Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1. 2015-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį – 12 mėn. laisvės apribojimo; 2. 2015-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 12 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 metai 6 mėn. laisvės apribojimo; 3. 2015-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo; 4. 2016-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė S. V. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-11-23 iki 2016-01-22, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. V. 2016 m. vasario 25 d., apie 22 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,28 prom.) sukėlė konfliktą, kurio metu savo motiną V. V. stumdė rankomis ir krūtine, tyčia suėmė motinai V. V. už abiejų rankų, jas stipriai suspaudė, tokiais veiksmais sukėlė motinai V. V. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną grįžo į namus išgėręs ir su motina kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis ištarė grasinančius žodžius, tai buvo kvailas priežodis, paprasčiausiai pasakė nepagalvojęs, jokių realių ketinimų pas jį nebuvo, nieko realiai motinai neorėjo daryti. Motina miegojo, atsikėlė, buvo išsigandusi, jis norėjo ją nuraminti, nenorėjo stumdyti, gal netyčia vieną kartą buvo paėmęs už rankos, bet tikrai ne iš blogų paskatų. Jis viską prisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Mano, kad konfliktai tarp jo ir motinos vyksta dėl amžiaus skirtumo. Neskaičiavo, kiek tą dieną buvo išgėręs, gal šešis bokalus alaus. Gal ir galėjo motinai pasakyti, kad ją užmuš, bet tai yra tik jo priežodis, jis pastoviai taip šneka, tai gavosi lyg pajuokavimas. Šiaip motinai stengiasi padėti, mano, kad problemos sprendimo būdas būtų visiškas alkoholio vartojimo atsisakymas. Jis gyvena iš savo sutaupytų lėšų, kartais paremia ir motina.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. V. parodė, kad įvykio dieną į namus jos sūnus parėjo išgėręs, jos nužudyti negrasino, tik kalbėjo garsiai, rėkavo. Jos apklausoje ikiteisminio tyrimo metu tyrėja sutirštino spalvas. Buvo taip, kad jos sūnus ją paėmė už rankos, o ji sūnų nuvedė į lovą, kad pastarasis netriukšmautų. Ji tyrėjai nesakė, iš kur pas ją atsirado ant rankos mėlynė, ji pati to nepastebėjo. Paskui ji sūnų paguldydavo bet pastarasis vėl vaikščiodavo, kalbėjo visokias nesąmones. Sūnus patriukšmauja, bet jos nužudyti negrasino. Ji kvietė policiją todėl, kad sūnus garsiai šūkavo, buvo vidurnaktis, ji ragino kaltinamąjį nusiraminti, sakė, kad jis kelia per daug triukšmo, trukdo miegoti kaimynams. Tačiau sūnus vis tiek garsiai kalbėjo, įjungė šviesą, neleido ir jai miegoti. Tuomet ji sūnui pasakė, kad jeigu jis taip elgiasi, ji iškvies policiją ir sūnų uždarys į areštinę. Ji nenorėjo sūnaus pasodinti į kalėjimą, mano, kad tai nieko gero neduoda, ji tik galvoja, gal tokia aplinkybė palengvintų jam negerti, ar paskirti kokį gydymą nuo alkoholizmo. Jeigu sūnus šaukia per naktį, ji viena nėra pajėgi jo nuraminti. Kai sūnus būna išgėręs, neatsimena, kas darosi, jam atrodo, kad kažkas bute vaikšto, kad ateina į kambarį svetimi žmonės, jis bėga žiūrėti, kas vyksta. Ji sūnui sako, kad yra tik jie du. Įvykio metu ji buvo išsigandusi, nes sūnus vaikščiojo per naktį ir kalbėjo nesąmones. Galbūt sūnus jai ir sakė, kad ją užmuš, to ji dabar neprisimena. Girtas sūnus gali visko pridaryti ir prikalbėti, bet kai būna negirtas, jai labai padeda ir yra reikalingas. Ji nemano, kad keičia tyrimo metu duotus parodymus.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2016 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė nukentėjusioji V. V.. Įvykio vietoje taip pat nustatyta, kad 2016-02-25 apie 22 val. V. V. sūnus S. V. neblaivus parėjo namo, pradėjo konfliktuoti, keikė necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu susidorojimu („aš tave užmušiu“), tampė už rankų stipriai spausdamas (b. l. 5).

Iš byloje esančio išrašo iš policijos ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-02-25 d. 22.25 val. gautas iškvietimas dėl to, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus namuose stumdo pranešėją, konfliktuoja (b. l. 4).

Teisiamajame posėdyje buvo apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūnė J. M., taip pat, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiosios V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei (b. l. 10), liudytojos A. S. parodymai (b. l. 12), ištirtas skaitmeninio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolas (b. l. 18), kiti įrodymai.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad pasitvirtino S. V. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos motinai. Kaltinamasis S. V. iš esmės neneigė padaręs šią veiką, nors jo parodymai labiau orientuoti į tai, kad jis veikė ne tyčia, bet neatsargiai. Vis dėlto, tiek jo paties, tiek nukentėjusiosios parodymų analizė, garso įrašo iš bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolas teismo vertinimu, atsižvelgiant į patį nusikalstamos veikos aplinkybių kontekstą (kaltinamasis buvo girtas, smurtinius veiksmus prieš motiną atliko nebe pirmą kartą, nukentėjusioji V. V. tiek skambindama į bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdama pagalbą, tiek atvykusiems policijos pareigūnams kategoriškai teigė, kad sūnus ją stumdo, naudoja kitokią fizinę prievartą) teikia pagrindo nedviprasmiškai konstatuoti, kad S. V. veikė tyčia. Todėl šioje bylos dalyje jo nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje S. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. vasario 25 d., apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,28 prom.), konflikto metu naudodamas fizinį smurtą motinos V. V. atžvilgiu, grasino savo motiną nužudyti, tokiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Teisminio nagrinėjimo metu šis kaltinimas nepasitvirtino.

BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. V. įvykio metu, būdamas girtas sakė motinai, kad gali ją užmušti, tačiau realių ketinimų tai padaryti neturėjo. Pati nukentėjusioji įvykio metu buvo įsibaiminusi, tačiau tiek iš šioje byloje esančių įrodymų, tiek iš nuosprendžių ankstesnėse bylose matyti, kad konfliktai tarp neblaivaus S. V. ir nukentėjusiosios V. V. vyksta nuolat, tų konfliktų metu nukentėjusioji būna išsigandusi, tačiau praėjus kiek laiko arba kaltinamajam išsiblaivius, jam atleidžia. Taip atsitiko ir šioje byloje. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji pažymėjo, kad sūnui ji atleido, netgi nori, kad baudžiamoji byla jam būtų nutraukta, o sūnus būtų priverstinai gydomas nuo alkoholizmo. Visų šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamojo išsakyti žodžiai nukentėjusiajai nesukėlė tokio nesaugumo jausmo, kad ji galėtų manyti, kad grasinimai yra realūs ir galėtų būti realizuoti. Atitinkamai, kaltinamojo veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia realiai grasinti motinai, todėl, nesant šių būtinųjų inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymių, S. V. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (S. V. teistas už analogiškas veikas, kurių padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2014-03-30 iki 2014-04-07, diagnozė – psichikos sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės sindromas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas, gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam skirtina įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina galioti kardomoji priemonė suėmimas, nes neišnykę jos pagrindai ir sąlygos (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. V. paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-02-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir laikino sulaikymo bei suėmimo laiką, įskaitytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nuo 2015-11-23 iki 2016-01-22.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

S. V. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nustačius kad, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.