Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), nevedusio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, Užimtumo tarnyboje neregistruoto, teisto, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje, skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

E. T. kaltinamas tuo, kad jis savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą, o būtent: 2023 m. kovo 4 d. apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalaudamas grąžinti tariamą 30 Eur skolą, 2 kartus kumščiu sudavė R. I. į veido sritį, R. I. pargriuvus, tiksliai nenustatytą kiekį kartų sudavė rankomis ir spyrė nukentėjusiajam R. I. į įvairias kūno vietas, pagrobė N. I. turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung A 13“, kurio vertė – 250 Eur, bevertį mobilaus ryšio telefoną „Huawey“, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, kurio vertė – 100 Eur, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė – 100 Eur, iš piniginės pagrobė – 120 Eur, tokiu būdu panaudodamas fizinę prievartą ir sukeldamas nukentėjusiajam R. I. fizinį skausmą vykdė ginčijamą, tariamą teisę į skolos susigražinimą, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo R. I. teisėms ir teisėtiems interesams, padarydamas nukentėjusiajai N. I. 570 Eur turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamajam be pateisinamų priežasčių neatvykstant į teisiamuosius posėdžius, jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartimi paskelbta paieška ir minėtos kardomosios priemonės pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant jo termino. Ši kardomoji priemonė paskirta nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Kaltinamasis E. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2024 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi, išnagrinėjus klausimą dėl suėmimo pagrįstumo, palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 25 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 25 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu kaltinamasis E. T. prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą arba įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skunde nurodo, kad nuo teisėsaugos institucijų jis nesislėpė ir tam nebuvo pagrindo. Probacijos tarnybai ir tyrėjai jis buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį, tačiau nei šaukimo į teismo posėdį, nei skambučio nebuvo gavęs, todėl nežinojo apie vykstančius teismo posėdžius. Probacijos tarnyba visada rasdavo jį jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, taip pat yra vaizdo medžiaga, patvirtinanti, kad jis tikrai buvo namuose. Nukentėjusiajam žalą atlygino. Jis neturi pagrindo trukdyti teismo procesui. Turi gyvenamąją vietą ir nepilnametę dukrą, kuria turi rūpintis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė atmesti skundą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuotą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ši baudžiamoji byla perduota į teismą su kaltinamuoju aktu, kuris prokuroro surašomas tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 218 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose, Bendrojo pagalbos centro garso įraše ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše užfiksuoti duomenys ir kt.) leidžia manyti, kad E. T. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, netiria ir nevertina byloje surinktų duomenų, nesprendžia įtariamojo (kaltinamojo) kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų. Minėtų duomenų pakankamumo kriterijus, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, t. y. kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms) ir tik tiriant (nagrinėjant) bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 31 d. ir 2024 m. lapkričio 25 d. nutarčių matyti, kad kaltinamajam E. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeistos į suėmimą, o vėliau nustatytas suėmimo terminas, atsižvelgiant į tai, jog E. T. nereaguoja į jam siunčiamus teismo šaukimus, o atvesdinti jį į teisiamąjį posėdį nėra galimybės, t. y. dėl švelnesnių kardomųjų priemonių neveiksmingumo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. T. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam šiuo adresu buvo išsiųstas teismo šaukimas į pirmą teisiamąjį posėdį 2024 m. rugsėjo 26 d. 8.00 val., į kurį kaltinamasis neatvyko. Iš šio teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamojo neatvykimo priežastys nežinomos. Reaguodamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė atvesdinti kaltinamąjį į 2024 m. spalio 23 d. 13.00 val. teisiamąjį posėdį, tačiau kaltinamasis nebuvo atvesdintas. 2024 m. spalio 23 d. gautas nutartį dėl kaltinamojo atvesdinimo vykdžiusio pareigūno tarnybinis pranešimas, kad kaltinamasis jo gyvenamojoje vietoje surastas nebuvo, o kaltinamojo nurodytu kontaktiniu telefonu su juo taip pat susisiekti nepavyko, nes jis išjungtas. 2024 m. spalio 23 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras patvirtino, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat trukdė atlikti procesinius veiksmus, kadangi jį buvo sunku rasti, procesu nesidomėjo, dėl to ikiteisminis tyrimas užsitęsė. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo E. T. neatvykimo bylos nagrinėjimas buvo atidedėtas du kartus, policijos pareigūnai nerado kaltinamojo jo gyvenamojoje vietoje, susisiekti telefonu nepavyko ir galimybių atvesdinti jį į teismą nėra, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje yra neveiksmingos ir neužtikrina kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese (teisiamajame posėdyje), todėl 2024 m. spalio 31 d nutartimi minėtas kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą, nenustatant jo termino bei paskelbė kaltinamojo paiešką. Vykdant šią nutartį, policijos pareigūnai tarnybiniu pranešimu informavo teismą, kad kaltinamasis E. T. 2024 m. lapkričio 25 d. sulaikytas. Specialiai surengtame 2024 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas suėmimo pagrįstumo klausimas, kaltinamasis dėl jo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius paaiškino, kad niekur nesislapstė, kaltinamąjį aktą jis yra gavęs, tačiau manė, kad baudžiamoji byla nutraukta, o kardomosios priemonės galiojo tik iki rugpjūčio mėnesio, pasak jo, skambučio ir laiško jis nebuvo gavęs, savo dabartinį gyvenamosios vietos adresą yra nurodęs probacijos tarnybai, prieš tai gyveno su mergina, tačiau su ja išsiskyrė ir dabar gyvena pas draugą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo pagrįstumo ir jo termino nustatymo klausimą. nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi paliko galioti to paties teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi kaltinamajam E. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jo terminą 2 (dviem) mėnesiams.

