- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- e2-13930-869/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09421-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- S. R.
- Trečiasis asmuo
- J. R.
- Advokatai
- Elena Stankevičienė
- Kategorijos
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.9.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. Ch.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. R. dėl tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo J. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas, Skyrius, Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią S. R. nepilnamečio vaiko T. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė S. R. turi nepilnametį vaiką T. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. Nepilnamečio tėvas R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. S. R. šeimoje 2018 m. rugpjūčio 13 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai T. R. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. 2020 m. balandžio 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai T. R. atžvilgiu. Nuo 2020 m. gegužės 11 d. T. R. buvo laikinai apgyvendintas pas seserį J. R. Nuo 2020 m. gegužės 11 d. S. R. šeimai vėl imta taikyti atvejo vadyba. 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas šeimos atvejo vadybininko pranešimas, kad situacija šeimoje negerėja, S. R. yra nusišalinusi nuo savo sūnaus T. priežiūros ir nebando atkurti su juo nei psichologinio, nei socialinio ryšio. 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė nutartį išduoti teismo leidimą paimti T. R. iš jo įstatyminio atstovo - motinos S. R. 2020 m. gruodžio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. R. nustatyta laikinoji rūpyba J. R. šeimoje. Rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. 2021 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1492-1090/2021 buvo laikinai apribota S. R. motinos valdžia nepilnamečio sūnaus T. R. atžvilgiu, iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui, nustatyta nuolatinė rūpyba, vaiko nuolatiniu rūpintoju bei turto administratorė paskirta J. R., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta J. R. gyvenamojoje vietoje. Ieškinyje nurodoma, jog J. R. tinkamai užtikrina T. R. poreikių patenkinimą, rūpinasi vaiko gerove ir teisių įgyvendinimu, bendradarbiauja su globos koordinatore, mokyklos ir gydymo įstaigos specialistais. T. R. rūpyba vyksta sėkmingai, J. R. atsakingai vykdo pareigas, geba bendradarbiauti sprendžiant svarbius klausimus, susijusius su rūpyba. 2021 m. spalio 8 d. pasitarimo metu Tarnybos specialistai pažymėjo, kad nuo darbo su šeima pradžios paslaugų gavėja nepriima socialinės darbuotojos pagalbos, bendrauja nenoriai, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų lankyti psichologo konsultacijas bei tobulinti pozityvios tėvystės įgūdžius, neįsileidžia socialinės darbuotojos į namus, nepateikia visos informacijos apie situaciją šeimoje. 2021 m. gruodžio 17 d. rūpybos peržiūros metu buvo nustatyta, kad T. R. su mama matėsi seniai, bendrauja tik telefonu. Vaikas nurodė, kad susitikti su ja nenori, mano, kad dar nėra tam pasiruošęs. Nepilnamečio nuomone, mama nepadarė pokyčių savo gyvenime, nepasikeitė ir tai jį liūdina. 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centras informavo Tarnybą, kad T. R. pastaruoju metu atsisako susitikti su motina, o priežastys dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, neišnyko, nepilnamečio motina nėra motyvuota susigrąžinti sūnaus į šeimą (el. b. l. 1-5).
2. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas D. Ch. ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti, vadovaujantis ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais.
3. 2022 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės S. R. atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog 2020 m. gruodžio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nepilnamečiui yra nustatyta laikinoji rūpyba jo sesers J. R. šeimoje, su kuria jis gyvena nuo 2020 m. gegužės 11 d. Pats vaikinas išreiškė savo nuomonę, kad nori gyventi kartu su seserimi, kuri juo visiškai rūpinasi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu laikinai apribojo atsakovei motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, priteisė iš atsakovės vaiko išlaikymą bei nustatė nuolatinę jo rūpintoją – seserį J. R., su kuria nustatyta ir jo gyvenamoji vieta. Atsiliepime nurodoma, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo S. R. atžvilgiu, pirmiausia turėtų atsižvelgti į vaiko interesus, į nepilnamečio vaiko nuomonę, įvertinti visus byloje esančius duomenis ir pasirinkti tokį sprendimą, kuris labiausiai atitiktų nepilnamečio T. R. interesus (el. b. 1, 131-132).
4. 2022 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovė S. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryta ir Tarnybos klaidų, kurių ieškovas nepripažįsta. Pasak atsakovės, apie jos ir sūnaus emocinį ryšį sunku spręsti, kaip yra pateikiami tam tikri šabloniniai pareiškimai. S. R. nurodė, jog tėvystės kursus lankė, dalyvavo beveik visuose užsiėmimuose, tačiau negavo šių kursų baigimą patvirtinančio dokumento. Atsakovė nurodė, jog lankydama kursus pamatė, kad juose yra pateikiamos tos bazinės žinios, informacija, kuri jai jau yra žinoma. Nepilnametį sūnų buvo užrašiusi psichologo konsultacijai, tačiau jai buvo trukdoma su vaiku pas specialistą nuvykti. Pati taip pat yra buvusi psichologo konsultacijoje, tačiau šis faktas nebuvo užfiksuotas. Pasak atsakovės, jai yra trukdoma su vaiku bendrauti, kalbant telefonu, sūnus nenori įsijungti kameros, dažnai neatsiliepia telefonu, o susisiekus su dukra, ši nurodo, jog yra darbe. Pasisakydama dėl bendravimo bei bendradarbiavimo su specialistais, Atsakovė paaiškino, jog ji nuo pirmadienio iki šeštadienio dirba, todėl laiko bendravimui nelieka. S. R. nurodė, jog tuomet, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl; laikino motinos valdžios ribojimo, ji teikė išlaikymą sūnui, pervesdama lėšas į dukters banko sąskaitą, todėl nežino, ar pinigai T. pasiekė. Vėliau išlaikymo teikimą nutraukė. Pasak atsakovės, vaikas galėtų ir pats sau išsirinkti norimus dalykus, tačiau ji neturi galimybės perduoti išlaikymo lėšų tiesiogiai pačiam sūnui, kadangi su juo nesimato, paskutinė kartą matėsi 2022 metais per sūnaus gimtadienį (sūnus gimęs (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo J. R. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu sutinka (el. b. 1, 85).
