Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjai A. I. K., dalyvaujant jos atstovui adv. Artūrui Sebeikai, Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialo ir Valstybės įmonės Registrų centras atstovei Gražinai Cicėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. K. skundą atsakovui Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialo ir Valstybės įmonės Registrų centras atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad Marijampolės filialui pareiškėjos pateiktose Kadastrinių matavimų bylose yra užfiksuota tik maža dalis duomenų, būtinų nekilnojamojo daikto įregistravimui. Iš surinktų ir užfiksuotų kadastro duomenų bylose kadastro duomenų akivaizdu, kad šie parametrai Kadastro įstatymo 6 str. 2 d. prasme nėra pakankami žolės miltų gamybos pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršides (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nėra pilno dokumentų komplekto, būtino pagal Kadastro nuostatų 64 punkte ir Kadastrinių matavimų taisyklių 176 punkte nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Kadastro nuostatų 32.2.4.2 punktas nustato, jog fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti sienų statybos produktus, plotą, tūrį ir visus kitus parametrus. Jeigu matininkas Kadastro duomenų byloje parodo, kad yra išlikę tik pamatai ar tik pamatai ir sienos fragmentas, tuomet nėra galimybės natūroje nustatyti statinio paskirtį, pavadinimą, sienų medžiagą, baigtumą, aukštį, bei apskaičiuoti plotą ir tūrį. Pateiktose bylose trūksta duomenų (statinio parametrų, statinio statybos produktų, statinio statybinės medžiagos ir kitų reikalaujamų duomenų), todėl vadovaujantis organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" kadastro bylose nurodyti duomenys (žolės miltų gamybos pastato ir veršides tūriai) negalėjo būti nustatyti ir apskaičiuoti, kadangi tūris skaičiuojamas pastato horizontalaus pjūvio plotą, skaičiuojamą pirmojo aukšto grindų lygyje (virš pamatų) pagal sienų išorinius paviršius, padauginus iš jo aukščio. Nors šiuo atveju kadastrinių matavimų bylose yra nurodytas pastato tūris, tačiau akivaizdu, kad jis negalėjo būti nurodytas, nes jo apskaičiavimui trūksta kai kurių duomenų. Pažymėjo, kad nesant nei sienų, nei pertvarų, nei patalpų, negalima nustatyti ir bendro ploto, nes bendras plotas yra patalpos plotas, kuris nustatomas matuojant nuo sienų ir pertvarų apdailinto (jeigu apdailos nėra - nuo neapdailinto) paviršiaus. Be to nekilnojamieji daiktai - žolės miltų gamybos pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršidė (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka Statybos įstatymo 2 str. 2 d. nustatyto statinio apibrėžimo (statinys - pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris yra nekilnojamasis daiktas) ir šio straipsnio 94 d. nurodyto neypatingo statinio apibrėžimo (neypatingas statinys - statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams). Konstatavo, kad kadastrinių matavimų byloje trūksta kadastro duomenų, todėl nėra galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų, identifikuoti juos kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pabrėžė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013 nustatytas juridinis faktas nėra susijęs su statinių įregistravimu, todėl šis sprendimas negali būti pagrindu nekilnojamų daiktų - žolės miltų gamybos pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršides (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių į šiuos statinius įregistravimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2013-09-13 pareiškėjos A.I. K. įgaliota atstovė Marijampolės filialui pateikė prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų - žolės miltų gamybos pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir veršides pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o taip pat įregistruoti P. B. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Išnagrinėjęs prašymą, Marijampolės filialo kadastro tvarkytojas 2013-09-17 sprendimu Nr. (2070/08)S-4144 atsisakė jį tenkinti motyvuodamas tuo, kad šie statiniai yra fiziškai pažeisti, išlikę tik pamatų ir sienų fragmentai, kurie negali būti laikomi statiniu; šių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylose trūksta kadastro duomenų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau-Kadastro įstatymo) 6 straipsnio 2 dalyje (b.l. 7), o registro tvarkytojas 2013-09-17 sprendimu Nr. (2070/06)S-4147 atsisakė įregistruoti P. B. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisės gali būti įregistruotos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai (b.l. 6). 2013-10-14 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje buvo gautas skundas dėl valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2013-09-17 sprendimo Nr.(2070/08)S-4144 ir 2013-09-17 sprendimo Nr. (2070/06)S-4147. Išnagrinėjusi skundą, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013-10-16 sprendime Nr. 279 konstatavo, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamų daiktų - žolės miltų gamybos pastato 111/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršides (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, pateiktos kadastro duomenų bylos neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų, kadangi jose nėra visų šių statinių įrašymui būtinų duomenų, todėl kadastro tvarkytojas 2013-09-17 sprendimu Nr. (2070/08)S-4144 iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė įrašyti šių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Taip pat Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013-10-16 sprendime Nr. 279 konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamieji daiktai - žolės miltų gamybos pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršidė (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl registro tvarkytojas 2013-09-17 sprendimu Nr. (2070/08)S-4147 pagrįstai atsisakė įregistruoti P. B. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus (b.l. 4-5).

