Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui S. G. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, padidino ieškinio reikalavimus iki 1 943,29 Eur sumos (1 865,23 Eur nesumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis ir 78,06 Eur delspinigiai). Nurodė, kad neprieštarauja, jog įsiskolinimo mokėjimas atsakovui būtų išdėstytas, tik prašo nustatyti sąlygą, jog pradelsus vieną įmoką, ieškovė gali priverstine tvarka išieškoti visą sumą.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko, neprieštaravo dėl reikalavimo padidinimo. Paaiškino, kad antstolis yra areštavęs turtą, todėl negali iš karto sumokėti visos įsiskolinimo sumos, prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis matyti, kad pagal 2005-04-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2017-10-10 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui išnuomota Lietuvos Respublikai priklausančio 1,0706 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,3027 ha, o atsakovas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį. Be to, pagal 2009-03-10 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2014-02-05 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui išnuomotas Lietuvos Respublikai priklausantis 0,3194 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį. Iš 2019-03-06 mokesčių mokėtojo kortelės matyti, kad atsakovas valstybinės žemės nuomos mokesčio tinkamai nemokėjo: už 2016 metus nepriemoka sudaro 26,26 Eur, už 2017 metus – 745,13 Eur, už 2018 metus – 1 093,84 Eur.

Ištyrus byloje esančius duomenis nustatyta, kad tarp šalių susiklostė valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4., 1.5., 1.6. punktai numato, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas; nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas; valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuri administruoja žemės nuomos mokestį, apskaičiavo atsakovui, kuris yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,3027 ha, ir Lietuvos Respublikai priklausančio 0,3194 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, priklausančio mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį ir pateikė šį dydį patvirtinančius mokėjimo pranešimus (deklaracijas). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl ko už 2016 - 2018 metus susidarė 1 865,23 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoka.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

Atsakovas pažeidė šių straipsnių nuostatas, ginčo dėl prievolės netinkamo vykdymo tarp šalių nėra, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 1 865,23 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2016 – 2018 metus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 55 punkte numatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas dėl atsakovui paskaičiuotų 78,06 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 44 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tokį prašymą pagrindžiančiu motyvu nurodė, jog visos reikalingos sumos iš karto sumokėti galimybių neturi, kadangi atsakovo atžvilgiu yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas kitų kreditorių naudai, vykdymo procese areštuotas turtas, daromos išskaitos iš darbo užmokesčio. Atsakovas į bylą yra pateikęs šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Taigi, esant tokiems duomenims, taip pat atsižvelgiant į ieškovės poziciją dėl pateikto prašymo, ir į tai, kad įsiskolinimo suma (1 943,29 Eur) atsakovui yra pakankamai didelė, ir jis pagal dabartinę savo finansinę padėtį visos iš karto jos sumokėti galimybių neturi, teismas spendžia, kad yra pagrindas atsakovui suteikti lengvatinį terminą teismo sprendimo įvykdymui. Todėl 1 943,29 Eur priteisto įsiskolinimo (1 865,23 Eur nesumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis + 78,06 Eur delspinigiai) ir 5 procentų metinių palūkanų ieškovei mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, išdėstytinas 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpyje, įpareigojant atsakovą 17 (septyniolika) mėnesių kas mėnesį mokėti po 110 Eur, paskutinį 18 (aštuonioliktą) mėnesį – 73,29 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 943,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis). Teismas procesinio sprendimo vykdymą išdėsto tokiam laikotarpiui, kad atsakovas turėtų galimybę kiekvieną mėnesį ieškovei mokėti atsakovo finansines galimybes atitinkančią sumą, laikydamas, kad sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam terminui nesuteiks nepagrįstą pranašumą atsakovui, o ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių, kad tokios trukmės priteistos sumos išdėstymas dalimis atitinka ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.

Nustatytina, kad atsakovui pažeidus (praleidus) įmokos mokėjimo terminą, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento visai likusiai sumai išieškoti išdavimo (CPK 271 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo S. G. 1 865,23 Eur nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2016 - 2018 metus, 78,06 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 943,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-26 sprendimo vykdymą 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą S. G. kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai:

– 17 (septyniolika) mėnesių – po 110 Eur skolos ir delspinigių;

– paskutinį mokėjimo mėnesį – likusią sumokėti 73,29 Eur skolos ir delspinigių dalį ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 943,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyti, kad atsakovui S. G. pažeidus (praleidus) įmokos mokėjimo terminą, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento visai likusiai sumai išdavimo.

Priteisti iš atsakovo S. G. 44 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.