Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-10-30 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.; BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2013-06-19 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

3) 2013-09-06 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių;

4) 2015-01-22 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d. 20 parų areštu; 5) 2015-07-10 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. (4 nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d., 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 10 dienų; vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2015-11-04 nutartimi panaikintas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-07-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nukreiptas vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams 10 dienų;

6) 2015-12-07 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-06-19 nuosprendžiu ir 2015-07-10 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;

7) 2016-04-01 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pagal BK 63 str. 4, 9 d., subendrinta su 2015-12-07 Švenčionių rajono apylinkės teismo paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, 2017-12-29 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;

8) 2018-02-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281 str. 7 d. 40 parų arešto bausme;

9) 2018-09-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 str. 2 d.- 3 epizodai, 180 str. 2 d.- 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. 2020-12-09 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikus bausmę. Teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. gegužės 2 d. apie 23.00- 24.00 val., pagrobė svetimą turtą - K. M. priklausantį 1 000 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme.

Be to, jis, 2021 m. gegužės 3 d., apie 00.15 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, ties 83 namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo K. M. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0016, patikros sertifikato Nr. 1466453, buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas- tai yra 1,96 ‰ (promilės) girtumas.

Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gegužės 2 d. prisigėrė pas draugą alkoholio ir ėjo namo. Turėjo atsitiktinį audi automobilio raktelį. Namo ėjo naktį, Rasos g. ir pamatė mašiną, „Audi“. Sugalvojo pasivažinėti. Tai buvo atsitiktinis automobilis. Neieškojo konkretaus automobilio, atsitiktinai pamatė tą automobilį. Atsirakino automobilio priekines vairuotojo duris su raktu. Automobilyje nebuvo signalizacijos. Tada įlipo, užsivedė ir išvažiavo. Važiavo link J. Basanavičiaus g. nuo Gegučių g., pamatė policijos pareigūnus. Matė, kad švyturėliai dega. Išsigando ir pradėjo spausti greičio pedalą. Pradėjo bėgti. Suprato, kad neblaivus, todėl bėgo nuo policijos pareigūnų. Padarė avariją – atsitrenkė į stulpą J. Basanavičiaus g. Policijos pareigūnai sulaikė. Prisipažįsta, kad vairavo neblaivus. Nukentėjusiojo nepažinojo. Gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Blaivas nebūtų taip daręs. Iš Užimtumo tarnybos gaus 200 eurų vienkartinę pašalpą. Dabar jokių pajamų negauna. Pragyventi padeda mama, broliai ir dirba atsitiktinius darbus. Materialinė padėtis sunki. Turto jokio neturi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2021-05-03 apie 4.00 val. K. M. buvo iš Respublikos g. 6 namo kiemo, Kėdainiuose, buvo pavogtas jam priklausantis automobilis Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis draustas tik privalomuoju draudimu, nesignalizuotas, nesaugomas. Padaryta 1 000 eurų materialinė žala. Teritorija neaptverta, nefilmuojama. 2021-05-03 apie 00.15 val. minėtas automobilis nestojo Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK RS vyr. patruliui M. B. ir tyrėjui V. M., ko pasekoje J. Basanavičiaus g. ties 83 namu, Kėdainiuose, padarė eismo įvykį. Nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivus S. K., g. 1997-06-05, jam nustatytas 1,96 promilių girtumas, jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę byloje (1 t., b. l. 3).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2021-05-03 apie 00:15 val. Gegučių g., Kėdainių m., automobilis Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestojo Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK RS vyr. patruliui M. B. ir tyrėjui V. M., ko pasakoje J. Basanavičiaus g., Kėdainiuose, ties 83 namu, padarė eismo įvyki. Priėjus prie minėto automobilio, jame buvo tik vairuotojas, kuris sėdėjo už vairo, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Nustatyta, kad automobilį vairavo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jam 2021-05-03 00:18 val. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o 00:40 val. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Patikrinus per CDB nustatyta, kad automobilis Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. M., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad S. K. neturi teisės vairuoti, dėl to jam surašytas AN protokolas. Asmuo uždarytas į Kauno AVPK areštinę. Automobilis nugabentas esančia adresu Respublikos g. 12A Kėdainiai (1 t., b. l. 13).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta iš kur buvo pavogtas automobilis (1 t., b. l. 25-33).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 34-43).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės IRD prie VRM matyti, kad automobilis „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso K. M. (1 t., b. l. 44, 98).

