- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1864-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01123-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- R. V.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1864-460/2012
Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 2-24-3-01123-2010-1)
2012 m. gruodžio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-29-586/2012 pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui J. P., trečiasis asmuo R. V. individuali įmonė „MONDO STATYBA“ dėl avanso ir palūkanų priteisimo, pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei Ž. K., trečiasis asmuo R. V. individuali įmonė „MONDO STATYBA“ dėl nuostolių priteisimo bei ieškovės Ž. K. (apeliantės) ir atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė 2010-06-28 pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 27 000 Lt įsiskolinimo, 3 825 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-05-23 iki 2010-06-08 bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 30 825 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2007-05-23 su atsakovu, dalyvaujant trečiajam asmeniui, buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė dėl 0,12 ha ploto žemės sklypo, esančio Klipščių kaime, Klaipėdos rajone, pardavimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo susitarta dėl būsimo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, tačiau iki jo sudarymo atsakovas turėjo parengti žemės sklypo detalųjį planą. Pagal preliminariąją sutartį numatyta, kad galutinė, notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta ne vėliau, kai bus patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Pasirašant preliminariąją sutartį ieškovė atsakovui sumokėjo 18 000 Lt avansą. Taip pat nurodė, kad ji 2008-04-07 atsakovui papildomai sumokėjo 9 000 Lt avanso. Tokiu būdu ji atsakovui iš viso sumokėjo 27 000 Lt avanso. Pažymėjo, kad 2010-06-17 sužinojo, kad žemės sklypas yra parduotas kitam asmeniui, be to, atsakovas už neįvykdytą sutartį avanso jai negrąžino.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo iš ieškovės priteisti 78 000 Lt nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-23 su ieškove, dalyvaujant trečiajam asmeniui, buvo sudaryta trišalė preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria jis ieškovei įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,12 ha, esančią Klipščių kaime, Klaipėdos rajone už 180 000 Lt. Sutartyje numatyta, kad žemės sklypas bus parduotas, kai bus sutvarkyti visi reikalingi dokumentai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-30 įsakymu Nr. AV-957 buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Klaipėdos apskrities viršininkas 2008-02-27 įsakymu Nr. 4-1246-(1.3) patvirtino šio žemės sklypo padalijimą į du 0,1626 ha ir 0,1200 ha dydžio žemės sklypus nurodant jų unikalius ir kadastrinius numerius. 2008-03-05 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti žemės sklypo pakeitimai, t. y. 0,1626 ha dydžio žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. gruodžio mėnesį jis informavo ieškovę, jog yra patvirtintas sklypo detalusis planas. Ieškovei atvykus į jo namus jis, dalyvaujant liudytojams, parodė jai sklypo dokumentus, davė šių dokumentų kopijas ir pasiūlė kuo greičiau sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė paprašė palaukti 3–4 mėnesius, nes ketina parduoti du jai priklausančius žemės sklypus jo žemės sklypo pirkimui. Ieškovė papildomai 2008-04-07 sumokėjo 9 000 Lt kaip garantiją, kad ji tikrai pirks žemės sklypą. Atsakovas nurodė, kad iš ieškovės elgesio ir kalbų suprato, kad ji užsiima Nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu bei tarpininkavimu, nes jos teigimu, ji žemės sklypą norėjo perparduoti. 2007–2008 metais kainos nekilnojamojo turto rinkoje nuolatos didėjo, todėl ieškovė tikėjosi uždirbti pardavusi iš jo nupirktą žemės sklypą. Nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, nes ji vilkino pagrindinės sutarties sudarymą, vėliau jis žemės sklypą pardavė kitam asmeniui už 75 000 Lt ir taip patyrė nuostolių, kurių nebūtų buvę, jei žemės sklypą būtų pardavęs ieškovei dar 2007–2008 metais, kai nekilnojamojo turto rinkoje kainos buvo labai didelės.