Vėlesne to paties teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 2 (dviem) mėnesiams, konstatavus, kad minėtas suėmimo skyrimo pagrindas ir sąlygos vis dar neišnyko. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be minėtų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad E. T. kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 294 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Už šį nusikaltimą įstatymų leidėjas numato, be kita ko, laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo galimo pabėgimo (pasislėpimo) nuo teismo rizikos, įvertino ir BPK 122 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytas aplinkybes, pažymėdamas, kad E. T. nevedęs, turi nepilnametį vaiką, tačiau kartu su vaiko motina negyvena, nedirba, iš viso teistas 9 kartus, kelis kartus baustas administracine tvarka ir paskirtų nuobaudų nemoka. Šios papildomos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nėra susaistytas stipriais socialiniais ir darbiniais ryšiais, todėl būdamas laisvėje jis gali mėginti pakartotinai slėptis nuo teismo ir vilkinti bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes dėl neaiškios kaltinamojo buvimo vietos, negalimumo jo atvesdinti ir paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų nevykdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartis, kuria suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Jos priėmimo metu iš tikrųjų egzistavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Todėl naikinti šią nutartį vien kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vis dėlto, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 19 d. teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo suimtas kaltinamasis, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. baigė įrodymų tyrimą, išklausė baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinio žodžio bei nutarė nuosprendį paskelbti 2025 m. kovo 24 d. 13.00 val. Pažymėtina, kad BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad baudžiamoji byla baigta nagrinėti, kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam buvo paskirta siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese (teisiamajame posėdyje), o ne nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras baigiamojoje kalboje kaltinamajam siūlė skirti baudą ir laisvės atėmimą, kurio vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, prašė atidėti dvejiems metams, konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo laikyti kaltinamąjį suimtą iki nuosprendžio paskelbimo 2025 m. kovo 24 d., todėl kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas keičiama į anksčiau jam taikytas švelnesnes – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, kaltinamąjį iš suėmimo paleidžiant nedelsiant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130, 135 ir 139 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti kaltinamajam E. T. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones: 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo; 2) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį nuo 8.00 iki 11.00 val.

Kaltinamąjį E. T. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.