Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro Kosto Vinersko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti G. R. individualioje įmonėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2019-10-04 apie 20 val. 18 min., Varėnos r., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 63 km., ties Naujųjų Valkininkų k. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. K. 2019-10-04 tarnybiniu pranešimu, kad 2019-10-04 dirbant su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu L. I., 20:04 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkėja pranešė, kad parduotuvės pardavėja neblaivi ir netrukus važiuos automobiliu. 20:18 val. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas sustabdė automobilį Opel. Bendraujant su vairuotoja J. R., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti bendrą asmens būklę. J. R. pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,08 prom. neblaivumas, antruoju - 2,17 prom. neblaivumas. (b. l. 7-9)

Įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, kai 2019-10-04 buvo apžiūrėta vieta kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 63 km., kur buvo sustabdytas patikrinimui automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-20).

Automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros protokolu (b. l. 21-30).

Automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad automobilis registruotas J. R. vardu.

VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, kad pagal pateiktus duomenis automobilio Opel Zafira 2.2 DTI vidutinė rinkos kaina yra 1728 eurų (be PVM) (b. l. 38).

Liudytojo L. I. parodymais, kad 2019-10-04 dirbo kartu su apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu J. K.. Apie 20 val. 04 min. buvo gautas pranešimas, kad maisto prekių pardavėja, dirbanti parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra neblaivi, netrukus važiuos automobiliu Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galimai važiuos į (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. 18 min. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 63 kilometre, ties Naujųjų Valkininkų k. pastebėjo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė. Buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja J. R., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su J. R. nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl nusprendė įvertinti bendrą asmens būklę. Paklausus J. R., ar ji vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko. Ji neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir paaiškino, kad 2019-10-04 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) gėrė alų, tačiau kokį alų ir kiek išgėrė, ji nurodyti negalėjo. 20 val. 24 min. alkotesteriu pirmuoju tikrinimu J. R. nustatytas 2,08 prom. neblaivumas, 20 val. 43 min. antruoju tikrinimu nustatytas 2,17 prom. neblaivumas. Su alkotesterio parodymais J. R. sutiko (b. l. 33-35).

Neblaivumo nustatymo 2019-10-04 aktu, kad J. R. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0251 (patikros sertifikato Nr. 0974747) 20:24 val. nustatytas 2,08 promilės neblaivumas, 20:43 val. nustatytas 2,17 promilės neblaivumas (b. l. 59).

Įtariamosios J. R. parodymais, kad ji kaltę pripažįsta pilnai, dėl to, kad vairavo automobilį, būdama neblaivi, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019-10-04 20 val. parduotuvėje baigė darbą. Prieš darbo pabaigą nusipirko vieną butelį 0,2 l talpos brendžio. Išėjusi iš parduotuvės atsisėdo į jai priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsidarė brendžio butelį ir beveik visą išgėrė. Išgėrusi brendį, nuvažiavo. Kodėl nusprendė vairuoti automobilį išgėrusi alkoholio, pasakyti negali. Važiavo pas draugą R. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jai važiuojant ties (duomenys neskelbtini), apie 20 val. 18 min. pro automobilio galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad iš paskos važiuoja automobilis su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais. Suprato, kad ją stabdo policijos pareigūnai. Jai sustojus, prie jos priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Alkotesteriu du kartus buvo patikrintas jos blaivumas, buvo nustatyta, kad ji neblaivi ir alkoholio kiekis viršija leistiną normą (b. l. 71-73).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamosios J. R. veika kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Kaltinamajai J. R. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jai buvo nustatytas neblaivumas, patvirtina, kad ji suvokė, jog yra apsvaigusi, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jos veiksmai buvo tyčiniai.

Kaltinamoji J. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažįsta ir gailisi padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Už administracinius teisės pažeidimus nebausta (b. l. 57). Nėra duomenų, kad ji įrašyta į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamoji dirba, neteista.

