Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2023 m. rugsėjo 11 d. veika) 30 parų arešto;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. sausio 3 d. veika) 30 parų arešto;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir T. V. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d., tai yra dvi paros.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

5.4. Remdamasis išdėstytu, gynėjas nesutinka su specialisto išvada, kad nėra duomenų, jog įvykio metu (aktualu 2023 m. rugsėjo 11 d.) nuteistasis T. V. būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, kadangi tai prieštarauja bylos medžiagai. Teismas šios aplinkybės net netyrė. Pasak gynėjo, iš minėtos specialisto išvados atsakymo akivaizdu, jei yra duomenų, kad T. V. įvykio metu buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, tai jam būtina skirti teismo psichiatrijos ekspertizę pakaltinamumui nustatyti. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, byloje privalėjo būti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė T. V. pakaltinamumui nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. imtinai (nuo gydymo pradžios iki kol pas jį rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų sulaikant ir kratos metu namuose) nustatyti. Nustačius, kad nuteistasis T. V. tuo metu buvo nepakaltinamumo būsenoje, jis negali būti pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį (2023 m. rugsėjo 11 d. veika).

5.7. Gynėjo teigimu, BK 259 straipsnio 3 dalies taikymui nėra reikšmingas narkotinių medžiagų kiekis, todėl atleidimas nuo atsakomybės galimas ir dėl labai didelio narkotinių medžiagų kiekio, taikomas ir veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, atžvilgiu, kai nėra tikslo platinti. Gynėjo įsitikinimu, BK 259 straipsnio 3 dalį galima taikyti nuteistojo T. V. atžvilgiu dėl visų trijų veikų. Sprendimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį gali būti priimamas bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nr. AB-40-1, 17.1 punktas). Pirmosios instancijos teismas privalėjo svarstyti šį klausimą, tačiau jo nei svarstė, nei šio klausimo aspektu tyrė įrodymus. Akcentuojama, kad dėl tos pačios priežasties tokį klausimą svarstyti turi apeliacinės instancijos teismas, atitinkamai ištirdamas įrodymus.

5.8. Apeliaciniu skundu neginčijamas nuteistojo T. V. pripažinimas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinkama su parinkta bausmės rūšimi ir dydžiu. Pasak gynėjo, teismas skyrė griežčiausią bausmės rūšį ir netgi artimą vidurkiui, kai T. V. buvo kaltinamas lengviausia iš visų alternatyvių veikų tiek pagal medžiagas, tiek pagal veiksmą. Iš visų išvardintų medžiagų mažiausiai pavojinga visuomenei yra neteisėtas disponavimas šaudmenimis. Mažiausiai pavojingas veiksmas yra neteisėtas laikymas. Šiuo atveju nuteistasis T. V. daugiausiai laikė šaudmenis, kurie yra skirti „C“ kategorijos ginklams, kurie yra mažiausiai pavojingi iš visų, ir juos tik laikė. Gynėjo įsitikinimu, už tokią veiką yra skiriama ne griežčiausia, o švelniausia bausmės rūšis. Be to, tokią nusikalstamą veiką T. V. padarė pirmą kartą. Visi ankstesni teistumai yra susiję su narkotinėmis medžiagomis (vartojimu ir turėjimu vartojimui) ir vagystėmis, siekiant gauti pajamų narkotikų įsigijimui. Administraciniai pažeidimai irgi yra už vagystes siekiant gauti pajamų narkotikams įsigyti. Akcentuojama, kad T. V. yra ligonis dėl narkotikų vartojimo, todėl neatsakinga yra teigti, kad jis nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, juo labiau kad jis jau daugiau kaip pusę metų savanoriškai gydosi.

5.9. Pažymima ir tai, kad bausmė turi būti motyvuojama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o ne bendrai už visas. Teismas pritaikė vieną motyvaciją dėl bausmės dėl visų inkriminuotų veikų, kas yra neleistina, lėmė netinkamos ir neteisingos bausmės paskyrimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Gynėjas sutinka su teismo motyvacija nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo dėl to, kad T. V. neturi galimybių jų apmokėti, todėl, gynėjo teigimu, parenkant bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, reikia į tai atsižvelgti ir neskirti baudos kaip švelniausios bausmės rūšies, bet paskirti laisvės apribojimą, kuris yra pilnai suderinamas su jo savanorišku gydymusi nuo narkotinės priklausomybės.

2. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas V. Rutavičius nebepalaikė skundo dalies dėl nepakaltinamumo, kitą skundo dalį prašė tenkinti. Kadangi gynėjas nepalaikė skundo dalies dėl nepakaltinamumo, prokuroras šiuo klausimu plačiau nepasisakė. Likusią skundo dalį prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. V. gynėjo advokato V. Rutavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi specialistę Rūtą Švėgždaitę), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, apygardos teismas tinkamai nustatė ir kvalifikavo nuteistojo veiksmus bei paskyrė teisingą bausmę.

Dėl T. V. (ne)pakaltinamumo nustatymo

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje turėjo būti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė T. V. pakaltinamumui nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. nustatyti. Toks prašymas motyvuojamas tuo, jog specialisto išvadoje liko neįvertinti duomenys, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. T. V. nebuvo pasveikęs ir sirgo psichikos sutrikimais, o tai reiškia, kad buvo nepakaltinamas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, jų galiausiai atsisakė ir pats gynėjas.

7. Taigi, apeliacinės instancijos teisme specialistė, remdamasi surinktais duomenimis, dar kartą patvirtino savo išvadą, kad T. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Teisėjų kolegijai įvertinus tiek gynybos akcentuotus bylos duomenis, tiek 2023 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadą bei specialistės paaiškinimus, abejonių dėl nuteistojo T. V. pakaltinamumo nekilo. Iš esmės tokios pat pozicijos laikėsi prokuroras ir gynėjas, kuris atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl šio kelto klausimo. Tokiu būdu, šioje byloje nėra pagrindo T. V. pripažinti nepakaltinamu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį (2023 m. rugsėjo 11 d. epizodas).

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – tikslo platinti

8. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Aptariamos veikos tikslas nėra numatytas kaip būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis, tačiau pirmosios instancijos teismas apskųstame nuosprendyje T. V. nuteisė už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį – 0,2916 g narkotinės medžiagos metadono ir labai didelį kiekį – 0,036 g narkotinės medžiagos karfentanilio. Nuteistasis T. V. tvirtina, kad šios narkotinės medžiagos buvo skirtos ne platinimui, o vartojimui savo tikslais (t. 4, b. l. 120–129), tačiau šie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir jų pagrindu nustatytoms aplinkybėms.

9. Nors nuteistasis T. V. tvirtino, kad aptariamas medžiagas laikė sau vartojimui, visgi pas jį, neskaitant metadono, rasto karfentanilio kiekis (0,036 g) buvo dvigubai didesnis, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta šios medžiagos labai didelio kiekio riba (0,018 g). Nustatant nuteistajam T. V. inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį – tikslą platinti narkotines medžiagas, svarbią reikšmę turi ir kiti byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai.

10. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistojo T. V. atžvilgiu buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas turint duomenų, kad jis platina narkotines medžiagas. Šioje byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai davė parodymus, kad gavę informacijos apie galimai vykstantį narkotinių medžiagų platinimą, klausėsi nuteistojo T. V. ir kitų asmenų telefoninių pokalbių, atliko nuteistojo slaptą sekimą. Liudytojas Jevgenijus Krasnovas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo pavesta atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, nes T. V. galimai užsiima narkotinių medžiagų platinimu Klaipėdos mieste. Buvo atliekama telefonų kontrolė. Iš pokalbių suprato, kad į T. V. kreipdavosi asmenys, norėdami susitikti dėl galbūt narkotinių medžiagų, klausdavo dėl kokybės. Buvo užfiksuoti pokalbiai ar susirašinėjimai tarp T. V. ir S. S. Pokalbio metu T. V. teiravosi, ar reikės nuvykti, buvo informuotas, kad sutarta kitai dienai. Pasak liudytojo, jie suprato, kad T. V. su savimi dar neturėjo narkotikų, tačiau buvo įtarta, kad gali vykti įsigyti narkotinių medžiagų. Liudytojas taip pat nurodė, kad apie 17 val. S. S. dar kartą paskambino T. V. ir šis aiškino, jog yra su draugu. Liudytojo teigimu, iš pokalbių ir susirašinėjimo informacijos suprato, kad T. V. dar nebuvo įsigijęs narkotikų, tačiau vyks įsigyti narkotinių medžiagų. Kadangi turėjo teismo leidimą, toliau buvo atliktas nuteistojo stebėjimas (t. 4, b. l. 120–129). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo J. K. pateikta informacija, kadangi tokius jo parodymus papildo Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuoti nuteistojo T. V. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimai su kitais asmenimis.

