Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-809-538/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. Nr. 2-06-3-02612-2013-8)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. D. atstovo advokato R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovei D. D. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys V. S., J. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovės D. D. patikslintą priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys V. S., J. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl tarp šalių sudarytos santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-27 nutartimi paskyrė ieškovo atstovui R. K. 2000 Eur baudą, Nurodė, kad ieškovo atstovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo atstovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.).

Byloje nustatyta, kad teismo šaukimas į 2015-02-19 teismo posėdį ieškovo atstovui buvo išsiųstas 2015-01-20, todėl laikytina, kad teismo šaukimas ieškovo atstovui buvo įteiktas 2015-01-21 (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Sužinojęs, jog teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-570-618/2015 paskirtas 2015-02-19 09.00 val., t.y. tuo pačiu metu kaip ir teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-201/2015, ieškovės atstovas 2015-02-02 raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas 2015-02-12 nutartimi prašymo netenkino. Teismo 2015-02-12 nutartis priimta rašytinio proceso tvarka ir išsiųsta per EPP, ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Taigi iš nurodytų aplinkybių negalima daryti pagrįstos išvados, kad ieškovo atstovas veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir piktnaudžiavo teise. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, teismo posėdžiai buvo atidedami ir dėl kitų priežasčių. Šias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tai yra, kad civilinės bylos nagrinėjimo terminus taip pat nulėmė ir objektyvios aplinkybės – trečiųjų asmenų įtraukimas į civilinę bylą, patikslinto priešieškinio teikimas, teismo ekspertizės paskyrimas. Taip pat teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas bei jo atstovas yra aktyvūs, vykdė derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovo atstovui taikyti sankcijas, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovo atstovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, taip pat tinkamai informuotas, kad prašymas atidėti 2015-02-19 teismo posėdį atmestas, ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad jis laiku nepastebėjo apie 2015-02-19 teismo posėdžio datos paskyrimą ir tai, jog atmestas jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą apie jo nepakankamą rūpestingumą ir apdairumą, todėl šiuo atveju spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo CPK 246 straipsnio 3 dalies pagrindu.

CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą. Kaip nurodyta CPK 246 straipsnio 1 dalyje, atstovo užimtumas kitose bylose nelaikomas svarbia priežastimi neatvykti į bylos nagrinėjimą, taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo atstovas į 2015-02-19 teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, dėl to teismo posėdis buvo atidėtas, todėl yra pagrindas jam skirti 100 eurų baudą (CPK 246 straipsnio 3 dalis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl procesinės teisės normų netinkamo taikymo yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti ir ieškovo atstovo prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti iš dalies – sumažinti ieškovo atstovui paskirtą 2000 eurų baudą iki 100 eurų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį pakeisti: ieškovo R. D. atstovo advokato R. K. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti iš dalies ir sumažinti ieškovo atstovui advokatui R. K. paskirtą 2000 eurų baudą iki 100 eurų.