m. gegužės 29 d. atsakovas informavo paslaugos teikėją apie tai, kad nebepageidauja priimti jo teikiamų paslaugų (kitaip tariant – vienašališkai nutraukė Sutartį su paslaugos tiekėju dėl nepagrįstai pakeltos kainos). Teismas sprendžia, kad nors atsakovas ir nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog jis atsisakė ieškovo teikiamų paslaugų nuo 2012 m. birželio 1 d., tačiau UAB „Kavamedia“ ir ieškovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Kavamedia“ teikė, o atsakovas priėmė jo teiktas paslaugas (internetą ir televiziją). Beto, teismas atkreipia dėmesį, jog teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2015-09-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog apklausos metu UAB „Kavamedia“ direktorius G. N. patvirtina faktą, jog likus mėnesiui iki 2012-05-28, t. y. trumpiausio paslaugos naudojimo laikotarpio, UAB „Kavamedia“ susisiekė su P. D. telefonu, kuriam priminė, kad baigiasi laikotarpis, kuriam suteikiama nuolaida ir buvo pasiūlyta pratęsti paslaugos naudojimąsi sekančiam (12 mėn. arba 24 mėn.) laikotarpiui, tačiau nuolaida abonentiniam mokesčiui būtų suteikta ne 54 Lt. nuolaida, bet 49 Lt, t. y. mėnesinis abonentinis mokestis būtų 35 Lt. Kadangi derybų metu klientui P. D. siūlomos nuolaidos dydis buvo nepriimtinas, jis grasino nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Tačiau G. N. tvirtino, jog raštiško prašymo P. D. pateikęs nebuvo. Aukščiau minėti atsakovo veiksmai pripažintini tinkamais ir įrodančiais, jog jis pranešė paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Taigi, atsakovas buvo sąžiningas ir jo kaltės, dėl nepasiekto susitarimo tikslo (tiekti/priimti paslaugas už tą pačią kainą, priešingu atveju – nutraukti sutartį), nėra. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas, pagal šalių susitarimą, negalėjo susirasti kitą analogiškų paslaugų tiekėją. Be to, atsakovo atstovė advokatė prašė ieškovo pateikti įrodymus apie tai, kiek ginčo laikotarpiu (nuo 2012-06-01 iki 2012-11-30) adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas sunaudojo interneto tinklu perduodamų duomenų UAB „Kavamedia“ (nurodyti adresą, perduotų duomenų kiekį, nurodant mėnesius atskirai), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, byloje esanti atsakovo su UAB „Consilium optimum“ 2012 m. liepos 18 d. sudaryta Abonentinė duomenų perdavimo tinklo UAB „Consilium optimum“ paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina faktą, jog atsakovas, vėliausiai nuo 2012 m. liepos 18 d., naudojosi kito tapačios paslaugos tiekėjo paslaugomis (CPK 178 str.). Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atsakovo paslaugų, t.y. vienašališkai nutraukė sutartį, nes ieškovo pasiūlyta paslaugų kaina nuo 2012 m. birželio 1 d. pakilo ir nebepateisino atsakovo lūkesčių. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad ieškovas savo pareigos įrodyti, jog atsakovas į jį nesikreipė dėl sutarties nutraukimo, ir kad atsakovas visą ieškovo nurodytą laikotarpį naudojo, t.y. priėmė ieškovo tiekiamas paslaugas, neįvykdė. Todėl, teismas konstatuoja, kad UAB „Kavamedia“ nuo 2012 m. birželio 1 d. nebeturėjo jokio pagrindo teikti atsakovui savo paslaugų. Išvadą byloje teikiančios institucijos Ryšių reguliavimo tarnybos argumentas, jog vienu metu gali būti užtikrinamas kelių analogiškų paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų teikimas, vertintinas kritiškai, kadangi prieštarauja bet kokiems logikos principams. Todėl atmetami argumentai, kad atsakovas turėjo galimybę prisijungti ir prie UAB „Kavamedia“ tinklo, tuo pačiu metu naudojant UAB „Consilium optimum“ teikiamas paslaugas. Šią teismo išvadą taip pat patvirtina ir 2015-11-12 UAB „Consilium optimum“ paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog „tuo pačiu laikotarpiu, nuo 2012-07-18 iki 2012-11-30, tam pačiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), du paslaugų teikėjai, t.y. UAB „Kavamedia“ ir UAB „Consilium optimum“, vienu metu negalėjo teikti paslaugų (interneto ir skaitmeninės televizijos), kadangi 2012-07-18 pajungiant paslaugas pagal abonentinę duomenų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), telekomunikacijų paskirstymo skydelyje kliento buto aukšte iš kliento buto išeinantys laidai kliento pageidavimu buvo prijungti prie UAB „Consilium optimum“ linijos“.

Vadovaujantis CK 6.228-16 straipsnio 1 dalimi, vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, taip pat skaitmeninis turinys, neturi pareigos už tai mokėti. Vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų, taip pat skaitmeninio turinio gavimo. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti, o 3 dalyje nustatyta, kad pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, jog teismas konstatavo 2010 m. gegužės 28 d. Sutarties nutraukimą nuo 2012 m. birželio 1 d., ieškovo ieškinys, grindžiamas sąskaitomis-faktūromis nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kurios skiriasi nuo atsakovo pateiktųjų bei kuriose, be kitų skirtumų, matyti tariama atsakovo skola eurais (kas, kelia abejonių jų patikimumu, atsižvelgiant į tai, kad euras Lietuvoje įvestas tik nuo 2015 m. sausio 1 d.) atmetamas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė atsisakė ieškinio dalyje dėl 159,29 EUR įrenginio ir įrangos mokesčio bei 5,77 EUR delspinigių priteisimo. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 d. numato, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinio dalies atsisakymas gali būti priimtas (CPK 42 str.). Civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Aukščiau nurodytais motyvais konstatuotina, jog ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo delspinigius bei 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl atmestini.

Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

LR CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Atsakovas advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 300,00 EUR. Šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Ieškinį atmetus, teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimui – 4,00 EUR priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., CPK 96 str. 6 d.).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovo Lindorff Oy, kodas 0140351-4, Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į. k. 111882842, atstovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 159,29 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt devyni eurai) įrenginio ir įrangos mokesčio bei 5,77 EUR (penki eurai 77 ct) delspinigių priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lindorff Oy, kodas 0140351-4, Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į. k. 111882842, atsakovo P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 EUR (trys šimtai eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo Lindorff Oy, kodas 0140351-4, Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į. k. 111882842, į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimų – 4,00 EUR (keturi eurai). Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas