- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-35-361-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Linas Pauliukėnas, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- N. J., A. S., K. V., R. M., G. B., K. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.23.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Valošinaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00639-2010-6
2014 m. kovo 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Daliaus Jocio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį laivės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-01-17 iki 2011-01-19.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. S., K. V., R. M. (B.), G. B. ir K. Ž., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai augino didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių – bei neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos ir ją pardavė: jis iki 2011 m. sausio 17 d. 17.50 val., tiksli data ir laikas nežinomi, gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kieme esančiame šiltnamyje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, užaugino didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1 089,49 g kanapių ir jų dalių, kurių dalį – 74,66 g – 2011-01-17 21.50 val. neteisėtai atgabeno automobiliu (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai už 500 Lt pardavė G. B., o likusią dalį 1 014,73 g kanapių ir jų dalių neteisėtai, turėdamas tikslą toliau platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2011-01-17 23.40 val., kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. neteisėtai augino, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti ir ją platino.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliantas skunde akcentuoja, kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nenustatė, ar jam, N. J., kaltinime inkriminuotas 74,66 g kanapių ir jų dalių platinimas G. B. bei 1 014,73 g kanapių ir jų dalių auginimas, gabenimas ir laikymas pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio nuostatą, priskirtinas prie pluoštinių kanapių, viršijančių THC 0.2 procento. Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo, jog iš BK 265 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad įstatymų leidėjas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo kriterijumi laikė būtent neteisėtai auginamų augalų kiekį, o ne augalų masę, joje esančios narkotinės medžiagos kiekį ar pan. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu didelio kanapių kiekio vertinimu, kuris taikytinas ne auginimui, o kitiems veiksmams, susijusiems su neteisėtu disponavimu kanapėmis. Nagrinėjamoje byloje N. J. nuteistas už 2 kanapių auginimą. Ši aplinkybė buvo įrodinėjama įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pateiktomis fotonuotraukomis. Ekspertas nustatė, jog šių dviejų augalų masė viršijo 500 g. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti prašymai skirti papildomą ekspertizę THC kiekiui nustatyti, tačiau šie prašymai buvo nepagrįstai atmesti, o neatlikus šios ekspertizės jam negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nes tai prieštarautų formuojamai teismų praktikai bei Europos Tarybos reglamento Nr. 73/2009 39 straipsnio nuostatai. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nepateikdamas neginčijamų įrodymų dėl narkotinių medžiagų turėjimo, o tai laikytina tik nepagrįsta kaltintojų prielaida, kurią teismas turėtų vertinti kritiškai. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog tarp jo ir G. B. įvyko sandoris ir atsiskaitymai būtent dėl nurodytų pluoštinių kanapių. Iš operatyvinės veiklos subjekto pateiktų pokalbių slapto pasiklausymo išklotinių išrašų matyti, jog tarp jo ir G. B. vyko pokalbiai dėl susitikimo vietos ir laiko patikslinimo, tačiau jokio pokalbio dėl kanapių pardavimo nėra užfiksuota. Tai, kad įrašytuose pokalbiuose susitikimo vieta minima „K“, kas savaime reiškia tik susitikimo gatvės pavadinimą, nes sulaikyti buvo prie (duomenys neskelbtini), o ne tarkim prie „B“, kas reiškė susitikimą prie bendrabučio, neįrodo, kaip priešingai teigiama kaltinimo akte ir nuosprendyje, pokalbių dalyvių koduoto pokalbio buvimą. G. B. pažinojo jau anksčiau, buvo pasirinkęs jį savo baigiamajam darbui, nors šis apie tai nežinojo. Mašinoje rasti pinigai priklauso jam, o iš G. B. pinigų negavo. Pripažįsta, kad automobilyje rastos kanapės taip pat priklauso jam, tačiau buvo įsitikinęs, kad šios kanapės nėra narkotinė medžiaga. G. B. striukės kišenėje buvo rasti 4 folijos lankstinukai su augalinės kilmės medžiaga, tačiau jie neturi jokio ryšio su jo automobilyje rastu kanapių kiekiu. G. B. iki susitinkant automobilyje su N. J. turėjo pakankamai kanapių ir papildomai įsigyti jų iš N. J. jam nereikėjo. Todėl šios aplinkybės patvirtina jo parodymus, kad kanapes ir jų dalis automobilyje vežė ne turėdamas tikslą parduoti, o vyko konsultacijai pas žolininkę. Mano, kad byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad jis turėjo tikslą parduoti ir pardavė G. B. 74,66 g kanapių už 500 Lt.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad nuteistasis N. J. padarė BK 265 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. kad jis neteisėtai augino didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių –bei neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos ir ją pardavė, o būtent: iki 2011 m. sausio 17 d. 17.50 val., tiksli data ir laikas nežinomi, gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kieme esančiame šiltnamyje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, užaugino didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1089,49 g kanapių ir jų dalių, kurių dalį – 74,66 g – 2011-01-17 21.50 val. neteisėtai atgabeno automobiliu (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai už 500 Lt pardavė G. B., o likusią dalį 1014,73 g kanapių ir jų dalių neteisėtai, turėdamas tikslą toliau platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2011-01-17 23.40 val., kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
N. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltu prisipažino tik iš dalies, t. y. dėl kanapių auginimo, ir nurodė, kad domėdamasis liaudies medicina dėl neįgalaus sūnaus persodino iš patvorio į šiltnamį 2–3 kanapes, o rudenį nuėmė derlių, jas sudžiovino, įsidėjo į automobilį ir planavo nuvykti pas žolininkę pasikonsultuoti, ar šios kanapės tinkančios vartoti kaip vaistinis augalas, tačiau pas žolininkę jam nuvažiuoti nepavyko, kanapes pamiršo ir jos liko automobilyje. Auginamų kanapių nedeklaravo, sertifikuotos sėklos neturi, kanapių pavadinimo nežino. Dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo jis savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad G. B. pažįsta seniai, su juo bendraudavo ir praeityje, jį buvo pasirinkęs savo baigiamajam darbui, nors šis apie tai nežinojo. Susitikus su G. B. abu buvo sulaikyti. Automobilyje rasti pinigai ir kanapės priklauso jam, N. J., tačiau jis buvo įsitikinęs, kad šios kanapės nėra narkotinė medžiaga, o jis jų niekada neplatino.
