Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro skundą atsakovams A. M., A. M. ir R. M., trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pilietybės netekimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Trečiajam suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

7. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. M. (duomenys neskelbtini). yra Lietuvos Respublikos ir Suomijos pilietis. Atsakovas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį.

8. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 18 d. gavo A. M. ir R. M. pranešimus apie įgytą kitos valstybės - Suomijos pilietybę, kuriuose buvo nurodyta, kad A. M. ir R. M. (duomenys neskelbtini). įgijo Suomijos pilietybę ir neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7, 9 ar 11 punktų sąlygų, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Byloje pateiktas išrašas iš Suomijos gyventojų informacinės sistemos (patvirtintas pažyma Apostille), kuriame buvo nurodyta, kad A. M. (duomenys neskelbtini). įgijo Suomijos pilietybę, bei išrašas iš Suomijos gyventojų informacinės sistemos (nepatvirtintas pažyma Apostille), kuriame nurodyta, kad R. M. (duomenys neskelbtini). įgijo Suomijos pilietybę. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-221 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę “ (toliau – ir Įsakymas), pripažino, kad A. M. ir R. M. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės - Suomijos pilietybę.

9. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 18 d. gavo atsakovo A. M. tėvo A. M. pateiktą pranešimą apie jo sūnaus A. M. įgytą Suomijos pilietybę, kuriame nurodyta, kad atsakovas A. M. (duomenys neskelbtini). įgijo Suomijos pilietybę ir atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu.

10. Migracijos departamentas pranešimo nagrinėjimo metu nustatė, kad sprendimas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas pažeidus Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovo (vaiko) A. M. gimimo metu jo tėvai A. M. ir R. M. nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai (iki vaiko gimimo jau buvo įgiję Suomijos pilietybę).

11. Atsakovas A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Suomijoje, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį. Duomenys apie atsakovo A. M. turimą Lietuvos Respublikos pilietybę buvo įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre registruojant vaiko gimimą pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 3 dalį.

12. Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).

13. Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant. Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas). Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad pagal Konstituciją negalimas ir toks įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamas aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai). Tokia doktrininė nuostata įtvirtinta ir pilietybės teisinį reguliavimą aiškinančiame Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendime. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017).

15. Pilietybės įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo nuo gimimo dėl to, jog jo tėvai A. M. ir R. M. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. ir R. M. nuo (duomenys neskelbtini). įgijo Suomijos pilietybę. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Įsakymu, pripažino, kad A. M. ir R. M. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės - Suomijos pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. tėvai, jo gimimo metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai, darytina išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, konstatuotina, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nes ją įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymą. Todėl, atsakovas pilietybės netenka Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo prašymas tenkintinas. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas, Pilietybės įstatymo 34 straipsnis).

17. Pareiškėja prašo nuspręsti, jog A. M. gim. (duomenys neskelbtini) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo gimimo. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nuspręsti dėl pilietybės netekimo į praeitį, nes teismo sprendimo galia yra nukreipta į ateitį.

18. Pilietybės įstatymo 36 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre. Jei šis Regionų administracinio teismo sprendimas nebus apskųstas ir įsiteisės, tai jis turi būti nustatyta tvarka paskelbtas Teisės aktų registre.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 34 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą dėl pilietybės netekimo tenkinti.

Pripažinti, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Įsiteisėjusį šį teismo sprendimą dėl pilietybės netekimo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.