Nukentėjusysis K. M. parodė, kad savo vardu registruotą automobilį "Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-05-02 apie 16.30 valandą pastatė prie (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 21.00 valandą buvo išėjęs į namo kiemą ir automobilis stovėjo kur ir buvo pastatęs. Vėliau vakare apie 22.00 valandą žiūrėdamas pro langą savo automobilį matė stovintį kieme. Jis buvo tvarkingas. Pastatęs automobilį, jį užrakino su automobilio raktu, signalizacijos automobilyje nebuvo, jis buvo techniškai tvarkingas, važiuojantis. Automobilio raktus turėjo tik jis vienas, atsarginius automobilio raktus visą laiką laikė savo namuose. Prieš tai savo automobiliu niekam nebuvo davęs naudotis ar važinėti. 2021-05-03 apie 4.00 valandą pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai ir pasiteiravo kur yra automobilis "Audi 80", pasakė, kad stovi prie Rasos g. 6 namo. Policijos pareigūnai pranešė, kad automobilis "Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pavogtas ir su juo sulaikytas neblaivus asmuo, kuris atsitrenkė į elektros stulpą ir apgadino mano automobilį. Buvo informuotas, kad jam priklausantis automobilis yra nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Respublikos g. 12A, Kėdainiuose. Kas galėjo pavogti jam priklausantį automobilį nežino. Ryte nuėjęs į automobilių aikštelę apžiūrėti savo automobilio pamatė, kad jo priekinė dalis yra sudaužyta, nuleisti ratai, automobilis neberemontuojamas. Automobilio viduje jokių vertingų daiktų nebuvo ir iš jo vidaus niekas nepavogta. Dėl pavogto automobilio padaryta 1000 eurų materialinė žala (1 t., b. l. 54-55).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta ir užfiksuota eismo įvykio vieta yra adresu J. Basanavičiaus g. 83, Kėdainiai. Apžiūrėtas automobilis. Daugiau objektų reikšmingų tyrimui įvykio vietoje nepastebėta (1 t., b. l. 87-93).

Transporto priemonės apraše detaliai nurodyti automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai (1 t., b. l. 94-95).

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi 80“, pagaminto 1991 m., vidutinė rinkos vertė 400 eurų (1 t., b. l. 99).

2021 m. gegužės 4 d. nutarimu automobilis grąžintas savininkui K. M. (1 t., b. l. 101-102, 104).

Liudytojas M. B. parodė, kad 2021-05-03 apie 00:15 val. Gegučių g., Kėdainių m., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir J. Basanavičiaus g., Kėdainiuose, ties 83 namu, padarė eismo įvykį. Priėjus prie minėto automobilio, jame buvo tik vairuotojas, kuris sėdėjo už vairo, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Nustatyta, kad automobilį vairavo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jam 2021-05-03 00:18 val. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o 00:40 val. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 110-111).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021-05-03 00:18 val. S. K. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, o 2021-05-03 00:40 val. S. K. nustatytas 1,96 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 116-117).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulis nustatė S. K. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija - pėda po pėdos. Jam buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0016: pirmu tikrinimu 2021-05-03 00:18 val. S. K. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, o antru tikrinimu 2021-05-03 00:40 val. S. K. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 119).

