Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 13 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu N. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kurioje N. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – N. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), ir jam paskirtos 12 metų bei 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir N. V. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. kovo 16 d., bausmės pabaiga 2024 m. kovo 16 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. vasario 13 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

5. Nuteistasis N. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistasis nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi jis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo bei dėjo pakankamai pastangų, kad įrodytų pataisos įstaigos darbuotojams, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Be to, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliekamas pagal OAS‘ys metodiką, yra sumažėjęs iki 33 balų, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo, turi gyvenamąją vietą bei galimybę dirbti laisvėje, dirba ir šiuo metu, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos, buvo skatintas už dalyvavimą įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dengia priteistą civilinį ieškinį. Anot nuteistojo, tai, kad jis padarė teigiamas išvadas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog bausmę jis atlieka atvirojoje kolonijoje, lengvos grupės sąlygomis. Apylinkės teismas taip pat neįvertino to, kad jis yra laikomas atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos namų teritorijos ir nekelia jokio pavojaus visuomenei, lankosi namuose, o suteiktas lygtinis paleidimas padėtų jam įsidarbinti arčiau gyvenamosios vietos, gauti didesnį atlyginimą, kas padidintų jo galimybes padėti šeimai, didesnėmis dalimis išmokėti ieškinį, ir tuo pagerintų jo integraciją. Nuteistasis taip pat pažymi, jog turi 77 metų tėvą, kuriam reikalinga pagalba.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo N. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

8. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).

9. Nors N. V. mano atitinkantis visus BVK 157 straipsnyje numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tačiau teisėjų kolegija gali pritarti tik tam, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalieji pagrindai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, kadangi jis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, bei vienas iš materialiųjų BVK 157 straipsnyje numatytų pagrindų, nes nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tuo tarpu pagrindo daryti išvadą, jog N. V. atitinka ir likusį materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais N. V. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo siuvėjo, elektriko, baldžiaus, mūrininko, apdailininko, tekintojo ir suvirintojo specialybes, perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją dirbo. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis savanoriškai dengia jam priteistus civilinius ieškinius pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus, neišreiškia diskriminacinių nuostatų, buvo skatintas. Taip pat nustatyta dešimt jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinančių veiksnių. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo N. V. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog N. V. daroma pažanga yra tokia akivaizdi, jog sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

11. Grįsdamas šią išvadą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Be to, šią pažangą itin akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OAS‘ys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais. Šiuo atveju skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, jog N. V., net ir dalyvaujančiam Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai bei gyvenimo būdas. Be to, nors nuteistasis ir priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – pagal OAS‘ys metodiką nustatyti 33 balai, tačiau žymią šios rizikos dalį sudaro dinaminiai (t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti) balai – iš nustatomų 33 balų 20 balų yra statiniai, o likusieji 13 - dinaminiai. Pastebėtina ir tai, kad jau pakankamai ilgą laiko tarpą - nuo 2018 m. gruodžio 14 d. - N. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai apskritai nekito, o nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. sumažėjo vos 4 balais. Toks pokytis, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro 13 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad pastaruoju metu jokia reali N. V. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pastebima.

12. Analizuojant N. V. elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, nors ir buvo skatintas dešimt kartų, tačiau beveik tiek pat kartų - devynis, buvo baustas drausmine tvarka. Be to, dalis jo padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų buvo gana šiurkštūs ir pasikartojantys – pavyzdžiui, net tris kartus nuteistasis baustas už mobiliojo ryšio su SIM kortele turėjimą. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus nuteistasis darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje - 2010 m., bet ir 2013 m., 2014 m., 2015 m., kai įkalinimo įstaigoje nustatytos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Tiek padarytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų kiekis, tiek jų padarymo laikas, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog N. V. yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką, net ir žinodamas, jog yra itin griežtai kontroliuojamas, o tai ne tik neigiamai charakterizuoja jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Tokią išvadą tik dar labiau sustiprina ir tas faktas, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė teismo nustatytas sąlygas, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir N. V. pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistasis praeityje buvo teistas net penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei finansų sistemai, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už dviejų labai sunkių ir vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Taigi, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Be to, N. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, kas akivaizdžiai rodo, jog jis savo nusikalstamo elgesio nekeičia net ir taikant jo atžvilgiu pačias griežčiausias ir labiausiai atgrasančias nuo naujų nusikaltimų darymo priemones. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistasis yra neatlikęs net 4 metų jam paskirtos galutinės 14 metų laisvės atėmimo bausmės. Nors tiek padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas ir paskirtos ir neatliktos bausmės dydis, tiek ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, net ir atlikus laisvės atėmimo bausmę, kartu vertinant ir kitas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje N. V. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

14. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia nuteistojo skunde paminėtos aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu bei galimybėmis įsitvirtinti darbo rinkoje. Nors nuteistasis pataisos namuose įgijo net septynias specialybes, dirbo tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, kas rodo teigiamas jo nuostatas į darbą, o teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtų N. V. dirbti transporto vadybininko pareigose, o gyvenamąją vietą suteiktų motina, tačiau apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis iki nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat turėjo kur gyventi bei dirbo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad N. V. lygtinio paleidimo atveju gyvens su motina ir galimai toliau tęs darbinę veiklą, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. N. V. skunde itin akcentuoja ir tai, jog šiuo metu jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos įstaigos ribų, be to, trumpalaikių išvykų metu grįžta į namus, kas, anot nuteistojo, įrodo, jog jis nekelia jokio pavojaus visuomenei. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis, būdamas už pataisos namų teritorijos, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos, dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad jis laikytųsi įstatymų bei nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasilėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo ir paleistas lygtinai. Juo labiau, įvertinus tą aplinkybę, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

16. Išsamiai atsakydamas į skundo argumentus, apygardos teismas taip pat pažymi, jog nuteistojo skunde minimas 2017 m. gegužės 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, galimybės kreiptis dėl bausmės sušvelninimo užtikrinimo ir konstatuota, jog jau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimo metu asmuo turi aiškiai žinoti, kokiomis sąlygomis ir kada jis galės kreiptis dėl jam skirtos bausmės sušvelninimo. Tuo tarpu šiuo atveju N. V. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, o būtent Bausmių vykdymo kodeksas, numato aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji, pageidaujantys būti paleisti lygtinai.

17. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, ir kiti baudžiamosios teisės principai. Kuo pasireiškė šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai, nuteistojo skunde nenurodoma, todėl nėra galimybės išsamiau pasisakyti dėl šio deklaratyvaus skundo argumento. Apygardos teismas nuteistojo nurodytų teisės principų pažeidimų, nagrinėjamu atveju, nenustatė.

18. Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Priešingai, apygardos teismo nuomone, skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus N. V. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kuri leidžia pagrįstai konstatuoti, kad N. V. vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo N. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.