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens R. V. IĮ „MONDO STATYBA“ atstovė D. V. nurodė, kad ji rengė žemės sklypo pirkimo–pardavimo preliminariąją sutartį. Buvo susitarta, kad sutvarkyti dokumentai bus atnešti jai, kad ji galėtų toliau ruošti dokumentus notarei. Paaiškino, kad nei ieškovė, nei atsakovas jai neskambino, jokių pranešimų nesiuntė. Neturėjo J. P. telefono numerio, nes jis sakė, kad susisieks su ja per ieškovę. 2008 m. pavasario ar vasaros pradžioje ji buvo nuvažiavusi prie J. P. sklypo su savo draugais, kurie norėjo jį apžiūrėti ir atsakovas priėjęs jiems pasiūlė pirkti tą sklypą. Pasakiusi draugams, kad šis sklypas yra nupirktas, paskambino ieškovei ir informavo, kad J. P. pardavinėja sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-04-30 sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės Ž. K. ir atsakovės D. P. po 30,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtekimu valstybei; teismo 2010-06-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei D. P. priklausančio turto areštą (turto arešto akto Nr. 0810003216) panaikinti įsiteisėjus sprendimui; teismo 2011-06-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovei Ž. K. priklausančio turto areštą (turto arešto akto Nr. 0511003034) panaikinti įsiteisėjus sprendimui. Nurodė, jog ieškovė nebuvo pakankamai sąžininga siekdama pasirašyti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir neišnaudojo visų galimų priemonių šiam tikslui pasiekti. Pažymėjo, kad atsakovas galėjo kreiptis į notarą arba siųsti oficialų pranešimą ieškovei dėl pagrindinės sutarties sudarymo, bet to nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantė Ž. K. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-04-30 sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: ieškinį tenkinti; priteisti ieškovės Ž. K. iš atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. 27 000 Lt avanso, 3 825 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-05-23 iki 2010-06-08 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 30 825 Lt sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad jei atsakovas nori įrodyti, kad jis pasirengęs sandorio sudarymui, tai turėjo pateikti teismui įrodymus, kad notaro biure užsakė pažymą sandorio sudarymui ir informavo ieškovę bei trečiąjį asmenį apie sandorio sudarymo vietą ir laiką. Atsakovas teigia, kad supažindino ieškovę su visais dokumentais, būtinais sandoriui sudaryti, tačiau ieškovė šias aplinkybes neigia, kadangi dokumentai turėjo būti pateikti trečiajam asmeniui, o ne ieškovei. Ieškovė nurodo, kad ji taip pat nesupranta, kodėl anot atsakovo, esant visiems parengtiems dokumentams, jie nebuvo perduoti trečiajam asmeniui, kuris ir turėjo sutvarkyti visus sandorio dokumentus. Atsakovas teigia, kad neva tai ieškovė neturėjo pinigų sandorio sudarymui, bet tuo pačiu ieškovė moka dar papildomas sumas avansui, kas paneigia atsakovo teiginius apie ieškovo atsisakymą nuo sandorio sudarymo. Jei atsakovas teigia, kad ieškovė prašė palaukti 3-4 mėnesius, kyla klausimas, kodėl atsakovas šio papildomo susitarimo neįformino raštu, kodėl apie šias aplinkybes neinformavo trečiojo asmens. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė net neturėjo iš atsakovo gavusi jokių dokumentų originalų, kurie, anot atsakovo, ji turėjo perduoti trečiajam asmeniui. Jei ieškovė būtų turėjusi dokumentų originalus, atsakovas žemės sklypo vėliau net nebūtų pardavęs kitam pirkėjui, todėl tokius atsakovo liudijimus, kad ieškovei buvo perduoti visi dokumentai, vertina kritiškai. Ieškovė mano, kad atsakovas privalo jai sugražinti sumokėtą avansą ir nurodo, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma.