11. 2023 m. lapkričio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, užfiksuotas T. V. ir nenustatyto asmens susirašinėjimas ir pokalbiai. T. V. naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 96–97, 98–101). 2023 m. liepos 18 d. 23:37:58 val. į nuteistojo T. V. abonentinį numerį gauta SMS žinutė (čia ir toliau kalba netaisyta) „T. man rytoi reikies kakavos, ar fentos cela gramma“ (t. 1, b. l. 98). 2023 m. rugpjūčio 5 d. 21:13:44 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp T. V. ir nenustatyto asmens. Iš pokalbio turinio galima suprasti, kad nenustatytas asmuo teiraujasi T. V., ar pastarasis gali pasiūlyti narkotinių medžiagų, o T. V. atsako, kad nieko nebėra, kai turės, praneš. Nenustatytas asmuo: „<...> a ko gali pasiūlyt?“, T. V.: „Ai, tai ne, nieko nebėra, nieko jau nebėra, vsio jau <...>, buvo čia dar biški, žinai, bet jau nieko nebėra <...>, gerai, jeigu ką, pasuksiu, parašysiu, jeigu kas nors bus, kažkas tai <...>“ (t. 1, b. l. 59). 2023 m. rugpjūčio 10 d. 19:54:50 val. pokalbio metu nenustatytas asmuo teiraujasi T. V., ar gali atvažiuoti, T. V. klausia, kiek pinigų asmuo turi, aiškinasi, kad už tokią sumą supakuoti reikia į vieną (paketą). Nenustatytas asmuo: „<...> gal, gal galiu atvažiuot“, T. V.: „A girdi, a tu, a tu, a tu, kiek turi, tada aš, jeigu ką, karočė, nu, ten pas žmogų nubėgsiu, o kiek tu turi, jei ką?“, Nenustatytas asmuo: „<...> 70 kažkur tai bus“, T. V.: „<...> girdi, į vieną, į vieną, už tiek?“, Nenustatytas asmuo: „Jo, jo, už 70, į vieną <...>“ (t. 1, b. l. 99– 100). 2023 m. rugpjūčio 12 d. nuo 20:08 val. iki 20:13 val. užfiksuotas susirašinėjimas tarp telefonų abonentų, kuriais naudojosi T. V. ir nenustatytas asmuo. SMS susirašinėjimo turinys liudija, jog nenustatytas asmuo nori iš nuteistojo T. V. įsigyti narkotinių medžiagų, o T. V. atsako, kad jų nebeturi. Nenustatytas asmuo: „Nu kokie reikalai“, nuteistasis T. V.: „O ka tu norejei?“, nenustatytas asmuo: „O ka ira“, „Fentos kakavos“, nuteistasis T. V.: „Nieko vapsie, kai siulau tau nereikia, sugalvoji tada kai nebiera“ (t. 1, b. l. 100–101).

12. 2023 m. lapkričio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenimis užfiksuoti T. V. ir jo sugyventinės S. S. pokalbiai (t. 1, b. l. 107–108). 2023 m. rugsėjo 10 d. 20:32 val. užfiksuoto pokalbio turinys patvirtina, kad kitą dieną (2023 m. rugsėjo 11 d.) susitarta, jog T. V. vyks pasiimti narkotinių medžiagų. T. V.: „<...> a girdi, tenai, nereik važiuoti man tenai, ne? <...>nu, tenai nėra niek – nieko nėra?“, S. S.: „Ne, ne, nu, tai ant rytojaus susitariau <...>“ (t. 1, b. l. 109–110). Kitą dieną, 2023 m. rugsėjo 11 d. 11:52:34 val., S. S. nurodo T. V.: „<...> viską parašiau ten, karoče, a girdi, tai atvežk tą“, T. V. atsako: „<...> tuoj susitvarkysiu ir, ir atvešiu“, S. S.: „<...> parašiau kelintą valandą tau, ten <...>“ (t. 1, b. l. 110–111). Tą pačią dieną, 17:03:44 val., telefoninio pokalbio metu S. S. informuoja T. V., kas turi didelį kiekį narkotinės medžiagos. S. S.: „<...> a girdi jeigu ką, ir Maša turi „Fantos“, nuteistasis T. V.: „<...> pas ją, jinai, ką, dideliais? <...> dideliais jinai nori <...>“ (t. 1, b. l. 105, 106). Šie įrodymai patvirtina nuteistojo T. V. parodymus, kad jis žinojo, kur buvo padėtos narkotinės medžiagos – jos buvo konkrečioje namo laiptinėje (t. 4, b. l. 120–129).

