- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- 1A-483-1053/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25200-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. T. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. UAB „Š“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. T. priteista 2 980 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. T. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 24 d., 17.00 val., iki 2021 m. liepos 26 d., 08.08 val., pro tarpą, esantį tarp sienos ir lubų pateko į uždarytą palėpę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė UAB „Š“ priklausančius įrankius: akumuliatorinį perforatorių HILTY, 400 Eur vertės, elektrinius juostinius suktukus HILTY 2 vnt., 1 vnt. vertė 350 Eur, bendros 700 Eur vertės, elektrinį suktuką METABO, 150 Eur vertės, elektrinį lazerinį nivelyrą BOSCH 150 Eur vertės, elektrinį lazerinį nivelyrą BOSCH, 170 Eur vertės, diskinį pjūklą HILTY 400 Eur vertės, HILTY elektriniams akumuliatoriams skirtus pakrovėjus 2 vnt., 1 vnt. vertė 100 Eur, bendros 200 Eur vertės, pakrovėją METABO, 50 Eur vertės, elektrinį suktuką MAKITA 220 Eur vertės, elektrinį suktuką HILTY 300 Eur vertės, elektrines medienos obliavimo stakles MAKITA, 70 Eur vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį MAKITA 100 Eur vertės, elektrinį siaurapjūklį 70 Eur vertės, viso jis pagrobė 2 980 Eur vertės UAB „Š“ priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dienos, kad galėtų bausmę ir toliau atlikti atvirojoje kolonijoje. Apeliantas pažymi, kad dirba statybos bendrovėje „E“. Atlikdamas bausmę atvirojoje kolonijoje jis turi galimybę dirbti, padengti įsiskolinimus, atlyginti ieškiniu priteistą žalą ir padėti savo motinai, kuri yra pensininkė ir neįgali. Kadangi jos pajamos yra nedidelės ir jų neužtenka pragyvenimui, nuteistasis kas mėnesį jai siunčia pinigų vaistams ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Taip pat apeliantas nurodo, kad bausmę atlikdamas atvirojoje kolonijoje turi galimybę savaitgaliais nuvykti namo ir padėti savo motinai atlikti darbus, kurių ji nebegali atlikti. Apeliantas akcentuoja, kad dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jei bausmę atliks atvirojoje kolonijoje, pasižada dirbti ir atlyginti savo nusikaltimu padarytą žalą. Jei teismas negali tenkinti jo prašymo, apeliantas prašo kaip įmanoma labiau sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Valentina Strokinienė prašo nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime pažymima, kad BK 41 straipsnyje yra įtvirtintas teisingos bausmės principas. Bausmė yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai - pasiekia iš esmės tik vieną - nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).
3.2. Prokurorė akcentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Prokurorės įsitikinimu, šiuo atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą A. T. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
3.3. Skundžiamame nuosprendyje teismas A. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstame veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad įvykdytas apysunkis nusikaltimas, kuris padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat tinkamai įvertino A. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis (praeityje teistas net 12 kartų, pagrinde už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka turi nesumokėtų baudų, nuosprendžio paskelbimo metu jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal kitą teismo nuosprendį). Teismas konstatavo, kad A. T. iš ankstesnių bausmių išvadų nepadarė ir nepasitaisė, todėl jam skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Prokurorės vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog teismo paskirta bausmė už nusikalstamą veiką ar galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir neteisinga.
3.4. Atsiliepime teigiama, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis nori padėti senyvo amžiaus neįgaliai savo motinai, tačiau pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog jis turi motiną ir turėjo pareigą ja rūpintis, buvo žinoma tiek paskutinės, tiek prieš tai įvykdytų daugybės nusikalstamų veikų padarymo metu. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad rūpinimasis motina galėtų sulaikyti A. T. nuo nusikalstamų veikų darymo.
3.5. Prokurorė pažymi, kad teismas paskyręs A. T. 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją sumažino vienu trečdaliu, bei dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių. Teismas tinkamai parinko pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalį, laikėsi BK 63 straipsnyje numatytų reikalavimų, taikydamas nuteistajam palankesnį - dalinį bausmių sudėjimo būdą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Atitinkamai nėra pagrindo mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme.
5. Nuteistasis apeliaciniame skunde, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, pateikia argumentus dėl galimybės bausmę atlikti atviroje kolonijoje, kitu atveju prašo realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies mažinimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
6. Skirdamas nuteistajam A. T. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
7. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
8. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. T. skirtą bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, siekiant turtinės naudos, pagrobti daiktai savininkui nebuvo grąžinti. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – nustatyta, kad jis yra vykdantis individualią veiklą, anksčiau 12 kartų teistas, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas bei nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat baustas administracine tvarka, turi nesumokėtų baudų. Duomenų apie buvimą priklausomybės ligų įskaitoje ar gydymą psichiatrine tvarka nepateikta. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, jas patvirtina bylos medžiagoje esantys duomenys. Papildomai pažymėtina, kad A. T. jau ne kartą atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau po to ir vėl nusikalto, po paskutinės bausmės atlikimo praėjus beveik vieneriems metams padarė naujas, analogiškas nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. T. yra linkęs nesilaikyti įstatymų nustatytų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad vadovaujantis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgiant į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, šie bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.
9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė mažesnį nei minimalios ir maksimalios baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad nuosprendis buvo priimtas baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta bei dar labiau mažinti jos dydį nėra pagrindo.
10. Bausmė, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmių sudėjimą, nes bausmių apėmimui BK 63 straipsnio 5 dalies 1-3 punktuose nustatytų sąlygų nagrinėjamu atveju nėra (bendrinamos bausmės už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, abi nusikalstamos veikos turtinio pobūdžio, taigi nėra pagrindo teigti, kad jos itin skiriasi savo pavojingumu). Be to, teismas parinko palankesnį nuteistajam dalinio (ne visiško) bausmių sudėjimo būdą. Nors teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis parinko prie paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedamą 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau matyti, kad pridėta 6 mėnesiai (t. y. pusė) ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. Papildomai pažymėtina, kad bendrinant dalinio sudėjimo būdu 1 metų ir 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, niekaip negalima paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmės, kaip pageidauja apeliantas.
11. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad atlikdamas 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtą bausmę atviroje kolonijoje, turėjo galimybę dirbti statybos bendrovėje „E“ ir iš gaunamos algos mokėti antstoliams bei likusius pinigus skirti motinai, kuri yra senyvo amžiaus, t. y. 72-ejų metų, ir neįgali. Apelianto teigimu, galėdamas atlikti bausmę atviroje kolonijoje, turėtų galimybę savaitgaliais grįžti į namus ir padėti motinai atlikti darbus, kuriuos ji nėra pajėgi padaryti, padengti įsiskolinimus bei atlyginti ieškiniu jam priteistą žalą. Kadangi jos gaunamos pajamos yra nedidelės ir nepakankamos pragyvenimui, nuteistasis kas mėnesį jai siųsdavo pinigų vaistams įsigyti ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės taip pat neduoda pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra pernelyg griežta, ir mažinti jos dydį bei tvirtinti, kad nuteistasis galėtų pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti.
12. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. T. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, sumažinti bausmės dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. T. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.