- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- AN2-219-354/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00694-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- N. L.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas dėl N. L. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimu N. L. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 6 d. 23 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, nustatytas lengvas – 0,71 promilių – girtumo laipsnis
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimo, motyvuojant tuo, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu N. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo jo (N. L.) skundą tenkinti ir pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimo dalį dėl teisės vairuoti atėmimo termino, sutrumpinant jį iki 6 mėnesių.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis neginčija padaryto administracinio nusižengimo, pripažįsta, jog padarė klaidą, už kurią yra nubaustas, tačiau teismas, vykdydamas teisingumą ir atstovaudamas valstybę, kuri vykdo begalę programų, susijusių su eismo saugumu, vertindamas pažeidimo aplinkybes, nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas buvo padarytas. Teigia, kad teismas formaliai įvertino padarytą pažeidimą ir neatsižvelgė į aplinkybes, jog jis (N. L.) vairavo automobilį gerai apšviestoje gatvėje, eilinę savaitės dieną, tokiu metu, kai automobilių eismo beveik nėra, važiavo labai nedidelį atstumą ir tik skatinamas būtinumo padėti savo vaikui, užtikrinti, kad šis būtų saugus, o nustatytas alkoholio kiekis nežymiai viršija leistiną alkoholio koncentracijos normą, todėl jo veiksmai neturėtų būti vertinami kaip ypatingai šiurkštūs visuomenės atžvilgiu.
3.2. Be to, skunde apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai vertino pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog automobilis įtartinai manevravo, nes jo automobilyje po atlikto manevro tiesiog automatiškai neišsijungė posūkio signalas, tai gali atsitikti bet kuriame automobilyje, ir būtent ši aplinkybė atkreipė pareigūnų dėmesį, dėl to jis ir buvo sustabdytas, tačiau jokio pavojaus toks veiksmas nesukėlė. Be kita ko, N. L. pastebi, kad nei bylą nagrinėjęs pareigūnas, nei teismas visiškai netyrė aplinkybės, jog pareigūnai liepė jam (N. L.) pūsti į alkoholio kiekio matuoklį ką tik parūkius ir užgesinus cigaretę, tai galėjo turėti įtakos didesniems alkoholio kiekio matuoklio parodymams. Apeliantas pažymi, kad vairuoja automobilį 28 metus ir nė karto nėra baustas už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl yra pagrindo teigti, jog jis yra patyręs ir drausmingas vairuotojas, turintis sveiko proto, gyvenimiškos patirties, kad nesėstų už vairo išgėręs, ypač dėl to, kad teisė vairuoti jam labai reikalinga. Alkoholio kiekio matuoklio parodymai jam pačiam sukėlė nuostabą, nustebę buvo ir pareigūnai, nors tarnybiniame pranešime apie tai neužsiminė. Apelianto teigimu, jo elgesyje nebuvo jokios tyčios pažeisti įstatymą, nes jis jautėsi blaivus.
3.3. Apelianto vertinimu, teismas neįsigilinęs nepagrįstai nepripažino ypatinga aplinkybe to fakto, jog jam teisė vairuoti yra ypač reikalinga dėl rūpinimosi senyvo amžiaus tėvais. Pažymi, kad socialinės paslaugos gali būti teikiamos tik vienišiems negalintiems savimi pasirūpinti asmenims, šiuo atveju jo (N. L.) gyvenamoji vieta yra kartu su tėvais, socialinės paslaugos jiems negali būti teikiamos, bent jau nemokamai, samdyti socialinį darbuotoją tėvai neišgali, be to, socialinės paslaugos asmenims teikiamos tik dienos metu, o dėl jo tėvui nustatytos diagnozės pagalba pastarajam gali būti reikalinga skubi ir bet kuriuo paros metu. Apeliantas teigia, kad kritiškai įvertino savo elgesį, yra linkęs pasitaisyti, tai patvirtina faktas, jog jis jau sumokėjo paskirtą baudą, nors tokia suma labai skaudžiai atsiliepė jo biudžetui, kadangi jis dirba tik padienius darbus, jo pajamos nėra didelės, taip pat jis rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku. Neturint teisės vairuoti, apelianto teigimu, net ir padienį darbą susirasti būtų labai problematiška, taip jis būtų nubaustas dvigubai: paskirta bauda, išaugusios išlaidos samdomam ar viešajam transportui, o taip pat sumažėjusios pajamos, kas yra socialiai neteisinga.
3.4. Be to, skunde pažymima, jog neginčytina, kad asmuo, kuriam nustatytas neblaivumas arti viršutinės ribos, yra žymiai pavojingesnis, tačiau jis gali tikėtis tokios pat minimalios nuobaudos, kaip ir nežymiai viršijęs apatinę leistiną neblaivumo ribą, todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas N. L. nesutinka tik su jam paskirta administracinio poveikio priemone, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ją sušvelninti, sutrumpinant už padarytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
5.1. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015)
5.2. Teisė vairuoti transporto priemones N. L. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šį pažeidimą, nustačius N. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda (800 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – vieniems metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą N. L. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi to neleidžia padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.
5.3. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir itin detaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
5.4. Apelianto prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. sumažinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, grindžiamas nepatogumais, kuriuos patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes negalės dirbti ir/ar susirasti darbo ir padėti savo senyvo amžiaus tėvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina atkreipti dėmesį, kad N. L., turėdamas didelę vairavimo patirtį, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek jo šeimos nariams dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Be to, poreikis vairuoti dėl darbo ir/ar jo paieškų bei galimybės pasirūpinti savo senyvais tėvais atsirado ne po nusižengimo padarymo, minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, tačiau net ir poreikis prisidėti prie šeimos gerovės nesutrukdė apeliantui padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą teisės pažeidimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti.
5.5. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį suformulavo kaip formalią, nereikalaujančią žalos atsiradimo ir nesiejamą su važiavimo greičiu, laiku, kada buvo padarytas pažeidimas, ar kitomis eismo sąlygomis, todėl vien tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo neigiamų pasekmių kitiems asmenims ar turtui, jog automobilį apeliantas vairavo gerai apšviestoje gatvėje, eilinę savaitės dieną, tokiu metu, kai automobilių eismo beveik nėra, važiavo labai nedidelį atstumą, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog įstatymų leidėjas, siekdamas, jog būtų išvengta sunkesnių pasekmių, ir numatė administracinę atsakomybę vairuotojams vien už tai, kad jie vairuoja transporto priemonę būdami neblaivūs. Taigi, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padaryto nusižengimo ar paties pažeidėjo asmenybės pavojingumą, priešingai, nors apeliantas skunde ir nurodo, jog prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, savo teisei priešingą elgesį bando pateisinti, teigdamas, jog jo padarytas pažeidimas yra mažai pavojingas. Be to, apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad nei bylą nagrinėjęs pareigūnas, nei teismas visiškai netyrė aplinkybės, jog pareigūnai liepė jam (N. L.) pūsti į alkoholio kiekio matuoklį ką tik parūkius ir užgesinus cigaretę. Pažymėtina, kad apeliantas šių aplinkybių anksčiau nenurodė, jų neginčijo, todėl jos ir negalėjo būti vertinamos, o apygardos teismas šią naują tik apeliaciniame skunde pateiktą versiją vertina tik kaip apelianto siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, ir tai parodo, kad apeliantas savo elgesio nevertina kritiškai, todėl N. L. paskyrus švelnesnę nei numatyta įstatyme administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
5.6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas konstatuoja, jog N. L. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, kad N. L. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.
5.7. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ar naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.