13. Tolimesnę įvykių seką atspindi atliktas T. V. slaptas sekimas, kurio duomenys fiksuoti 2023 m. gruodžio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 122, 123). Atliekant slaptą sekimą nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. 17.48 val. T. V. ir kartu važiavęs asmuo, atpažintas kaip V. Š., dviračiu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo paskutinės laiptinės. V. Š. pasiliko prie laiptinės, o T. V. užėjo į laiptinę. 17.50 val. T. V. išėjo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo paskutinės laiptinės ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtino nuteistojo T. V. sulaikyme dalyvavęs ir byloje liudytoju apklaustas pareigūnas Marius Gedaminskas (t. 4, b. l. 120–129). Atlikus įvykio vietos apžiūrą, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, laiptinės pirmame aukšte rasti ir paimti du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos medžiaga (t. 2, b. l. 1–3, 4–6). Ją ištyrę specialistai nustatė, kad tai yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – metadono ir karfentanilio (t. 2, b. l. 10–12).

14. Taigi, aptarti bylos duomenys, dėl kurių teisėtumo ir leistinumo teisėjų kolegijai abejonių nekilo, vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą narkotinių medžiagų platinimo tikslą. Šią išvadą papildo ir duomenys, kad T. V. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi, narkotinių medžiagų platinimas jam buvo galimybė gauti lėšų pragyvenimui, pasipelnyti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės, jog T. V. laikė 0,2916 g narkotinės medžiagos metadono ir 0,036 g narkotinės medžiagos karfentanilio turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, konstatuotos pagrįstai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį

15. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesvarstė dėl T. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį ir taip padarė BPK pažeidimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad taikyti T. V. atžvilgiu BK 259 straipsnio 3 dalį nėra teisinio pagrindo. Tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir nepasisakė dėl BK 259 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistojo atžvilgiu, nelaikytina BPK pažeidimu, padarytų teismo išvadų nepaneigia.

16. Pagal BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad nustačius tikslą šias medžiagas platinti, kaltininkui atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį negali būti taikomas. Byloje nenustatyta, kad T. V. turėjo tikslą platinti medžiagas, už kurių laikymą nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), tačiau jis neatitinka kitų BK 259 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų.

17. Pagal BK 259 straipsnio 3 dalį, savanorišku kreipimusi į valstybės instituciją, norint atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas, neturint tikslo platinti, narkotines ar psichotropines medžiagas, pripažįstamas toks asmens kreipimasis, kai jis savo valia šias medžiagas atidavė valstybės institucijai, turėdamas galimybę toliau jomis disponuoti. Jei asmuo šias medžiagas atidavė valstybės institucijoms, sužinojęs apie ikiteisminį tyrimą dėl jo neteisėto disponavimo tokiomis medžiagomis ir suvokęs jam kylančios atsakomybės grėsmę, arba atidavė kratos metu ir pan., toks atidavimas nelaikomas savanorišku kreipimusi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-449/2018).

18. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. V. nesikreipė į valstybės institucijas dėl neteisėtai įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų atidavimo. Bylos duomenimis, 2023 m. rugsėjo 11 d. T. V., išėjęs iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo laiptinės, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nutarta atlikti kratą T. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad T. V. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir gali jas laikyti namuose, (t. 2, b. l. 44, 48–49, 53–54). 2023 m. rugsėjo 11 d. pareigūnams atvykus minėtu adresu ir pareikalavus atiduoti daiktus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, tarp jų ir narkotines medžiagas, T. V. pareiškė, jog nieko draudžiamo neturi. Kratos metu pareigūnai rado ir paėmė neteisėtai laikytą narkotinę medžiagą – 0,494 g kokaino (t. 2, b. l. 56–57, 58, 64–66).

19. Be to, ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų, kad S. S. (nuteistojo T. V. sugyventinė) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, galimai laiko ir narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, 2023 m. sausio 3 d. buvo atlikta krata. Jos metu buvo rasta ir paimta 0,014 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 0,195 g narkotinės medžiagos – kanapių, 0,083 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino, 0,000035 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Ir šiuo atveju T. V. atvykusiems pareigūnams patvirtino, kad draudžiamų daiktų neturi (t. 4, b. l. 134–135, 136, 138–139, 141–144, 151–156, 158). Nors nuteistasis T. V. pareiškė, kad kratų metu rastos bei paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam (t. 3, b. l. 129–130, 145), iš aptaro akivaizdu, kad jis narkotines medžiagas, dėl kurių laikymo jam vėliau pareikšti įtarimai, policijos pareigūnams atidavė ne savo valia ir jau neturėdamas galimybės toliau tomis medžiagomis disponuoti. Vertinant byloje pateiktus duomenis apie tai, kad nuteistasis šiuo metu gydosi reabilitacijos centre nuo priklausomybės narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms, pažymėtina, kad T. V. į VšĮ „duomenys neskelbtini“ reabilitacijos centrą kreipėsi (atvyko) tik 2024 m. balandžio 28 d. (t. 3, b. l. 168), tai yra praėjus beveik metams po to, kai kratos metu pareigūnų rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos jo gyvenamojoje vietoje buvo paimtos. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis ankstesnį gydymą nuo priklausomybės T. V. buvo pats nutraukęs, nes buvo pradėjęs vartoti draudžiamas medžiagas, dėl ko išrašytas iš gydymo įstaigos nebaigus gydymo. Apibendrinant tai, kas pasakyta, spręstina, kad pagrindo taikyti BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

