Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. gynėjo advokato Gintauto Danišausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas bei paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

4. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo A. S. gynėjo advokato Gintauto Danišausko 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti baudžiamosios bylos Nr. 1-97-654/2022 procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodoma, kad pasibaigus teismų procesams paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo atsisakyta pradėti.

5. Nuteistojo gynėjo skundas dėl šio Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės nutarimo buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi. Teismas sutiko su išvada, jog šiuo atveju pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK 444 straipsnio nuostatas nėra. Pažymėjo, jog bylos atnaujinimo procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių negali būti laikomas papildoma „ketvirtąja“ instancija dar kartą patikrinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nuosprendis A. S. atžvilgiu buvo skundžiamas apeliacine tvarka, skundas išnagrinėtas, o teiktus kasacinius skundus buvo atsisakyta priimti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skunde nuteistojo gynėjas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

6.1. Skundo autorius pažymi, jog po bylos išnagrinėjimo atsirado du liudytojai, kurie bylos nagrinėjimo metu apklausti nebuvo ir kurie galėtų nurodyti jiems žinomus faktus – kas konkrečiai pasisavino UAB „S.“ pinigus ir kas iki šiol šiuo turtu naudojasi. Naujai atsiradusių liudytojų parodymai gali suteikti nemažai informacijos bylos tyrimui ir teisingumo vykdymui, dėl to ir būtina atnaujinti bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Gynėjui nesuprantama, kokia dar gali būti priežastis proceso atnaujinimui, jei ne aplinkybė, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu už turto pasisavinimą baudžiamojon atsakomybėn galimai patrauktas visiškai ne tas asmuo, kuris pasisavino įmonės turtą. Nuteistojo brolis K. S., kuris taip pat dirbo UAB „S.“, gali paliudyti, jog jo brolį galimai apgaudinėjo A. B. bei ragino jį vis imti pinigus iš UAB „S.“ buhalterijos ir perdavinėti jam (A. B.), neva UAB „S.“ veiklai vystyti. Iš tikrųjų A. B. buvo susitaręs su Danijoje veikiančios įmonės „MP B.“ administracija, jog šie pinigai bus perduoti šios įmonės naudai. Taip A. B., apgaudinėdamas A. S. ir vykdydamas šias apgavystes, įmonei UAB „S.“ priklausančius pinigus žadėdamas panaudoti UAB „S.“ veiklai vystyti, pats juos pasisavino, nupirkęs savo vardu žemės ir atlikęs asmeninį remontą. A. S. sūnus D. S. galėtų paliudyti, jog tiek pats A. B., tiek jo sutuoktinė S. B. skambindavo tėvui ir vis ragindavo jį paimti iš įmonės buhalterijos pinigus ir atvežti juos. Šiuos pinigus A. S. kartu su D. S. veždavo A. B. arba jo sutuoktinei, arba net darbininkams, dariusiems A. B. namo remontą. A. S. manė, jog šis pastatas bus naudojamas UAB „S.“ veiklai vystyti.

6.2. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šioje byloje naujai paaiškėjusių liudytojų parodymai galėtų suteikti ikiteisminiam tyrimui ir teismui pagrindą pateikti naują kaltinamąjį aktą bei jo pagrindu priimti naują nuosprendį, pripažinti kitą asmenį civiliniu atsakovu bei galimai ir baudžiamojon atsakomybėn už turto pasisavinimą trauktinu asmeniu. Šios aplinkybės yra svarbios ir jos galėtų pakeisti šioje baudžiamojoje byloje padarytas išvadas dėl A. S. kaltės.

6.3. Gynėjo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo siekiama nustatyti, kas visgi pasisavino UAB „S.“ pinigus. Šiuo atveju formaliai pasiremta kasacinės instancijos teismo praktika, kuri buvo neteisingai interpretuota. Kasacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustačius nuteistojo sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesais), asmens veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas ir neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais tokios lėšos buvo naudojamos. Tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462-489/2016). Anot gynėjo, tokia praktika formuojama tik tokiais atvejais, kai kaltininko, realiai pasisavinusio įmonės pinigus, nėra galimybės nustatyti ir nėra galimybės nustatyti, kur pinigai dingo. Tačiau teismai privalo ištirti visas bylos aplinkybes, taip pat ir tai, kas realiai pasisavino įmonės pinigus, kas šioje byloje nebuvo daroma. Skundo autorius pažymi, kad pagal negausią bylos medžiagą galima manyti, kad pinigus galimai pasisavino A. B., dėl kurio veikos galimai ir turi atsirasti kaltinamasis aktas bei iš kurio turi būti priteistas civilinis ieškinys.

