Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1085-302/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-16
Bylos Nr.
2A-1085-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kogra-Cad“
Ieškovas
V. S.
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1085-302/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 24.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Giedriui Mozūraičiui,atsakovo atstovui Serkhio Rossete-Pidal,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kogra-Cad“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kogra-Cad“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš darbdavio.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Kogra-Cad“ 239,00 Lt negautų pajamų, 5 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti bei panaikinti Darbo ginčų komisijos 2008-03-21 sprendimą.

Nurodė, kad pas atsakovą UAB „Kogra-Cad“ dirba nuo 2007-02-01 programinės įrangos specialiste. 2007 m. lapkričio mėnesį ieškovė informavo atsakovą apie nėštumą. Dėl prastos sveikatos būklės ieškovė 2008-02-04 parašė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2008-02-14, tačiau atsakovas atsisakė suteikti ieškovei atostogas. 2008-02-28 ieškovė pakartotinai įteikė atsakovui reikalavimą suteikti kasmetines atostogas nuo 2008-03-03, tačiau atsakovas į ieškovės reikalavimą nereagavo, todėl ieškovė buvo priversta nuo 2008-03-03 eiti tikslinių nėštumo ir gimdymo atostogų. 2008-07-06 baigėsi ieškovės nėštumo ir gimdymo atostogos bei 2008-07-07 prasidėjo atostogos vaikui prižiūrėti, todėl motinystės pašalpos dydis yra skaičiuojamas pagal ieškovės draudžiamąsias pajamas, turėtas pirmąjį kalendorinį ketvirtį. Kadangi atsakovas neįvykdė savo pareigos suteikti ieškovei kasmetines atostogas, ieškovė neteko 3 496,22 Lt pajamų, nes sumažėjo jos mėnesinės draudžiamosios pajamos, dėl ko ieškovei buvo mokama mažesnė motinystės (tėvystės) pašalpa. Kadangi 2008 m. sausio – kovo mėn. jos draudžiamąsias pajamas sudarė 7 407,82 Lt, vidurkis – 2 469,27 Lt (7 407,82 / 3), todėl už 22 mėnesius (10 mėn. po 100 proc. ir 12 mėn. po 85 proc.) motinystės (tėvystės) pašalpos atskaičius mokesčius iš viso ieškovei priklausys 49 879,32 Lt. Tačiau jei atsakovas būtų suteikęs ieškovei 42 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, jai priklausytų 53 375,54 Lt, t.y. 3 496,22 Lt daugiau pajamų, todėl šį skirtumą privalo atlyginti atsakovas.

Kadangi ieškovė nebuvo išleista kasmetinių atostogų ir buvo priversta eiti tikslinių nėštumo gimdymo atostogų, nors jomis galėjo pasinaudoti po išnaudotų kasmetinių atostogų, tokie atsakovo veiksmai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbe santykiuose jausmą bei neužtikrintumą ateitimi, sukėlė grėsmę jai ir jos vaiko sveikatai. Neturtinę žalą ieškovė įvertino 5 000 Lt suma.

