- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- eAS-272-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03393-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- P. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) atnaujinti praleistą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) apskundimo terminą; 2) panaikinti Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punkto, kuriuo pareiškėjas yra skiriamas / pavedamas / įpareigojamas būti pirkimų organizatoriumi, nuostatas; 3) panaikinti Administracijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Administracijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba įpareigoti Administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1 ir 3 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4, 6, 8–10 straipsnių) nuostatas arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 4) panaikinti Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir Įsakymai); 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 6) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo nuostatose pateikti išaiškinimai „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 7) pripažinti atsakovą / darbdavį apgaviku, pažeidusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, moralės, etikos normų nuostatas, jo elgsenoje esant – savavaldžiavimą (BK 294 str.) ir persekiojimą (BK 148-1 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą.
Pareiškėjas prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo, be kita ko, nurodė, kad apie Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo egzistavimą sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 27 d. laišką, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas dėl svarbios priežasties.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.
Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su reikalavimais panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus, praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti. Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, ir priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino apskųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970, nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą atskųsti šiuos įsakymus, nenurodo ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.
Teismas sprendė, kad kiti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su reikalavimais panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus, nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įsakymų panaikinimo paduoti ir nenurodė objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, prašo ją panaikinti ir perduoti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus Įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami Įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos Įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. lapkričio 6 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų Įsakymų panaikinimo paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo skunde (pareiškime) nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas, be kita ko, prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.