Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovė diskriminavo ieškovę narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, įpareigoti atsakovę suteikti ieškovei iki 5 darbo dienų per metus asmeniniais reikalais išvykti į sveikatos priežiūros įstaigas ir valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, mokant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį rašytinai suderinus (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) su tiesioginiu vadovu, kiekvienais metais, kol ši nuostata bus taikoma kitiems BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai darbuotojams, papildomas laisvas nuo darbo apmokamas dienas už 2024 metus suteikiant 2025 metais, priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose dirba individualios priežiūros darbuotojo pareigose. Paaiškino, kad įstaigoje galioja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis. Vadovaujantis šia kolektyvine sutartimi (kolektyvinės sutarties biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų specialiosios dalies 9 punktu), atsakovė, sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams nuo 2024 m. sausio 1 d. per metus suteikia iki 5 darbo dienų, suderinus šį laiką su tiesioginiu vadovu, asmeniniais reikalais išvykti į sveikatos priežiūros įstaigas ir valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, mokant už šias dienas vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovė pažymėjo, kad, nors ji nėra kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narė, tačiau, nepriklausomai nuo to, atsakovė privalo ne tik kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams sudaryti atitinkamas darbo sąlygas bei teikti joje nurodytas lengvatas, o tokias pat darbo sąlygas ir lengvatas, vykdant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) nurodytą pareigą nediskriminuoti darbuotojų narystės profesinėje sąjungoje pagrindu (DK 26 straipsnio 1 dalis) ir vykdant DK 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą prievolę, neatsižvelgiant į darbuotojo priklausymą profesinėms sąjungoms, sudaryti vienodas darbo sąlygas, taip pat teikti vienodas lengvatas, tokias pat darbo sąlygas sudaryti ir teikti vienodas lengvatas turėtų ir kitiems darbuotojams. Ieškovės teigimu, šią DK nurodytą pareigą atsakovė turėtų įvykdyti ne tiesiogiai taikydama kolektyvinę sutartį, o išleisdama vidinį lokalinį teisės aktą (pavyzdžiui – įsakymą, sprendimą, potvarkį ar pan.), kuriame turėtų nurodyti, kad atitinkamos darbo sąlygos ir lengvatos yra nustatomos ir kitiems atsakovės darbuotojams, kuriems kolektyvinė sutartis nėra taikoma. Ieškovė pažymėjo, kad ji atsakovės neprašė jai tiesiogiai taikyti kolektyvinę sutartį, nes ieškovė nėra kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narė.

3. Ieškovė paaiškino, kad ji 2024 m. birželio 28 dieną kreipėsi į atsakovę, kad jai, kaip ir kitiems įstaigos darbuotojams, šiais metais suteiktų iki 5 darbo dienų, suderinus šį laiką su tiesioginiu vadovu, asmeniniais reikalais išvykti į sveikatos priežiūros įstaigas ir valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, mokant už šias dienas vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovė 2024 m. liepos 29 dieną gavo atsakovės prašymą patikslinti, kokiu teisės aktu vadovaujantis ji pateikė tokį savo prašymą. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 7 dienos atsakymu informavo atsakovę, kad savo prašymą pateikė vadovaudamasi DK, o tiksliau – DK 2 straipsnio 1 dalimi, DK 26 straipsnio 1 dalimi, DK 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 27 dieną gavo atsakovės atsakymą, kad jos prašymas nebus patenkintas, nes pagal DK 197 straipsnio 1 dalį, kolektyvinė sutartis taikoma tik sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams. Atsakyme taip pat buvo nurodyta, kad DK 197 straipsnio 1 dalis taip pat numato galimybę profesinei sąjungai ir darbdaviui susitarti dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, kad šiai dienai tokio susitarimo su Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų darbininkų sąjunga nėra ir tuo pagrindu nėra išleistas joks vidinis lokalinis teisės aktas dėl papildomo poilsio laiko asmeniniais reikalais išvykti į sveikatos priežiūros įstaigas ir valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas suteikimo visiems įstaigos darbuotojams. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės sprendimas netenkinti ieškovės prašymo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4. Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau ir Darbo ginčų komisija) 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovės prašymo netenkino, Darbo ginčų komisija ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių nenagrinėjo – savo sprendime pacitavo kasacinio teismo nutarčių, kurios nieko neturi bendro su nagrinėjama byla, išvadas. Pažymėjo, kad teismai, tuo pačiu ir Darbo ginčų komisija, suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.