Tai, kad N. J. padarė BK 265 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, patvirtina ne tik dalinis jo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: liudytojų parodymai, specialistų išvados, kratų, apžiūros telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, atpažinimo protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.
BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. J. kanapes augino savo namų kieme esančiame šiltnamyje, jo mobiliojo ryšio telefone rastos fotonuotraukos tai patvirtina (b. l. 53–57, t. 2). Be to, buvo paruošęs kanapes platinimui ir tolimesniam vartojimui, t. y. sudžiovinęs ir susmulkinęs, sudėjęs į atskirus maišelius, o jo namuose rastos svarstyklės, ant kurių aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų (t. 1 b. l. 41–47). Ir nors apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis teigė, kad ant svarstyklių galėjo atsirasti kanapių pėdsakų po to, kai kriminalistai darė kratą ir patys apibarstė jas kanapėmis, tačiau tokia jo keliama versija yra naivi ir neverta dėmesio, todėl darytina išvada, kad jis narkotines medžiagas svėrė, tai vėl įrodo jo tikslą jas parduoti, t. y. platinti. Ne kur kitur, o būtent automobilyje apžiūros metu buvo aptiktos į maišelį sudėtos kanapės. Beje, tokios pačios kanapės buvo rastos ir paimtos G. B. striukės kišenės (b.l.41-47, t.1). Be to, iš pačių nuteistųjų N. J. ir G. B. parodymų, mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolų bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad jie tarpusavyje nuolat kontaktuodavo trumposiomis koduotomis žinutėmis, o tai patvirtina, jog buvo siekiama nuslėpti tikrąjį susitikimų tikslą, t. y. narkotinių medžiagų platinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste matyti, kad N. J. susisiekdavo su G. B., susitikdavo su juo ir perduodavo jam narkotines medžiagas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo dar kartą apklaustas nuteistasis N. J., kuris teigė, kad jo automobilyje rasti pinigai – 500 litų – avansas iš jo darbovietės, ir pateikė tai patvirtinantį UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, t. 9). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, tai, jog N. J. 2011-01-14 buvo gavęs iš savo darbovietės avansinį užmokestį už sausio mėnesį, neįrodo, kad pinigai, rasti 2013-01-17 jo kratos metu, buvo minėtas užmokestis, o ne gauti iš G. B. už narkotines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti pinigai (500 Lt) buvo rasti N. J. striukės kišenėje, o kitoje striukės kišenėje buvo rasta piniginė, kurioje, be įvairių asmens dokumentų, buvo ir grynųjų pinigų. Tai dar kartą verčia abejoti nuteistojo apeliacinės instancijos teisme keliama versija. Be to, nei sulaikymo metu, nei vėliau apklausiant jį kaip įtariamąjį, nei pirmosios instancijos teisme, N. J. tokios pinigų kilmės nenurodė.
Apeliaciniu skundu N. J. prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti jo automobilyje ir namuose rastų kanapių ekspertizę, siekiant nustatyti kanapėse THC koncentracijos kiekį, kadangi pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio nuostatą kanapėse THC koncentracija turi viršyti 0,2 procento. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, tenkino šį nuteistojo prašymą ir paskyrė narkotinių medžiagų ekspertizę, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje), tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-12-17 ekspertizės akto Nr. 11-2652 (13) išvadoje (b.l.21-22, t. 9) nurodoma, kad kanapių dalyse, kratos metu rastose automobilyje (duomenys neskelbtini), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 5,5 proc., o kanapių dalyse kratos metu rastose pas N. J. delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra: 2,2 proc., 1,9 proc., 1,7 proc., 1,7 proc., ir 1,0 proc., vadinasi, tirti pateiktos kanapių dalys neabejotinai yra narkotinė medžiaga.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas nuteistojo N. J. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, tinkamai kvalifikavo jo padarytas nusikalstamas veikas bei paskyrė nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančias bausmes, todėl išteisinti N. J. ar kitokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo N. J. apeliacinį skundą atmesti.