Be to, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos priteisimo, ieškovė kreipėsi su prašymu į atsakovo sudarytą Darbo ginčų komisiją, tačiau minėtas prašymas, nedalyvaujant ieškovei bei jos atstovui, 2008-03-12 nepagrįstai buvo atmestas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Kogra-Cad“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nuo 2007-02-01 dirbo UAB „Kogra-Cad“ programinės įrangos specialiste. 2007 m. spalio mėnesio viduryje ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama fiktyviai padidinti jos gaunamą darbo užmokestį, kadangi ji yra nėščia ir tokiu būdu ji gautų didesnes išmokas vaiko priežiūros atostogų metu. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Nuo to laiko ieškovė visiškai nustojo dirbti, dažnai sirgdavo. Ieškovė nepateikė atsakovui jokio prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2008-02-14, kadangi iki 2008-02-13 turėjo nedarbingumo lapelį. Atsakovė 2008-03-12 pateikė UAB „Kogra-Cad“ Darbo ginčų komisijai prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jos prašymas 2008-03-21 sprendimu buvo atmestas. Be to, atsakovas 2008-02-28 įsakymu suteikė ieškovei kasmetines atostogas, tačiau ieškovė jomis nepasinaudojo, o nuo 2008-03-03 ieškovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino UAB „Kogra-Cad“ Darbo ginčų komisijos 2008-03-21 sprendimą. Priteisė iš atsakovo UAB „Kogra-Cad“ ieškovės V. S. naudai 239,00 Lt negautas pajamas, 1500,00 Lt neturtinę žalą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys iš dalies yra pagrįstas, kadangi atsakovas, žinodamas aplinkybę apie tai, jog nuo 2007-11-12 ieškovei buvo nustatytas 14 savaičių nėštumas, ir 2008-02-04 ieškovei pateikus prašymą atsakovui dėl kasmetinių atostogų suteikimo, jo netenkino ir atostogų nesuteikė, tuo pažeisdamas DK 169 str. 4 d. 2 p. nuostatas, už šį pažeidimą atsakovui 2008-03-13 d. LR Valstybinė darbo inspekcija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41 str. 1 d. nuostatas ir civilinėje byloje duomenų apie tai, jog minėta nuobauda yra panaikinta, nėra ir atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė, be to, tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovas ieškovei padarė žalą, kurią sudaro 239,00 Lt ieškovės negautos pajamos. Teismas sprendė, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė, kaip silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, patyrė ir neturtinę žalą, t. y. dėl atsakovo subjektyvaus nusistatymo ieškovės atžvilgiu bei nepagarbos motinystei, ieškovė patyrė psichologinius išgyvenimus, kurios dydį teismas šiuo atveju nustato 1 500,00 Lt sumai.

Atsakovas UAB „KOGRA-CAD“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas išnagrinėjo bylą padarydamas procesinės teisės normų pažeidimų, susijusių su bylos nagrinėjimu teismo posėdyje: byla buvo išnagrinėta ne visa apimtimi, nes esant iškeltai kitai civilinei bylai pagal ieškovės ieškinį atsakovui, kurioje taip pat pareikštas reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo, ir atsakovui pateikus prašymą sujungti šias bylas, teismas jo prašymą nepagrįstai atmetė, taip pat teismas atsisakė prijungti ir įtraukti kitoje byloje esančius dokumentus į šią bylą. Teismas taip pat nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo prijungti prie bylos administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas Valstybinės darbo inspekcijos 2008-03-31 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nors savo sprendime vadovavosi neįsiteisėjusiu Valstybinės darbo inspekcijos protokolu.

Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas, nes atsakovas teismo posėdyje buvo įpareigotas pateikti tokius dokumentus, kuriuos pagal įstatymus privalo pateikti ieškovas, t.y. galimos žalos negautų pajamų paskaičiavimus, kitus dokumentus ir pažymas. O pateikus ieškovės atostoginių paskaičiavimus, teismas į juos neatsižvelgė.

Teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus apie atostogų suteikimo tvarką įmonėje, jog yra sudaromas ir tvirtinamas atostogų grafikas arba turi būti pateiktas raštiškas darbuotojo prašymas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad jis negavo ieškovės 2008-02-04 atostogų prašymo, nežinojo šio dokumento turinio. Kadangi ieškovė laikotarpiu nuo 2008-01-08 iki 2008-02-13 nebuvo darbe dėl atsakovui nežinomos priežasties, o nedarbingumo lapelį ji įteikė tik 2008-02-14, jis negalėjo ir neturėjo teisės paskaičiuoti atostoginių sumos 2008-02-11 dienai, jeigu ieškovė būtų ėjusi kasmetinių atostogų nuo 2008-02-14, nes neturėjo išsamios informacijos apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį už 2008 m. sausio mėn., taip pat neturėjo duomenų apie jos nebuvimo darbe priežastis. Tretysis asmuo VSDFV faktiškai patvirtino, kad negalima atlikti atostoginių paskaičiavimo neturint pilnų duomenų apie darbo užmokestį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad kasmetinės atostogos yra perkeliamos darbuotojui įgijus teisę į tikslines atostogas. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad VSDFV paskaičiuotas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, kurį pasirinko ieškovė kaip sau naudingesnį – 53 351,64 Lt, t.y. daugiau 239,46 Lt daugiau, yra neatskaičius 24 proc. pajamų mokesčio, taigi teismo sprendimas yra neteisingas.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuojant nepagarba motinystei, nes tai neatitinka tikrovės, nes įmonėje buvo gerbiami tiek tėvai, tiek motinos susilaukę naujagimių, ką rodo jo įsakymai dėl tėvystės atostogų suteikimo.

