Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. U. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Bylos esmė

2. Departamentas, pagal Pareiškėjo prašymą, atlikęs vykdomos medžioklės tyrimą savo kompetencijos ribose, sprendė, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimai nebuvo nustatyti.

6. Pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. kreipėsi į Utenos apylinkės Molėtų rūmų teismą, prašydamas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš Departamento 880 Eur Pareiškėjo patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

7. Skundžiama nutartimi Utenos apylinkės Molėtų rūmų teismas atsisakė priimti Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvuojant tuo, kad Pareiškėjui ANK 666 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes jis nėra asmuo, dėl kurio prašymo galima nagrinėti išlaidų atlyginimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi grąžinus bylą institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, galutinio sprendimo priimto nėra.

II Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėjas, atkartodamas faktines aplinkybes bei skundžiamos teismo nutarties turinį nurodo, kad turėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę apskusti institucijos priimtą sprendimą, šia teise pasinaudojo. Atkreipia dėmesį, kad jis buvo teisus, nes Departamentas nepagrįstai priėmė sprendimą nutraukti tyrimą ir vadovavosi ne ta teisena. Jis, pasinaudodamas apskundimo teise, pasinaudodamas kvalifikuota teisine pagalba, tiesą įrodė.

10. Mano, kad nėra teisinga jo apskundimo teisę vertinti kitaip nei išteisinto asmens baudžiamojoje ar administracinėje byloje. Cituodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalis, remdamasis kasacine praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teigia, kad bylinėjimo išlaidų procesas ABTĮ tvarka įvyko dėl neteisėtų ir nepagrįstų Departamento veiksmų, pareigūnų nekompetencijos ir tinkamų pareigų neatlikimo. Pareiškėjo nuomone, Departamentas nuo pat proceso pradžios sistemingai įrodinėjo, kad Pareiškėjas neturi teisės pateikti skundo dėl Departamento priimto sprendimo. Tik dėl Departamento nekompetencijos Pareiškėjas buvo priverstas pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, ką patvirtina byloje pateikti duomenys apie patirtas išlaidas.

11. Pareiškėjo įsitikinimu, jo patirtų atstovavimo teisme, nagrinėjant bylą ABTĮ tvarka, išlaidų klausimas turi būti apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d., Nr. 1R-77) (toliau - Rekomendacijomis). Sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021).

12. Pareiškėjas akcentuoja, kad procese pagal administracinių bylų ir vėliau pagal administracinių nusižengimų teiseną Departamento sprendimas buvo neteisėtas. Pareiškėjas, kaip suinteresuota proceso šalis, teikė skundus ir gynė savo pažeistas teises, pasinaudodamas kvalifikuota teisine pagalba ir pagrįstai tikėjos, kad bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos įstatymo numatyta tvarka, kadangi ilgo ir sudėtingo proceso metu įrodžius, kad Departamentas tyrimą atliko ne pagal tą teiseną, Utenos apylinkės teismas priėmė palankų Pareiškėjui sprendimą.

13. Pareiškėjo nuomone, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) byla Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, „Pareiškėjo“ sąvoka nėra siejama su asmeniu, kuriam nutraukta baudžiamoji ar administracinio nusižengimo byla, o siejama su asmeniu, kuris turi teisę teismui pateikti skundą ir tokį skundą teismas priima ir nagrinėja. Priešingu atveju nebūtų pasiektas teisingumas byloje, nes nesant apelianto, o nagrinėjamu atveju Pareiškėjo, nevyktų rungimasis byloje. Būtų neteisinga jei Pareiškėjo patirtos išlaidos byloje būtų neatlygintos, kurias jis patyrė dėl akivaizdžios Departamento nekompetencijos. Departamentas turėjo galimybę ilgą bylinėjimosi procesą nutraukti ir skundą išnagrinėti pagal ANK, tačiau sąmoningai to nedarė. Pareiškėjas atliko savo pilietinę teisę ir pranešė apie galimą administracinį nusižengimą, kovojant su Departamentu, privalėjusiu atlikti tyrimą, įrodinėjo tiesą iš asmeninių lėšų.

14. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į teisminio proceso trukmę, teisinę pagalbą teikusių advokatų skaičių bei jų darbo vietovę, teisinių paslaugų apimtį.

17. Tvirtina, kad šiuo atveju Pareiškėjas nepagrįstai siekia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymi, kad Pareiškėjas pranešė apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, siekdamas inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas netinkamai taiko ANK nuostatas, nesuvokia ANK įtvirtintų sąvokų bei kas yra „administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys“. Cituoja ANK 575 straipsnį ir pažymi, jog administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų sąrašas yra baigtinis, todėl Pareiškėjas nėra ir negali būti šios administracinio nusižengimo teisenos dalyvis.

18. Keliamas klausimas apie interesą, kurį siekia apginti Pareiškėjas. Nemano, kad yra pagrindas Pareiškėją laikyti ypatingu subjektu, ginančiu viešąjį interesą ir turinčiu išskirtines teises tikrinti ir skųsti bet kokį Departamento priimtą sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Teigiama, kad šiuo atveju Pareiškėjas yra tik pranešėjas apie galbūt padarytus administracinius nusižengimus (nukentėjusiojo statusas jam nesuteiktas). Atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją bei paties skundo argumentus, Pareiškėjo siekiama apskųsti nutartis neturi tiesioginės įtakos jo teisinei ir procesinei padėčiai.

19. Departamento nuomone, Pareiškėjas, ar bet koks kitas su šia administracinio nusižengimo teisena nesusijęs asmuo, pateikęs skundą teismui dėl jį dominančio nutarimo administracinio nusižengimo byloje, neturi tokiais veiksmais įgyti daugiau teisių susipažinti su tokio dokumento turiniu, priėmus tokių asmenų skundus nagrinėti teisme ir suteikus teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, nes taip būtų apsunkinamas tiek valstybės institucijų, tiek ir nacionalinių teismų darbas, bei paneigiamos įstatymo leidėjo ANK įvirtintos nuostatos apie suinteresuotų asmenų, kurie laikytini administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiais asmenimis, teises (Šiaulių apygardos teismo 2022-05-16 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-309/2022).

20. Pažymima, kad administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Motyvuojamoji dalis

III Apeliacinės instancijos teismo išvados

21. Apeliacinis skundas netenkinamas.

22. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Skundžiama nutartimi atsisakyta priimti Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, padarius išvadą, kad Pareiškėjas nėra asmuo, dėl kurio prašymo galima nagrinėti išlaidų atlyginimą (ANK 666 straipsnis).

23. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, skundžiama teismo nutartimi, atsiliepimu į Pareiškėjo skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

24. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl nurodytų įstatymo nuostatų taikymo sąlygų ir apygardos teismas pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria.

25. Aptariamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjas nėra: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, nukentėjusiojo atstovas, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, prokuroras (ANK 575 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog šios bylos kontekste, Pareiškėjas yra informacijos pranešėjas, kuris vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę pranešti atitinkamoms institucijoms apie, jo manymu, galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau jis nėra asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal minėtą ANK 591 straipsnio 1 punktą (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Reiškia, Pareiškėjas nėra tinkamas subjektas reikalavimui priteisti bylinėjimosi išlaidas reikšti.

27. Kaip ir yra akcentuota skundžiamoje nutartyje, Įstatymo leidėjas griežtai reglamentavo išlaidų atlyginimo įgyvendinimo tvarką, t. y. kam, kokiais pagrindais ir kokia tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos išlaidos, taip pat ir teisinių paslaugų, todėl teisės normos dėl išlaidų atlyginimo negali būti aiškinamos plečiamai. Pripažįstama, jog Pareiškėjo prašymas atlyginti turėtas išlaidas nenumatytas įstatymu. Juolab, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje galutinis sprendimas nėra priimtas.

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.).

29. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą ir G. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.