Dėl paskirtos bausmės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

20. Skunde keliamas tik T. V. skirtos bausmės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir teisingumo klausimas, neginčijant už kitas nusikalstamas veikas jam paskirtų bausmių bei galutinės subendrintos bausmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde ir išsakytus proceso dalyvių teismo posėdžio metu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. V. parinkta bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, nuteistojo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

21. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai.

22. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

23. Už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. V. už šį nusikaltimą skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas T. V. bausmę už šią nusikalstamą veiką, BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė.

24. T. V. padaryta veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo sudėties požymius. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad neteisėtai, neturint leidimo nuteistasis T. V. laikė 47 vienetus šaudmenų, kurie skirti A, B, C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Byloje nustatyta, kad kratos metu T. V. gyvenamojoje vietoje buvo rasti 13 vienetų pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 Long Rifle) ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 1 – 5,6 mm kalibro (.22 Short) trumpasis žiedinio įskėlimo šovinys, kuris yra šaudmuo, skirtas B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 25 vienetai pramoninės gamybos 6 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flobert“ tipo šoviniai, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams; vienas pramoninės gamybos, 9 mm kalibro garsinis šovinys, kuris yra šaudmuo, skirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 2 vienetai pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 5 vienetai pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro garsinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pažymėtina, policijos pareigūnams atvykus atlikti kratą pas nuteistąjį, apie turimus šaudmenis pastarasis neužsiminė. Taip pat įvertinamos ir jų laikymo aplinkybės – šaudmenis T. V. laikė ne seife, kitiems asmenims neprieinamoje vietoje, o spintelėje, dėžutėje. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis dažnai būdavo apsvaigęs, buvo kilęs realus pavojus, jog rasti šaudmenys galėtų patekti pas trečiuosius asmenis, o apsvaigęs asmuo negalėtų užtikrinti tokiu būdu laikomų šaudmenų saugumo. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalį, ginklai ir šaudmenys pagal jų pavojingumo laipsnį yra priskiriami vienai iš keturių kategorijų – A, B, C arba D, pavojingiausi yra A kategorijos ginklai ir šaudmenys, o mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pas nuteistąjį buvo rasti ir šaudmenys, priskiriami A kategorijai. Nors nenustatyta, kad dėl šios veikos buvo kilę realūs neigiami padariniai ar šiuos šaudmenis ketinta panaudoti nusikalstamais tikslais, vis tik atsižvelgtina, kad šie šaudmenys yra priskiriami šaudyti ir pačios pavojingiausios kategorijos koviniais ginklais.

25. Skundžiamu nuosprendžiu be nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, T. V. nuteistas ir už vieną labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir du nesunkius (BK 259 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Nenustatyta nė vienos nuteistojo T. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatyta T. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, ir tai taip pat buvo įvertinta parenkant bausmę. Apeliacinio skundo argumentų dėl per griežtos bausmės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrimo kontekste įvertinama ir nuteistojo asmenybė. T. V. daug kartų teistas, daugiausia už vagystes (t. 4, b. l. 49–69), baustas administracine tvarka net 89 kartus (t. 4, b. l. 74–78). Šios aplinkybės leidžia T. V. charakterizuoti kaip linkusį nusikalsti, pažeisti teisės aktų reikalavimus. Jam skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia. Be to, nuteistasis nedirba, paskutinį kartą MB „duomenys neskelbtini“ dirbo nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2022 m. birželio 10 d. (vieną dieną) (t. 4, b. l. 71). Tai taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį T. V. Teisėjų kolegija įvertino tai, kad pagal naujai pateiktus duomenis T. V. pastaruoju metu gydėsi priklausomybę reabilitacijos centre, tačiau tiek ši aplinkybė, tiek kiti padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tiek ir T. V. asmenybės pavojingumą apibūdinantys duomenys turi būti vertinami visumoje.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas už disponavimą šaudmenimis tik T. V. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskirtas bausmes subendrino labiausiai jam palankiu bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. V. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą atmesti.