- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- eI2-11393-860/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07952-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės patikslintą skundą (prašymą) atsakovui J. K. (jo įstatyminei atstovei A. S.) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl pilietybės netekimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė (toliau – ir Ministrė) kreipėsi į teismą su skundu (prašymu), kurį vėliau patikslino, prašydama nuspręsti, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo (duomenys neskelbtini).
Patikslintame skunde (prašyme) paaiškina, kad kreipiasi dėl atsakovo J. K. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kadangi sprendimas dėl pilietybės buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą (toliau – ir Pilietybės įstatymas). Nurodo, kad atsakovas buvo pripažintas Lietuvos Respublikos piliečiu nuo gimimo teisiniu ir faktiniu pagrindu ((duomenys neskelbtini)atsakovo susilaukė motina, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, t. y. A. S. ir tėvas – ne Lietuvos Respublikos pilietis). Nurodo, jog vėliau paaiškėjo, kad faktinis pagrindas neegzistavo. Akcentuoja, kad atsakovo motina A. S. 2010 m. vasario 5 d. įgijo Jungtinių Amerikos Valstijos (toliau – ir JAV) pilietybę, todėl pagal tą dieną galiojusio Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 21 straipsnio 3 dalį neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Teigia, kad pagal Ministro 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 1V-765 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punkto ketvirtą pastraipą, A. S. yra netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės. Pažymi, jog Įsakymas neapskųstas. Paaiškina, kad atsakovo įstatyminės atstovės A. S. JAV pilietybės įgijimas tapo žinomas Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. liepos 21 d. gavus atsakymą iš JAV ambasados esančios Lietuvoje, o konkreti JAV pilietybės įgijimo data paaiškėjo iš ambasados 2023 m. balandžio 13 d. atsakymo. Teigia, kad atsakovui gimstant, jo motina nebeturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl nurodytas faktinis pagrindas pripažinti atsakovą Lietuvos Respublikos piliečiu neegzistavo. Pažymi, jog teisinis pagrindas – Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis buvo pritaikyta neegzistuojant nurodytam faktiniam pagrindui, t. y. gimimui iš Lietuvos Respublikos piliečio. Nurodo, kadangi sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus Pilietybės įstatymą, kyla Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte numatyta pasekmė – pilietybės netekimas.
2. Atsakovo įstatyminė atstovė nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą (prašymą) nepateikė, apie bylos nagrinėjimą teisme buvo informuota tinkamai (viešo paskelbimo būdu).
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka su pareiškėjos patikslintu skundu (prašymu) ir prašo jį patenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad atsakovas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 2010 m. gruodžio 2 d. priimto Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad atsakovo motina A. S. įgijusi JAV pilietybę nepranešė apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Lietuvos Respublikos įgaliotoms institucijoms, todėl atsakovo gimimo metu Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad atsakovo motina yra kitos valstybės pilietė. Paaiškina, jog atsakovo motina A. S. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo 2010 m. vasario 5 d., todėl atsakovas, gimęs (duomenys neskelbtini), neatitiko Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pagrindo – negalėjo įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės gimdamas. Todėl sprendimas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Bylos nagrinėjimo dalykas – Ministrės prašymas nuspręsti, kad atsakovas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo (duomenys neskelbtini), paaiškėjus, kad atsakovas ją įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymą.
5. Byloje nustatyta, kad atsakovas J. K., gim. (duomenys neskelbtini) JAV, yra Lietuvos Respublikos ir JAV pilietis. Atsakovas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 2010 m. gruodžio 2 d. priimto Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį.
6. Migracijos departamentas 2022 m. gavęs informaciją, kad atsakovo motina A. S. galimai yra įgijusi JAV pilietybę, 2022 m. liepos 11 d. raštu Nr. 22SD5414 „Raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo“ informavo A. S., kad ji galimai yra įgijusi JAV pilietybę. Rašte nurodė, kad remiantis Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, A. S. turi per 2 mėnesius Migracijos departamentui pateikti pranešimą dėl įgytos kitos valstybės pilietybės.
Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 22SD6809 „Dėl A. S. Lietuvos Respublikos pilietybės“ taip pat informavo A. S. atstovę advokatę V. V., jog A. S. Migracijos departamentui per 4 mėnesius nuo šio rašto išsiuntimo dienos turi pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, nurodyti ar atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7, 9 ar 11 punktų reikalavimus (vieną iš reikalavimų), kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis ir pridėti tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat nurodė, kad A. S. nepateiktus prašomų dokumentų nustatytu terminu bus pradėta Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūra.