Nagrinėjamos bylos dalykas – VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimų bei VĮ Registrų centro 2013 m. spalio 16 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai ir tvarka yra reguliuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jį įgyvendinančių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir jį įgyvendinančių Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (toliau – Registro nuostatai), taip pat Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (toliau – Sąrašas), nuostatų.

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje išvardyti dokumentai, kurie turi būti pateikti Kadastro tvarkytojui, siekiant įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą (tai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su minėtais dokumentais Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (analogiškos nuostatos yra numatytos Kadastro nuostatų 84 punkte). Kadastro įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje turi būti Kadastro nuostatų 64 punkte ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - Kadastrinių matavimų taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 176 punkte nurodyti dokumentai. Vadovaujantis Sąrašo 3.2 punkto nuostatomis, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai, jie registruojami Nekilnojamojo turto registre, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį bei notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir pažymą apie šios sutarties įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Senų statinių savininkų įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą (Sąrašo 4 punktas). Šio sąrašo 3 punkte išvardytais atvejais vietoj sandorio, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, gali būti pateikti: įsiteisėję teismo ar valstybinio arbitražo sprendimai ir nutartys (Sąrašo 5.1 punktas) paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai (Sąrašo 5.3 punktas) ar kiti Sąrašo 5 punkte numatyti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą. Sąrašo 8 punkte numatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš išvardytų šio sąrašo 2.2 ir 3.2 punktuose dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, turimus dokumentus ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. Sąrašo 2 punkte nurodyta, kad pastatyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka nekilnojamojo turto tvarkytojui pateikus prašymą registruoti nekilnojamąjį daiktą ir / ar daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir dokumentus (pvz., savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai).

Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Iš paminėto teisinio reguliavimo darytina išvada, jog tam, kad būtų patenkintas prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ir nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo, reikia, kad toks prašymas atitiktų tam tikras būtinas sąlygas. Pirma, prašymas turi būti paduotas šio nekilnojamojo daikto savininko (asmeniškai ar per atstovą). Antra, kartu su prašymu turi būti pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, dokumentai, įrodantys asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą. Trečia, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Pažymėtina, kad 2013-09-13 pareiškėjos A.I. K. įgaliota atstovė Marijampolės filialui pateikė prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų - žolės miltų gamybos pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir veršides pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o taip pat įregistruoti P. B. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Kartu su prašymu buvo pateiktos abiejų statinių kadastro duomenų bylos ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-02-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, kad P. B. 1992 m. rugpjūčio mėnesį buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis nuosavybės teises į žolės miltų gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog turintis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Šio sprendimo pagrindu atsakovas įregistravo kitus statinius, išskyrus žolės miltų gamybos pastatą ir veršidę, į Nekilnojamojo turto registrą pareiškėjos vardu.

CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje nurodoma apie atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu; 4) statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statinys - pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Šioje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, ar žolės miltų gamybos pastatas ir veršidė gali būti laikomi nekilnojamaisiais daiktais. Teismas sprendžia, jog šiai aplinkybei nustatyti svarbu tai, ar pagal išlikusius miltų gamybos pastato ir veršidės fragmentus galima nustatyti šių statinių parametrus: plotą, tūrį, ilgį, plotį, skersmenį, skerspjūvį, aukštį, gylį arba kitus statiniams būdingus geometrinius parametrus, kaip jie numatyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, Kadastro nuostatų 64 punkte ir Kadastrinių matavimų taisyklių 176 punkte. Tokią teismo išvadą patvirtina Kadastro nuostatų 32.2.4.2 punktas, kuris reglamentuoja, jog nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus. Nebaigtuose statyti statiniuose atskirų nekilnojamųjų daiktų (butų, kitų patalpų) kadastro duomenų bylos gali būti sudaromos, jeigu statinys pastatytas tiek, kad galima apskaičiuoti atskirų nekilnojamųjų daiktų bendrą plotą ir vertę, aprašyti juos šių Nuostatų nustatyta tvarka, ir jeigu nustatyti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta šio statinio kadastro duomenų byla, kadastro duomenys įrašyti į kadastrą.

Iš į bylą pateiktų statinių nuotraukų akivaizdu, kad išlikę tik atskiri jų fragmentai, todėl nėra galimybės natūroje nustatyti statinio sienų medžiagą, baigtumą, aukštį, bei apskaičiuoti plotą ir tūrį. Iš į bylą pateiktų abiejų statinių kadastro duomenų bylų matyti, kad kadastrinių matavimų bylose trūksta paminėtų kadastro duomenų, o užfiksuoti duomenys nėra pakankami žolės miltų gamybos pastato ir veršidės įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes remiantis tik jais, nėra galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų, identifikuoti juos kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nors abiejų statinių kadastrinių matavimų bylose yra nurodyti pastatų tūriai, tačiau teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybe, kad vadovaujantis STR 1.14.01: 1999 Pastatų plotų ir tūrių apskaičiavimo tvarka kadastro bylose nurodyti pastatų tūriai negalėjo būti nustatyti ir apskaičiuoti, nes jo apskaičiavimui trūksta duomenų, o būtent pastatų horizontalaus pjūvio plotų ir aukščio. Iš to spręstina, kad miltų gamybos pastatas ir veršidė negali būti laikomi nekilnojamaisiais daiktais, kurie gali būti įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, o tai, kad kadastrinius matavimus atliko atsakovo darbuotojai nereiškia, jog ginčo statiniai yra nekilnojamieji daiktai.

Teismas atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-02-06 sprendimu ginčo objektus įvardijo ir kaip statinius, ir kaip nekilnojamojo turto objektus, todėl nėra pagrindo ginčyti teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir teigti, kad sprendime įvardinti ginčo objektai yra ne statiniai ir ne nekilnojamojo turto objektai, nes paminėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, todėl ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis netaikytina, be to, remiantis Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialo atstovės paaiškinimais teismas padarė išvadą, kad vien ta aplinkybė, kad statinių negalima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali riboti pareiškėjos teisės į paveldėjimą ir nuosavybę, nes iš dalies išlikusiais statiniais ar jų fragmentais galima naudotis. Teismas taip pat vertina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-02-06 sprendimas c/b Nr. 2-97-896/2013 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei jame padaryta išvada nėra pakankamas pagrindas ginčo statinius įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, nes šiame sprendime nėra duomenų apie parametrus, kurie nurodyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, o nesant pateiktų duomenų apie parametrus, įrašyti statinį į nekilnojamojo turto kadastrą nėra galimybės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A442 – 2487/2011).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkto pagrindu atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o neįregistravus Nekilnojamojo turto registre pačių nekilnojamųjų daiktų, negali būti registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, todėl atmestinas skundo reikalavimas panaikinti VĮ "Registrų centras" Marijampolės filialo 2013-09-17 sprendimą Nr. (2070/08)S-4144 "Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą", 2013-09-17 sprendimą Nr. (2070/06)S-4147 "Dėl daiktinių teisių registravimo" bei VĮ „Registrų centras" Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013-10-16 sprendimą Nr. 279. Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre bei registre nekilnojamuosius daiktus - veršides pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žolės miltų gamybos pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuosavybės teisę į juos yra išvestinis, todėl atmetus skundą dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimų bei VĮ Registrų centro 2013 m. spalio 16 d. sprendimo panaikinimo, negali būti patenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.