6.4. Skunde gynėjas pažymi, jog baudžiamajame procese teisingumo vykdymui kartais iš esmės trukdoma. Teismas, net ir matydamas realias galimybes vykdyti realų, o ne formalų teisingumą, savarankiškai negali atlikti proceso prieš kitą asmenį, kuris nėra įvardintas kaltinamajame akte. Nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, teismas pažymėjo, jog „Šioje byloje kaltinimas pareikštas A. S. ir tokiu būdu apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos“ (nutarties 24 pastraipa). Taigi teismas net matydamas, kad dėl įmonės turto pasisavinimo galimai gali būti kaltas ne A. S., o A. B., įstatymu buvo suvaržytas vykdyti teisingumą ir atlikti tokį tyrimą, kuris apibrėžtas kaltinamajame akte.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo A. S. gynėjo skundo argumentus, pateiktą skundo bei baudžiamosios bylos Nr. 1-97-651/2022 medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus, bei motyvuotai konstatavus, kad nėra pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

8. Baudžiamosios bylos atnaujinimas galimas tik esant ypatingoms, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms, įgalinančioms patikrinti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš baudžiamojo proceso atnaujinimo rūšių – baudžiamojo proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamoji byla gali būti atnaujinta tik dėl aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnyje, kurios paaiškėjo po nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo. Naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokurorui atlikus tyrimą nustatyti faktai, kurie nebuvo žinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėję teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Pažymėtina, kad bylos atnaujinimo pagrindas yra ne bet koks, o tik apie teismo sprendimo neteisingumą liudijantis faktas. Toks faktas turi turėti esminę reikšmę bylai, kurioje panaikinamas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

9. Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybės, be kita ko, gali būti aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Pažymėtina, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog aplinkybės turi būti ne tik naujai paaiškėjusios, bet ir vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodyti, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Taigi, siekiant nustatyti, ar nurodomos aplinkybės atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą, jų galima įtaka nuteistojo kaltei ir nusikalstamų veikų kvalifikavimui turi būti įvertinama.

10. Tiek iš pirminio pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, tiek iš vėlesnių nuteistojo gynėjo skundų argumentų matyti, jog faktiškai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nuteistojo gynėjas laiko dviejų asmenų liudijimus, kurie nebuvo apklausti bylos nagrinėjimo metu ir kurie, anot gynėjo, privalo būti apklausti atnaujinus šią baudžiamąją bylą. Gynėjo akcentuojami kaip liudytojai apklaustini asmenys – nuteistojo brolis K. S. bei nuteistojo sūnus D. S.. Kaip nurodo skunde nuteistojo gynėjas, šie liudytojai galėtų patvirtinti, jog faktiškai iš UAB „S.“ paimti pinigai buvo perduoti A. B., neva UAB „S.“ veiklai vystyti, ir būtent šis asmuo pinigus ir pasisavino, panaudodamas juos ne įmonės veikloje, o asmeninio namo remontui bei įsigydamas žemės sklypus.

11. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas už UAB „S.“ turto (piniginių lėšų) pasisavinimą bei apgaulingą šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kaip matyti iš A. S. parodymų pirmosios instancijos teisme, taip pat jo apeliacinio skundo turinio, paaiškinimų, duotų apeliacinės instancijos teisme, A. B. kartu su nuteistuoju buvo UAB „S.“ akcininkai ir būtent šį asmenį nuteistasis laiko subjektu, šioje situacijoje turėjusiu atsakyti už bendrovės pinigų pasisavinimą. Ir nors pareiškime dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuteistojo gynėjas tvirtino, jog K. S. ir D. S. galėtų patvirtinti, jog tam tikra dalis pinigų išties buvo perduota A. B., tokios aplinkybės negali būti laikytinos kaip naujai paaiškėjusios, kadangi jos buvo nustatytos apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio.

12. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria A. S. apeliacinis skundas buvo atmestas, teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, vertino aplinkybes, susijusias tiek su galimu UAB „S.“ piniginių lėšų panaudojimu A. B. namo remontui, tiek su galimu šių pinigų panaudojimu įsigyjant žemės sklypus pastarojo asmens vardu (2023 m. gegužės 29 d. nutarties 21–23 pastraipos). Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog tiek A. S. įvardytos grynųjų pinigų sumos apmokant A. B. namo remontą, tiek išlaidos apmokant žemės sklypų įsigijimą buvo panaudotos ne UAB „S.“ reikmėms. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nurodė, jog: „A. S., būdamas įmonės vadovas, tuo pačiu atliko ir kasininko funkcijas. Tai reiškia, kad jis turėjo ne tik pareigą atsakingai, įmonės interesais, valdyti įmonės turtą, bet ir realią galimybę disponuoti įmonės turtu – vykdyti finansines operacijas, be kita ko – disponuoti ir grynaisiais pinigais. Nepasitvirtino, kad nuteistajam inkriminuota suma buvo panaudota įmonės reikmėms, nors įmonė buvo veikianti. Taigi, turtinė žala UAB „S.“ buvo padaryta“.

13. Taigi aplinkybės, kurios nuteistojo gynėjo skunde įvardinamos kaip naujai paaiškėjusios, jau buvo įvertintos nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog dalis iš įmonės kasos paimtų pinigų galėjo būti panaudoti A. B. namo remontui, taip pat jo vardu įsigyjant atitinkamus žemės sklypus, tačiau šios aplinkybės nesudarė pagrindo kitaip kvalifikuoti A. S. veiksmų, kuomet jis, būdamas UAB „S.“ direktoriumi, faktiškai vadovaudamas šiai bendrovei, neteisėtai pasisavino UAB „S.“ pinigines lėšas. Liudytojų, kurie šias išvadas patvirtintų, apklausa jokios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui šiuo atveju neturėtų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, tai yra kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Tolesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas, kitoks perleidimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

14. Atsižvelgiant į visa tai, naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuose iš esmės visiškai teisingai ir pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 447 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. gynėjo advokato Gintauto Danišausko skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.