2021-05-03 Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio V. M. sprendimu S. K. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam (1 t. b. l. 120).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. kad S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. gegužės 2 d. apie 23.00- 24.00 val., pagrobė svetimą turtą - K. M. priklausantį 1 000 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bei kita rašytine bylos medžiaga. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi kaltinamasis užvaldė svetimą turtą - automobilį ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo valdytis, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Pagrobto turto suma nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes automobilio vagystė rodo didesnį nusikalstamos veikos ir pačio kaltinamojo pavojingumą, o tai yra vagystę kvalifikuojantis požymis. Todėl kaltinamojo veikoje yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, 2021 m. gegužės 3 d., apie 00.15 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, ties 83 namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo K. M. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0016, patikros sertifikato Nr. 1466453, buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas- tai yra 1,96 ‰ (promilės) girtumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojų parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti baigti, vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė tyčinius nusikaltimus), į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis ne kartą teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs; administracine tvarka baustas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 46-86, 87-98, 101, 103-104). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas S. K. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Be to, BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnių už šias nusikalstamas veikas sankcijose numatytas tik griežčiausias - terminuoto laisvės atėmimo bausmes (BK 50 str.), ir pastarąją individualizavus, jam skirtinos mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Bausmė skirtina atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, kaltinamasis būdamas neblaivus pasinaudojo svetimu automobiliu be savininko žinios, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, kaltinamajam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant mažesnį nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas – 2 metai.

Prokurorė prašė konfiskuoti iš kaltinamojo nusikaltimo priemonės – vairuoto automobilio vertės piniginį ekvivalentą.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo pagrobtą transporto priemonę Audi 80. Taigi, automobilis panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui (1 t., b. l. 44). Byloje nustatyta, jog transporto priemonė buvo pagrobta ir užvaldyta be savininko žinios, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „Audi 80“ vertė yra 400 Eur (1 t., b. l. 99), todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 400 Eur.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis K. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo ir 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, motyvuodamas, jog iš jo buvo pagrobtas automobilis, kuris buvo apgadintas nepataisomai. Dėl sugadinto automobilio patyrė 1 000 eurų žalą. Taip pat dėl pagrobto automobilio labai pergyveno, pablogėjo sveikata, negali ramiai miegoti, jaučia nepatogumus.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nors byloje nėra pateiktų dokumentų, kurie patvirtintų ieškinio pagrįstumą, tai yra, jog automobilis sugadintas nepataisomai ir nukentėjusysis patyrė 1 000 eurų turtinės žalos, tačiau sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais vertintina, jog tokią žalą nukentėjusysis patyrė, kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis S. K..

CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis K. M. prašo priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos, motyvuodamas, jog dėl pagrobto automobilio labai pergyveno, pablogėjo sveikata, negali ramiai miegoti, jaučia nepatogumus.

Teismui nekyla abejonių, kad K. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, nerimą, nes buvo pagrobtas jo turtas – automobilis. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti pergyvenimai būtų lėmę kokias nors rimtas pasekmes sveikatai, išskyrus patirtus išgyvenimus. Be to, kaltinamojo veiksmai nebuvo nukreipti nei į nukentėjusiojo, nei į jo artimųjų sveikatą. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, tačiau nustatyta, kad nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, pajamų negauna, pragyventi padeda mama, broliai kartais dirba atsitiktinius darbus. Materialinė padėtis sunki. Turto jokio neturi, tačiau yra jaunas, sveikas, darbingas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos turtinės žalos dydį, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 100 Eur dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl kitų procesinių klausimų.

2021 m. gegužės 3 d. 00.20 val. S. K. buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2021 m. gegužės 3 d. 14.35 val. (1 para), (1 t., b. l. 126-129). 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu S. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios. (2 t., b. l. 35-36).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su lipnios juostos dalimis mikrodalelėmis, voką su tamponu (konteineriu) biologiniais pėdsakais, perduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyrių (1 t., b. l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 72,00 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė Rima Šmigelskytė, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (2 t., b. l. 117). Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog jis nedirba, materialinė padėtis sunki, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgus į kaltinamojo materialinę padėtį, nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. K. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 3 d. 00.20 val. 2021 m. gegužės 3 d. 14.35 val. (1 para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur (keturis šimtus eurų) valstybės naudai.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš S. K., nukentėjusiojo K. M. naudai – 1 000,00 eurų (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos atlyginimui ir 100 eurų (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

2021 m. gegužės 3 d. nutarimu S. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, jas palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su lipnios juostos dalimis mikrodalelėmis, voką su tamponu (konteineriu) biologiniais pėdsakais, perduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir pašto išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.