Atsiliepimas

Ieškovė V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas visapusiškai įvertinus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė V. S. pas atsakovą UAB „Kogra-Cad“ dirba nuo 2007-02-01 programinės įrangos specialiste (t 1, b.l. 40-42). 2007 m. lapkričio 12 d. ieškovei buvo nustatytas 14 savaičių nėštumas (t 2, b.l. 17), apie nėštumą ji informavo atsakovą. Ieškovė 2008-02-04 parašė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo (t 1, b.l. 8), tačiau atsakovas nesuteikė ieškovei atostogas. 2008-02-28 ieškovė pakartotinai įteikė atsakovui reikalavimą suteikti kasmetines atostogas nuo 2008-03-03 (t 1, b.l. 10-11). Atsakovas 2008-02-28 d. įsakymu Nr. 75 išleido ieškovę atostogų 14-ai kalendorinių dienų iš karto, kai ieškovė atsiskaitys už darbą su jos darbu susijusia medžiaga (t1, b.l. 130), tačiau ieškovė šiomis atostogomis nesinaudojo, o nuo 2008-03-03 išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų (t 1, b.l. 12). Ieškovė 2008-03-12 kreipėsi į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo darbdaviui pažeidus DK 169 straipsnio 4 d. reikalavimus (t 1, b.l. 13-14). Ieškovės prašymas komisijos 2008-03-21 sprendimu buvo atmestas (t 1, b.l. 15). Nesutikdama su tokiu komisijos sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo ir dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo.

Dėl Darbo kodekso 169 straipsnio4 d. 2 p. pažeidimo

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nesuteikdamas ieškovei atostogų pagal 2008-02-04 ieškovės prašymą, pažeidė DK 169 straipsnio 4 d. 2 p. reikalavimus.

Sutinkamai su DK 169 straipsnio 4 d. 2 p. nuostatas teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo įmonėje turi nėščios moterys ir darbuotojai vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ieškovė atitiko šios nuostatos kriterijus, t.y. ji įmonėje dirbo virš šešių mėnesių (t 1, b.l. 40-42) ir buvo nėščia (t 2, b.l. 17). Atsakovas 2008-02-04 gavęs ieškovės pareiškimą (t 1, b.l. 8) privalėjo jai suteikti atostogas jos pasirinktu laiku. Atsakovo argumentas, kad ieškovės pareiškimo dėl atostogų suteikimo yra paneigtas byloje esančiu UAB „Kgra-Cad“ pristatytų dokumentų žiniaraščio 2008-01-30 – 2008-02-12 išrašu (t 1, b.l. 8) iš kurio matyti, kad eilės numeriu 13 yra registruotas V. S. 2008-02-04 pareiškimas atostogoms. Teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad tai yra pakankamas įrodymas, iš kurio galima spręsti, jog ieškovė darbdaviui tinkamai įteikė pareiškimą dėl atostogų suteikimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė tuo laikotarpiu sirgo ir tai, jog bendrovės direktorius ieškovės pareiškimo negavo, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės apie tinkamą pareiškimo įteikimą atsakovui. Ieškovė nurodė ir tai patvirtino liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. S. , kad pareiškimą dėl atostogų ieškovės darbdaviui atnešė ir įteikė V. S. (t 1, b.l. 79-80). Teismas teisingai sprendė, kad atsakovo kaltė dėl DK 169 straipsnio 4 d. 2 p. pažeidimo yra fiksuota ir administracinio teisės pažeidimo Valstybinės darbo inspekcijos 2008-03-13 protokolu (t 2, b.l. 24). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-10-02 nutartimi sprendė, kad atsakovo direktorius už minėtą pažeidimą yra nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Apelianto argumentas, kad ieškovei sergant, ir 2008-02-11 dienai nepateikus nedarbingumo pažymėjimo, jis negalėjo paskaičiuoti jai atostoginių, neturint pilnų duomenų apie darbo užmokestį, todėl ir dėl šios priežasties negalėjo priimti įsakymo dėl atostogų suteikimo, nereikšmingas aiškinant DK 169 straipsnio 4 d. 2 p. pažeidimą, nes atostoginių ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka yra numatyta Vyriausybės priimtuose norminiuose aktuose, kadangi šių aktų taikymas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Nustatęs tokias aplinkybes pirmos instancijos teismas teisingai taikė DK 249 straipsnio ir 250 straipsnio nuostatas, numatančias, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą darbuotojui ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2003;ir kt.). Kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad atsakovas, neišleisdamas ieškovės, kuri buvo nėščia, jai grėsė persileidimas, priešlaikinis gimdymas, dėl ko ieškovė tankiai lankėsi pas gydytojus ir dažnai būdavo nedarbinga (t 1, b.l. 6,7,43, 46-50, 51-60), ieškovės atžvilgiu, kaip būsimai motinai, parodė nepagarbą motinystei, ir šį kriterijų vertino nustatant neturtinės žalos dydį.

Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnėse darbuotojų teisių pažeidimo (neteisėto atleidimo iš darbo, neteisėto drausminių nuobaudų skyrimo, kitų darbo įstatymų pažeidimų) bylose darbuotojams jų patirtai neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo praktikoje, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, priteista 500–3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. Č. (M.) ir M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai“, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje R. R. v. AB ,,Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB ,,Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Teismas parinkdamas žalos dydį nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

Apelianto argumentas, kad teismas neteisingai nustatė turtinės žalos dydį, nes iš priteistos sumos nėra atskaičiuota 24 % pajamų mokesčio, atmestinas. Toks apelianto nurodytas mokestis yra atskaičiuojamas priteisiant darbo užmokestį, o kadangi įstatymai nenumato pajamų mokesčio atskaičiavimo iš fizinio asmens gaunamos žalos atlyginimo sumos, todėl teismas pagrįstai šio mokesčio iš priteisto sumos neatskaičiavo.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

Apeliantas skunde nurodo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylų sujungimą, pažeidimą. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad Civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Nors pripažįstami proceso koncentracijos ir operatyvumo principai (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis), bet įstatyme nustatyta ne tik galimybė sujungti kelis ieškinio reikalavimus, bet ir išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįstama, kad juos tikslingiau nagrinėti skyrium (Civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 2, 3 dalys). Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus. Nors apelianto nurodytose bylose yra tos pačios šalys ir vienas iš reikalavimų abiejose bylose yra tapatus – tai neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš neteisėtų darbdavio veiksmų, tačiau neteisėti darbdavio veiksmai nurodomi vienoje byloje yra visiškai skirtingi nuo nurodytų kitoje byloje. Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą pažeidus DK 169 straipsnio 4 d. 2 p. reikalavimus, o kitoje byloje pažeidus drausminės nuobaudos skyrimo įstatymines nuostatas, todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo ir nesujungė abiejų bylų į vieną, nes toks sujungimas tik apsunkintų bylos nagrinėjimą, dėl ko nagrinėjama byla būtų ilgiau nagrinėjama, tuo būtų pažeistas bylos nagrinėjimo operatyvumo principas.

Apelianto argumentas, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, netenkinęs jo prašymo išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. II-1024-281/2008, kurioje apskųstas Valstybinės darbo inspekcijos 2008-03-31 nutarimas, nepagrįstas. Pati administracinė byla nėra įrodymas, todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo išreikalauti ir prijungti šią bylą prie nagrinėjamos civilinės bylos. Konkrečių rašytinių įrodymų, kuriais atsakovas grindė savo procesinių dokumentų motyvus nenurodė, ir jų neprašė išreikalauti, be to, nenurodė, jog jis pats tokių dokumentų negali gauti. Atsižvelgiant į tai, kad minimoje byloje esantis 2008-03-31 nutarimas, kuriuo nubaustas atsakovo direktorius, buvo nubaustojo ginčijamas ir negalėjo būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis), be to, atsakovas jį galėjo pats gauti ir prašyti prijungti prie bylos.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatų pažeidimą. Kolegijos vertinimu, teismas įpareigodamas atsakovą pateikti žalos paskaičiavimus, negautų pajamų paskaičiavimus, kitus dokumentus susijusius su šalių darbiniais santykiais, pažymas, nes nagrinėjamoje byloje, kuri yra iš darbo teisinių santykių, teismo vaidmuo yra aktyvus (Civilinio proceso kodekso 414 straipsnis), jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kad ieškovė netinkamai įvykdytų Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, atsižvelgiant į bylos kategoriją, nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsakovui - 600 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje. Taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurias sudaro 15,45 Lt, į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Kogra-Cad“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. S. naudai, 15,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėHenrichas Jaglinskis