7. Migracijos departamentas negavęs atsakymo iš A. S., 2022 m. liepos 19 d. raštu Nr. 22SD6042 kreipėsi į JAV ambasadą Lietuvos Respublikoje su prašymu patikslinti, ar A. S. yra įgijusi JAV pilietybę.
JAV ambasada Lietuvos Respublikoje 2022 m. liepos 21 d. pateikė atsakymą, kuriuo patvirtino, kad A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje) įgijo JAV pilietybę.
8. Ministrė 2022 m. gruodžio 12 d. priėmė Įsakymą, kuriame vadovaudamasi Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu bei atsižvelgdama į Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 7 d. teikimą Nr. 22TR209 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ nusprendė, jog A. S. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.
9. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 23SD8999 pakartotinai kreipėsi į JAV ambasadą Lietuvoje su prašymu patikslinti A. S. JAV pilietybės įgijimo datą.
2023 m. balandžio 13 d. Migracijos departamentas gavo JAV ambasados Lietuvoje atsakymą, kuriame nurodyta, kad A. S. JAV pilietė yra nuo 2010 m. vasario 5 d.
10. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją, kreipėsi į Ministrę su teikimu „Dėl kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę apgaulės būdu“ (toliau – ir Teikimas), kuriuo siūlė Ministrei kreiptis į VAAT dėl atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad jis įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę apgaulės būdu.
11. Ministrė, atsižvelgusi į Migracijos departamento Teikimą, 2023 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į VAAT.
12. Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).
Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant. Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).
Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
Taip pat Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas (Konstitucinio Teismo 1998-11-11, 2003-12-30, 2006-11-13 nutarimai, 2013-03-13 sprendimas). Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad pagal Konstituciją negalimas ir toks įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamas aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2006-11-13 nutarimai). Tokia doktrininė nuostata įtvirtinta ir pilietybės teisinį reguliavimą aiškinančiame Konstitucinio Teismo 2013-03-13 sprendime. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017).
14. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad atsakovas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo nuo gimimo dėl to, jog jo motina A. S. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, atsakovo motina A. S. dar 2010 m. vasario 5 d. buvo įgijusi JAV pilietybę. Tad ji realiai nuo tada, t. y. 2010 m. vasario 5 d., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, nes įgijus kitos valstybės pilietybę (šiuo atveju JAV), netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis; tuo metu galiojusios Pilietybės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 3 dalis); byloje nenustatyta Pilietybės įstatyme įtvirtintų išimčių, kad A. S. įgijus JAV pilietybę, jai būtų palikta ir Lietuvos Respublikos pilietybė. Tuo pačiu tai reiškia, kad atsakovo J. K. gimimo metu (jis gimė JAV), t. y. (duomenys neskelbtini)., jo motina A. S. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė, tad ir atsakovas neturėjo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę (atsakovo tėvas – yra JAV pilietis).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ši svarbi aplinkybė nebuvo žinoma atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu (t. y. (duomenys neskelbtini)) atitinkamoms Lietuvos valstybės institucijoms, nes atsakovo motina nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos pranešti apie įgytą kitos valstybės (šiuo atveju JAV) pilietybę.
15. Pilietybės įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad VAAT vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
16. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovo J. K. gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) jo motina A. S. jau buvo netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės (ji pilietybės neteko 2010 m. vasario 5 d.) ir ši reikšminga aplinkybė nebuvo žinoma atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu įgaliotoms Lietuvos institucijoms, - sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas J. K. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo nesant tam pagrindo, t. y. jo gimimo metu jo motina nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė (Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nes ją įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymą; atsakovas pilietybės netenka Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Taigi, Ministrės prašymas patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas, Pilietybės įstatymo 34 straipsnis).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja prašo nuspręsti, jog J. K., gim. (duomenys neskelbtini), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo gimimo. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo nuspręsti dėl pilietybės netekimo į praeitį, nes teismo sprendimo galia yra nukreipta į ateitį.
18. Pilietybės įstatymo 36 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad jeigu šis VAAT sprendimas nebus apskųstas ir įsiteisės, tai jis turi būti nustatyta tvarka paskelbtas Teisės aktų registre.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 34 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės patikslintą skundą (prašymą) dėl pilietybės netekimo patenkinti.
Pripažinti, kad J. K. a. k. (duomenys neskelbtini), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Esant nustatytoms sąlygoms, įsiteisėjusį šį teismo sprendimą dėl pilietybės netekimo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.