6. Teismo posėdžio metu J. R. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti pilnai. Trečiasis asmuo nurodė, jog ieškinyje visos aplinkybės nurodytos teisingai. J. R. papasakojo, kad su broliu sutaria gerai, ryšys nuolat stiprėja, yra susiformavusi tam tikra rutina. J. R. nurodė, niekaip neribojanti bei nedraudžianti brolio bendrauti su motina. T. R. visada turi mobilaus ryšio telefoną, tačiau ne visada nori atsiliepti, skambinant motinai, kadangi po pokalbių su ja ar po susitikimų, kurie įvyksta itin retai (5 kartus per du su puse metų), būna nuliūdęs, blogai jaučiasi dėl neįgyvendintų lūkesčių. Pasak J. R., atsakovė neskyrė vaikui išlaikymo todėl šiuo metu jis yra išieškomas antstolio pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
7. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
8. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
9. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
11. Iš į bylą pateiktos gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad nepilnamečio T. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra S. R. (el. b. 1. 72). Nepilnamečio tėvas R. R. (duomenys neskelbtini) mirė.
1. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d., o taip pat nuo 2020 m. gegužės 11 d. S. R. šeimai taikoma atvejo vadyba, tačiau kad situacija šeimoje negerėjo, S. R. yra nusišalinusi nuo savo sūnaus T. priežiūros ir nebando atkurti su juo nei psichologinio, nei socialinio ryšio. 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui išdavus paimti T. R. iš atsakovės S. R., vaikui buvo nustatyta laikinoji rūpyba J. R. šeimoje. 2021 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1492-1090/2021 buvo laikinai apribota S. R. motinos valdžia nepilnamečio sūnaus T. R. atžvilgiu bei išspręsti kiti susiję klausimai (išlaikymo priteisimas, nuolatinės globos nustatymas, globėjo paskyrimas ir kt.). Minėtame teismo sprendime buvo konstatuota, jog atsakovė S. R. nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nėra duomenų, kad ji užtikrintų vaiko mokymosi procesą, sveikatos priežiūrą, pirktų vaikui reikalingus buities daiktus, dovanas ar kitaip prisidėtų prie tėvų valdžios vaikui įgyvendinimo. Nors atsakovė tvirtino, kad geba pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau nenurodė jokių tai pagrindžiančių aplinkybių. Vaikui gyvenant su atsakove, ši negebėjo tinkamai užtikrinti vaiko ugdymosi ir sveikatos priežiūros procesų. Byloje buvo nustatyta, jog atsakovė nededa jokių pastangų pakeisti savo situaciją, nevykdo pagalbos plane jai iškeltų uždavinių, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Teismas nustatė, jog atsakovė tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau siekiant suteikti atsakovei galimybę pasitaisyti, teismas motinos valdžią apribojo laikinai, tikintis, kad atsakovė pakeis savo gyvenimo būdą, norės pati savarankiškai auginti sūnų.
2. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog situacija būtų pasikeitusi. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog 2021 m. spalio 8 d. pasitarimo metu Tarnybos specialistai pažymėjo, kad nuo darbo su šeima pradžios paslaugų gavėja nepriima socialinės darbuotojos pagalbos, bendrauja nenoriai, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų lankyti psichologo konsultacijas bei tobulinti pozityvios tėvystės įgūdžius, neįsileidžia socialinės darbuotojos į namus, nepateikia visos informacijos apie situaciją šeimoje. 2021 m. gruodžio 17 d. rūpybos peržiūros metu buvo nustatyta, kad T. R. su mama matėsi seniai, bendrauja tik telefonu. Vaikas nurodė, kad susitikti su ja nenori, mano, kad dar nėra tam pasiruošęs. Vaikas mano, jog mama nepadarė pokyčių savo gyvenime, nepasikeitė ir tai jį liūdina. 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centras informavo Tarnybą, kad T. R. pastaruoju metu atsisako susitikti su motina, o priežastys dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, neišnyko, nepilnamečio motina nėra motyvuota susigrąžinti sūnaus į šeimą. Aplinkybės, jog neprisideda prie vaiko išlaikymo, bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pati atsakovė.
3. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovės elgesys ateityje gali pasikeisti, nenustatyta.
4. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad atsakovės S. R. pareigų nevykdymo konstatavimui pakanka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikui ilgą laiką, vaiko neaugina, neišlaiko, nesidomi jo poreikiais, ryšio nepalaiko, todėl pareikštą ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkina.
5. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
6. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas pilnai (100 proc.), tačiau bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinos tik procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 26,88 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Neterminuotai apriboti atsakovei S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus, 88 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (t. y., procesinių dokumentų siuntimo išlaidų) atlyginimo.
Išaiškinti, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.