Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams K. P., T. P. ir A. K. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, iškeldinant iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė K. P. į teismo posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant. 2017-08-21 atsakovė K. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neįvykus varžytinėms ieškovas A. P. nepareiškė noro perimti jai priklausančio turto. Pasibaigus terminui A. P. pareiškė norą perimti jos turtą, tačiau jis praleido terminą. Ji nesutiko su 2017-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktu ir jį apskundė, todėl mano, kad jis yra negaliojantis. Atsižvelgiant į tai ji mano, kad ieškinys pareikštas be jokio teisinio pagrindo, todėl atmestinas.

Atsakovas T. P. į teismo posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. 2017-09-07 atsakovas T. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad antstolis Tomas Ubartas perdavė ieškovui A. P. ne tik jo buvusiai žmonai priklausantį turtą, bet ir jo turtą. Jis gyvena sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) jam priklauso ½ minėtos sodybos. Sodybą kartu su sugyventine K. P. įsigijo 2001-03-22. K. P. mokėjo pusę šios sodybos kainos. Nuo 2014-04-03 jis su K. P. bendro ūkio nebevedė, tačiau K. P. sutiko, kad jam priklausytų ½ sodybos, bet savo nuosavybės teisių į minėtą turtą VĮ „Registrų centre“ neįregistravo. Be to, jis mano, kad sodyba buvo įvertinta neteisingai. Sodyboje yra miesto vandentiekis ir vietinė kanalizacija, kurie nebuvo įtrauktos į sodybos kainą, taip pat į sodybos kainą nebuvo įtraukta vonia ir tualetas. Jis pirko vietinę kanalizaciją, už kurią sumokėjo 6900 Lt, pirko plastikinius langus už 2000 Lt, suremontavo vonią ir tualetą už 1000 Lt.

Atsakovė A. K. į teismo posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-10-09 Viduklės seniūnija pateikė informaciją, jog A. K. su sūnumu E. K. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu Geležinkeliečių (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu negyvena, nes nuo 2017 metų pradžios išvyko į Jungtinę Karalystę. Nurodo, kad ieškinio reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. P. 2017-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0136/16/02566/1 perėmė iš atsakovės K. P. (skolininkės) šį nekilnojamąjį turtą: 2.5400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 7(duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (b. l. 7). Nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovui A. P. nekilnojamo turto registre įregistruotos 2017-05-30, įregistravimo pagrindas 2017-06-16 turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0136/16/02566/1 (b. l. 8-10). Iš 2017-06-16 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro pareiškimo matyti, kad K. P. buvo prašoma išsikelti iš A. P. priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iki 2017-07-05, taip pat ji buvo įspėta, kad iki nurodytos datos neišsikėlus bus kreiptasi į teismą dėl iškeldinimo bei reikalaujama nuostolių atlyginimo (b. l. 11). Iš 2017-07-17 Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos pažymos apie K. P. šeimos sudėtį matyti, kad ji šeimoje gyvena viena, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (b. l. 13). Iš 2017-07-17 (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos dėl deklaruotų asmenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra deklaruoti šie asmenys: T. P., E. K., A. K. (b. l. 14). Iš ištuokos liudijimo matyti, kad T. P. ir K. P. išsituokė 2010-06-22, įrašo Nr. 79 (b. l. 29). Iš atsakymo į 2017-07-31 skundą dėl ekspertizės akto Nr. EKZ_2016 ISK SIAU matyti, kad pervertinimas yra neįmanomas. Vandentiekio ir nuotekų tinklai į vertę nebuvo įtraukti, nes jiems nėra atlikti kadastriniai matavimai ir jie neįtraukti į nekilnojamojo turto registrą (b. l. 31). Iš 2011-07-04 sutarties matyti, kad K. P. iš UAB „KelmOils“ įsigijo nuotėkų valymo įrenginius už 6900 Lt (b. l. 32-33). 2011-04-14 K. P. su UAB "Raseinių vandenys" sudarė geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 4354 (b. l. 35-36). T. P. nuo 2016-05-16 iki 2039-02-07 išduotas neįgaliojo pažymėjimas, jam nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 37). Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-10-25 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad A. K. su sūnumi E. K. deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau seniūnijos žiniomis ji su sūnumi minėtu adresu negyvena, 2017 m. pradžioje išvyko į Jungtinę Karalystę (b. l. 60). Iš 2017-10-09 Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos pažymos dėl A. K. deklaruotos gyvenamosios vietos matyti, kad A. K. su sūnumi E. K. deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu 2.5400 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

. Seniūnijos žiniomis A. K. su sūnumi 2017 m. pradžioje išvyko į Jungtinę Karalystę (b. l. 61).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų tiek daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybė teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 str. 1 d., 4.95 str.).

CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovai ieškovo nekilnojamuoju daiktu naudotųsi nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu. Nustačius, kad ieškovui A. P. nuosavybės teisėmis priklausančiame turte: 2.5400 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovai K. P., T. P., A. K. būna be teisinio pagrindo, konstatuotinas ieškovo kaip namo savininko teisių pažeidimas (CK 4.37 str.). Įvertinus aptartų įrodymų visetą darytina išvada, kad atsakovai neišsikeldami iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir kitų negyvenamųjų patalpų pažeidžia ieškovo, kaip teisėto daikto savininko, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise įgytu daiktu ir juo disponuoti. Nustačius tokį pažeidimą, ieškovas įgyja teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu. Nors T. P. atsiliepime ir nurodė, kad ½ minėto nekilnojamojo turto priklauso jam, tačiau įrodymų šiam argumentui jis nepateikė, iš byloje esančių VĮ Registrų centras išrašų matyti, kad T. P. minėto nekilnojamojo turto savininku niekuomet nebuvo.

Esant šioms aplinkybėms, ginant ieškovo nuosavybės teisę, ieškinys tenkintinas ir atsakovai K. P., T. P. ir A. K. su sūnumi E. K., gim. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu iškeldintini iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo daikto.

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovas prašė iš atsakovų priteisti 900,00 Eur nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovo veiksmų. Jis nurodė, kad nuo 2017-05-30 jis yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau atsakovai jam priklausančiu turtu naudojasi iki šiol, todėl už naudojimąsi turtu, turi būti atlyginti nuostoliai. Ieškovas mano, kad nekilnojamąjį turtą galėjo išnuomoti už 300 Eur mėnesinį mokestį, tokiu būdu atsakovai jam priklausančiu turtu naudojasi jau tris mėnesius, todėl jam padaryta 900 Eur nuostolių.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatose. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 str.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį.

Ieškovas A. P. nagrinėjamoje byloje teigia, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis patyrė 900,00 Eur nuostolių, tačiau į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio prašomų priteisti nuostolių dydį. Pažymėtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas A. P. savo nuostolius įvardija kaip negautas pajamas, kurias galėjo gauti išnuomodamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini tačiau to negalėjo padaryti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovai iki šiol gyvena jam priklausančiame name tam neturėdami jokio teisinio pagrindo. Ieškovas teigia, kad išnuomojęs minėta nekilnojamąjį turtą per mėnesį būtų gavęs 300,00 Eur pajamų, kas už visą laikotarpį (tris mėnesius) sudaro 900,00 Eur, tačiau teismui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio nuomos rinkos kainų Raseinių rajone ar panašių įrodymų, iš kurių būtų galima konkrečiai nustatyti ieškovo nuostolius. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje A. J. firma v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008, 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013). Nagrinėjamu atveju įvertinusi visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas A. P. neįrodė visų trijų aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų negautoms pajamoms pagrįsti. Ieškovui neįrodžius patirtų nuostolių dydžio, negalima ir atsakovų civilinė atsakomybė, todėl teismas kaip neįrodytą ir nepagrįstą atmeta ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 900,00 Eur nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 17,32 Eur už notaro suteiktas paslaugas bei 200,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai nukreipti į atsakovę K. P., o T. P. ir A. K. į procesą dėl iškeldinimo įtraukti todėl, kad jie deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš K. P..

Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistina likusi nesumokėta 50,00 Eur žyminio mokesčio dalis už reikalavimą dėl iškeldinimo. Iš atsakovų valstybės naudai priteistina ir 16,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 93 str. 2 d. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi E. K., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančių 2.5400 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. P. ieškovui A. P. 267,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 50,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.