Apeliaciniame skunde apeliantė D. P. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria yra atmestas priešieškinis ir priteisti iš ieškovės Ž. K. atsakovo J. P. teisių perėmėjai D. P. iš atsakovės Ž. K. 78 000 Lt nuostolių; priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme: žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas – 800 Lt už apeliacinio skundo surašymą. Nurodo, jog tai, kad atsakovas 2009–20l0 m. nesiuntė ieškovei oficialaus pranešimo dėl sutarties sudarymo negali būti laikoma įrodymu patvirtinančiu jo kaltę. Pirma, atsakovas J. P. nežinojo, kad tokius raštus būtina siųsti ieškovei, nes nebuvo teisininkas, ir priešingai nei ieškovė, neturėjo jokios patirties nekilnojamojo turto prekybos bei sandorių sudarymo srityje. Atsakovas J. P. nurodė, kad jis nuolat skambino ieškovei telefonu, ieškojo jos namuose. Antra, tokių veiksmų atlikimo būtinumo nenumato nei galiojantys įstatymai (civilinio kodekso normos ), nei šalių sudaryta preliminarioji sutartis. Trečia, teismas išvadas dėl atitinkamų faktų buvimo ar nebuvimo turi daryti įrodymų visumos, o ne vienos aplinkybės pagrindu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesivadovavo ištirtų įrodymų visuma, o tik ieškovės atsikirtimu į priešieškinį, kad atsakovas nesiuntė jai oficialaus pranešimo dėl sutarties sudarymo. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas jau 2008 m. pradžioje įvykdė preliminariosios sutarties sąlygas ir norėjo žemės sklypą parduoti, tačiau ieškovė vengė jį pirkti (nesirodė, neskambino atsakovui, nesidomėjo sandoriu, -tai nustatė teismas). Daro išvada, kad ieškovės nesidomėjimo ir intereso pirkti šį žemės sklypą priežastis buvo smarkiai pasikeitusios, t. y sumažėjusios žemės sklypų rinkos kainos. Dėl derybų su ieškove ir jos pažado pirkti žemės sklypą už 180 000 Lt bei ieškovės vilkinimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas prarado galimybę sudaryti šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis, prarastoji vertė (atsakovo nuostoliai) sudaro 105 000Lt (180 000 Lt – 75 000 Lt).Tokio dydžio nuostolius atsakovas patyrė dėl atsakovės Ž. K. kaltės, t. y. dėl jos vengimo pirkti žemės sklypą. Tarp patirtų netiesioginių nuostolių ir atsakovės veiksmų (jos vengimo sudaryti pagrindinę sutartį) egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys. Nuostolių dydis yra įrodytas, kaltės klausimas (dėl atsakovo kaltės) išspręstas neteisingai, teismo sprendimo išvados dėl jo kaltės yra prieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas surinktų įrodymų pagrindu gali pakeisti teismo sprendimą ar panaikinti dalį sprendimo bei priimti naują sprendimą. Kadangi teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl 27 000 Lt avanso jai priteisimo, ginčijama suma sudaro 78 000Lt (105 000 Lt–27 000Lt).
Atsiliepimas
Atsiliepime į Ž. K. apeliacinį skundą D. P. teismo prašo atsakovės Ž. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-04-30 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas Ž. K. ieškinys. Nurodo, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nebuvo pakankamai sąžininga ir neišnaudojo visų galimų priemonių pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Tai reiškia jos kaltės dėl sutarties nesudarymo konstatavimą. Mano, jog būtina akcentuoti, kad ieškovė Ž. K. nekilnojamojo turto versle veikė kaip profesionalė, vertėsi šio turto prekyba. Ji pirko butus, žemės sklypus, kitą nekilnojamąjį turtą, sudarė ne vieną sandorį. Tai patvirtina jos pateikti įrodymai apie sudarytus nekilnojamojo turto sandorius ir turėtas pajamas. Atsakovas J. P. buvo eilinis pilietis, neužsiimantis tokiu verslu ir norėjęs parduoti vienintelį jam priklausantį žemės sklypą, atidalytą nuo naudojamo žemės sklypo. Dėl pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo buvo būtina iki galo susitarti sandorio šalims, o tik po to informuoti įmonę ir pateikti jai sandoriui sudaryti būtinus dokumentus. Trečiojo asmens atstovė D. V., kuri ieškovės prašymu buvo šioje byloje apklausta kaip liudytoja, 2010-11-19 teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. IĮ „MONDO STATYBA“ veiklos nebevykdo, o D. V. (šios įmonės direktorė) yra išvykusi į užsienį. Tai reiškia, kad ieškovės itin akcentuojama preliminariosios sutarties 13 punkto nuostata negalėjo būti įvykdyta nebeegzistuojant šiai įmonei ir nesant jos vadovo. Dėl IĮ „MONDO STATYBA“ veiklos sustabdymo trečiasis asmuo nedalyvavo nė viename iš teismo posėdžių, neteikė atsiliepimų. Todėl nėra pagrindo teigti apie šio trečiojo asmens neva akivaizdų suinteresuotumą kaip apeliaciniame skunde motyvuoja Ž. K.. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pinigų sumą sumokėjusi šalis esą turi teisę reikalauti juos grąžinti visais atvejais, jei preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma. Jos manymu tai yra netiesa. Nustačius ieškovės kaltę, sumokėtieji pinigai (27 000Lt) kaip netesybos lieka kitai sandorio šaliai, taigi, jų atsakovas neprivalo grąžinti ieškovei. Didesnės netesybų sumos, t. y 36 000 Lt (sutarties 10 punktas) atsakovas nereikalavo. Tai yra jo teisė. Kadangi atsakovas pareiškė priešieškinį dėl 105 000 Lt nuostolių atlyginimo, 27 000 Lt netesybų jis įskaitė į nuostolių atlyginimą, nes taip reglamentuoja CK 6.73 straipsnio 3 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Ž. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
D. P. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir iš Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-05-04 pažymėjimo matyti, kad 0,2826 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tauralaukio k. v., esantis Klipščių kaime, Klaipėdos rajone, nuosavybės teise įregistruotas J. P. vardu pagal 1994-09-13 pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 11). Iš 2007-05-23 tarp pardavėjo J. P. ir pirkėjos Ž. K. sudarytos preliminarios sutarties (t. 1, b. l. 8–10) nustatyta, kad pagal sutartį J. P. įsipareigojo Ž. K. parduoti žemės sklypo dalį, t. y. 0.12 ha, kai bus atidalyta žemės sklypo dalis, patvirtintas detalusis planas ir sklypų unikalūs numeriai. Sutartyje nurodyta, kad pirkėja sumokėjo avansą už būsimą žemės sklypą 18 000 Lt ir 9 000 Lt (2008-04-07 įrašas) (t. 1, b. l. 8–10). Iš mokėjimo nurodymo nustatyta, kad Ž. K. į J. P. sąskaitą 2008-04-07 pervedė 9 000 Lt (t. 1, b. l. 14). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-30 įsakymo Nr. AV-957 nustatyta, kad 2007-11-30 supaprastinta tvarka buvo patvirtintas J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tauralaukio k. v., esantis Klipščių kaime, Klaipėdos rajone, detalusis planas (planavimo tikslas – namų valdos žemės sklypo padalijimas į du sklypus) (t. 1, b. l. 43). Iš Valstybės įmonės Registrų centro išrašų nustatyta, kad 2008-03-05 buvo įregistruotas 0,2826 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Tauralaukio k. v., esančio Klipščių kaime, Klaipėdos rajone padalijimas į du žemės sklypus, t. y. 0,1626 ha dydžio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tauralaukio k. v., esantis Klipščių kaime, Klaipėdos rajone ir 0,1200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Tauralaukio k. v., esantis Klipščių kaime, Klaipėdos rajone, kurie nuosavybės teise įregistruoti J. P. vardu. Nustatyta, kad 2010-05-25, 0,1200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tauralaukio k. v., esantis Klipščių kaime, Klaipėdos rajone, nuosavybės teise įregistruotas A. L. vardu pagal 2010-05-21 pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 16–19). Iš 2010-05-21 sutarties nustatyta, kad 2010-05-21 J. P. pardavė A. L. 0,1200 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tauralaukio k. v., esantis Klipščių kaime, Klaipėdos rajone (t. 1, b. l. 45–48). Iš atsakovo J. P. mirties liudijimo nustatyta, kad J. P. mirė 2011-02-11 (t. 2, b. l. 48). Mirusiojo turtą pagal 2011-05-18 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo atsakovė D. P. (t. 2, b. l., 63–65). Kitų paveldėtojų nėra (t. 2, b. l. 166).
Nustatyta ir šalys to neginčija, kad tarp šalių 2007-05-23 sudaryta trišalė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra preliminarioji. Ši sutartis nebuvo įgyvendinta, t. y. šalys nepasirašė pagrindinės 0,1200 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties kai 2008-03-05 buvo įregistruotas 0,2826 ha žemės sklypo padalijimas į du žemės sklypus, t. y. 0,1626 ha ir 0,1200 ha. Ginčas kilo dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių kalta dėl šios sutarties neįgyvendinimo ir iš to kilusių teisinių pasekmių.
Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo. Vienas preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Šio ginčo šalių 2007 m. gegužės 23 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties 7 straipsnyje nustatyta, kad šalys įsipareigoja šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį po to, kai bus patvirtintas žemės sklypo detalusis planas.