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji yra pripažinusi savo kaltę, todėl taikytina BK 64-1 straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamoji, gavusi pranešimą apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė baudos dydį sumažinti, skiriamą baudą išdėstyti dalimis bei esant galimybei nekonfiskuoti transporto priemonės.

Kaltinamosios prašymas jai skiriamą bausmę - baudą sumažinti tenkinamas. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Vertinant kaltinamosios asmenybę, tai, kad anksčiau nebuvo bausta administracine tvarką, neteista, jai šiuo atveju skirtina bauda, artima numatytai minimaliai baudai. Kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,08 promilės, nustatytas apsvaigimas -vidutinis girtumo laipsnis), transporto priemonę vairavo kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas (važiavimo laikas 20 val. 18 min.), kuomet eismo intensyvumas yra nedidelis. Todėl kaltinamosios veiksmai apsvaigus vairuojant transporto priemonę kėlė mažesnį pavojų visuomenei, kitų eismo dalyvių saugumui. Byloje nėra nustatytos jokios aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuotų kaltinamąją.

Kaltinamosios prašymas jai skiriamą bausmę - baudą sumokėti dalimis, tenkinamas. Analizuojant bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatomas ilgesnis tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji dirba, tačiau J. R. nurodžiusi, kad sumokėti baudos iš karto negalėtų, nes neturi tokių pinigų, todėl J. R. nustatytinas ilgesnis, t. y. 12 (dvylikos mėnesių) baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281-1 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Šiuo atveju J. R. ryžosi vairuoti transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (pirmuoju bandymu buvo nustatytas 2,08, o antruoju 2,17 promilės girtumas). J. R. įtariamojo apklausos protokole nurodžiusi, kad ji negalinti paaiškinti, kodėl nusprendė vairuoti automobilį išgėrusi alkoholio.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius J. R., jos veiksmus, asmenybę bei atsižvelgiant į atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam sugriežtinimą, J. R. tikslinga ir būtina taikyti uždraudimą naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – dvejiems metams. Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, todėl J. R. prašymas nekonfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančio automobilio netenkintinas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. R. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama transporto priemonę – jos vardu registruotą automobilį. Yra ir teisinis, ir faktinis pagrindai konfiskuoti uždraustos veikos priemonę – automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Byloje prašoma priteisti iš J. R. proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-10-04, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Alytaus apskrities VPK pateikė pažymą, kad transporto priemonės nuvežimo išlaidos yra 60,50 Eur, saugojimo išlaidos nuo 2019-10-04 skaičiuojant po 1,21 Eur už parą (b. l. 40). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į teisinį tokių išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į faktiškai patirtas išlaidas, kurios yra nulemtos išskirtinai tik pačio kaltinamojo veiksmų (vairavo automobilį neblaivus, buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis turėjo būti nuvežtas kaip kliūtis saugiam eismui, apsaugant asmens turtą nuo fizinio sugadinimo, taip pat užtikrinant galimo konfiskavimo įvykdymą), nusprendžia transporto priemonės nuvežimo bei saugojimo išlaidas priteisti iš kaltinamosios.

J. R. buvo laikinai sulaikyta 2019-10-04 d. 20:45 val. BPK 140 straipsnio tvarka (b. l. 64), paleista iš sulaikymo 2019-09-05 d. 10:50 val. (b. l. 75), šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Tyrėjo D. D. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 77-78).

Kaltinamajai išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 281-1 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad J. R. paskirta 40 MGL – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Į bausmės laiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio sąlygomis įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-04 iki 2019-10-05 (vieną parą), ją prilyginant 2 MGL baudos.

Nustatyti J. R. 12 (dvylikos) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda.

Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą J. R. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą skaičiuoti nuo 2019-10-05 (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą).

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią J. R., kaip nusikalstamos veikos priemonę, saugomą MB „Užubalis“ aikštelėje, adresu Ūdrijos g. 24, Užubalių k., Alytaus r. sav.

Priteisti iš J. R. proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-10-04, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT887044060007907118 AB SEB banke per vieną mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti J. R. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Išaiškinti J. R., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei J. R. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.