Dėl ieškinio reikalavimų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2000-10-04 Nr.3K-3-949/2000, 2001-10-24 Nr. 3K-3-998/2001; 2002-06-17 Nr. 3K-3-868/2002), kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės sumokėtų 27 000 Lt paskirties, abi šalys sutinka, kad mokėjimų tikslas buvo išankstinis apmokėjimas (avansas), įskaitytinas į būsimo pirkimo–pardavimo sandorio kainą. Abiem mokėjimo atvejais šalys nurodė, kokia avanso suma yra sumokėta (t. 1, b. l. 8, 10). Kadangi preliminariosios sutarties tikslas byloje nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, pripažintina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi ieškovei jie grąžintini vadovaujantis CK 6.237 straipsnio reglamentavimu. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartys civilinėse bylose: 2003-09-10 Nr. 3K-3-809/2003, 2006-02-15 Nr. 3K-3-124/2006).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių tikslui pasiekti, t. y. ieškovė nepasinaudojo viešo registro duomenimis ir nesidomėjo, ar sklypas yra atidalytas, nepateikė jokių įrodymų apie tai, ar domėjosi sklypo atidalijimu, 2009 m. iš viso neskambino ir nesiekė susisiekti su atsakovu. Be to, ieškovė pažeidė šalių pareigą kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), jos veiksmai neatitiko bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai reiškia, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 3 825 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-05-23 iki 2010-06-08 bei 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 1.5 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimų
Atsakovas ieškovei pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Civilinės atsakomybės taikymui būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Teismų praktika pripažįsta nukentėjusios sąžiningos šalies teisę tiek į tiesioginių, tiek į netiesioginių nuostolių atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Sprendžiant klausimą dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo turi būti įvertintas abiejų šalies elgesys. Jeigu nuostolius prašanti atlyginti šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, tai kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo gali būti sumažinta arba ši šalis gali būti visiškai atleista nuo pareigos atlyginti nuostolius. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Kartu turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. jo atidumas, rūpestingumas, galėjimas numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, ir kt. Be to, turi būti įvertinti ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, t. y. šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kurią gali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar net pasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antai ekonominė krizė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Savo ruožtu reikalavimas dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo turi būti pagrįstas realiomis, neišvengiamomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis ar išlaidomis. Tai reiškia, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, neišnaudojo visų teisinių priemonių – nesikreipė į notarą, nesiuntė oficialaus pranešimo ieškovei dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Be to, atsakovas po 2008-04-07 susitikimo su ieškove, kurio metu atsakovas sutartyje padarė įrašą, jog ieškovė papildomai atsakovui sumokėjo 9 000 Lt avanso, pirkimo – pardavimo sutartį su kitu asmeniu sudarė tik po daugiau nei dvejų metų (t. 1, b. l. 10, 18–19). Tai reiškia, jog pats atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus ir pernelyg ilgą terminą tikėjosi su ieškove sudaryti pagrindinę sutartį. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad po sklypų atidalijimo fakto, 2008-04-07 susitikimo su ieškove, vienerių metų laikotarpiu turėjo galimybę sudaryti kitą pirkimo–pardavimo sutartį už su ieškove suderėtą kainą (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Teisėjų kolegija apibendrinusi tai, kas išdėstyta, mano, kad negali būti atlyginami tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju kaip galimai viena ir pakankama priežastis buvo ne tik ieškovės, tačiau būtent ir atsakovo elgesys.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti sumokėtą 27 000 Lt avansą yra tenkintinas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys), o atsakovo priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai). Taip pat ieškovei atsižvelgiant į jos ne iki galo rūpestingą elgesį priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą avansą nuo bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2012-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija atskirai pabrėžia, jog atsakovas nereiškė reikalavimo dėl 2007-05-23 preliminarioje sutartyje numatytų sutartinių reikalavimų neįvykdymo pasekmių – dėl baudos skyrimo esant šalies kaltei (CK 6.100 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog šios bylos dalykas nėra šalių kaltės nustatymas, todėl šios bylos išnagrinėjimo rezultatas atsakovui neužkerta kelio kreiptis į teismą minėtu pagrindu (CK 6.248 straipsnis).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios teisės normas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nepažeidė procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas Ž. K. apeliacinio skundo dalį dėl avanso grąžinimo tenkinti, dėl procesinių palūkanų tenkinti iš dalies, o kitą skundo dalį atmesti.
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškovei priteisiant 27 000 Lt avansą bei priteisiant 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą avansą nuo bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2012-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje yra patenkinta ieškovės 87,6 procentų dalis reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina 57,35 Lt Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-06-05 nutartimi atidėto žyminio mokesčio suma į valstybės biudžetą.
Kadangi atsakovo priešieškinis netenkintinas, iš atsakovės priteistina 1 170 Lt Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nutartimi atidėto žyminio mokesčio suma į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Be to ieškovei iš atsakovės priteistina 405 Lt už ieškovės sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atlikus įskaitymus iš atsakovės priteistina ieškovei 347,65 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
ieškinys tenkintinas iš dalies;
ieškovei Ž. K. iš atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. priteisti 27 000 Lt avansą;
ieškovei Ž. K. iš atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 27 000 Lt avansą nuo bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2012-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
kitą ieškinio dalį atmesti;
priešieškinį atmesti.
Iš atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. priteisti 1 170 Lt Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nutartimi atidėto žyminio mokesčio sumą į valstybės biudžetą.
Iš atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. priteisti ieškovei Ž. K. 347,65 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.