Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui V. Č., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. V. Č. perduotas laiduotojos A. Č. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vienus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 23 d.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Č. automobiliui „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Iš V. Č. priteista 95,94 Eur (devyniasdešimt penki eurai 94 centai) jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2021 m. liepos 19 d., apie 11.50 val., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. gatve iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,10 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Reda Berčiūnienė prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamo BK 72 straipsnio taikymo ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą automobiliui „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo. Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke baudžiamojoje byloje, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo ir jo advokatė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina prokurorės pateikto apeliacinio skundo ribose.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Č. pagal laidavimą be užstato atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio, kai mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta 2,10 promilių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad V. Č. yra neteistas, niekada nebaustas administracine tvarka, toks jo poelgis yra ne sistemingo nusikalstamo gyvenimo pasekmė, o atsitiktinis įvykis. V. Č. nustatytas 40 procentų darbingumas, jis yra dirbantis, tačiau turi finansinių įsipareigojimų – automobilio paskolą, jo ir sutuoktinės darbo užmokestis nėra didelis. Apylinkės teismas nusprendė, jog turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, ir būtų pernelyg didelė finansinė našta. Šiam sprendimui teisėjų kolegija nepritaria dėl toliau šiame nuosprendyje aptariamų motyvų.

6. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto konfiskavimo ar dėl jo vertės išieškojimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

8. Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam V. Č. tikslinga paskirti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, bei ar ji būtų proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. Sutiktina su prokurorės skunde nurodytais teiginiais, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nors V. Č. anksčiau nėra teistas ir neturi kriminalinės praeities (b. l. 54), taip pat nėra baustas administracine tvarka (b. l. 55), tačiau į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

10. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. Č. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui (b. l. 37). Nagrinėjamu atveju V. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai padaryti, t. y. jį vairavo ir tokiais veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Šios išvados nepaneigia nei nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens pateikti pasiaiškinimai apie prastą brolio sveikatą, nei aplinkybė, kad jo padarytas nusikaltimas nesukėlė itin skaudžių pasekmių – nesužaloti žmonės, neapgadintos kitos transporto priemonės ir pan.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors V. Č. kaltu prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo, tačiau jo nurodytos versijos apie alkoholio vartojimo aplinkybes skyrėsi. Nors esminės reikšmės alkoholio vartojimo priežastis reikšmės neturi, tačiau vis tik pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu V. Č. bandė save pateisinti, nurodydamas, jog alkoholį vartojo paveiktas brolio prastos sveikatos po ištikto insulto (b. l. 113–114). Net jei taip buvo iš tiesų, tai niekaip nepateisina V. Č. tyčinio poelgio vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, juo labiau, kad į barą vartoti alkoholio jis vyko ne iš karto po galimai patirto sukrėtimo, bet gerokai vėliau, be to į netoliese esantį barą vyko automobiliu, nors iš anksto žinojo, kad vartos alkoholį. Grįžti į namus su taksi ar pavėžėju, kaip buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, V. Č. tikrai negalvojo ir neketino, nes nieko blogo neįžvelgė vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, trumpą atstumą, t. y. jo elgesys buvo tyčinis, tačiau jis nesitikėjo, jog prie pat namų gali būti sustabdytas policijos pareigūnų. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nurodė ir tai, kad nors sėsdamas už automobilio vairo jautėsi apsvaigęs, tačiau kelyje orientavosi gerai, tačiau šią aplinkybę paneigia vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 26) nurodyta informacija, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie tarp kelio juostų pavojingai manevruojantį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, savo vairavimo įgūdžius V. Č. gerokai pervertina.

12. Nors teisiamojo posėdžio metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo pažymėjo, kad su alkoholio vartojimu problemų neturi, tačiau gausus degtinės vartojimas pirmoje dienos pusėje (iki 12.00 val.) rodo, jog nesaikingas alkoholio vartojimas vis tik turi įtakos jo elgesiui. Aplinkybės, jog prieš dešimtmetį V. Č. patyrė insultą, o šiuo metu jam nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 98), nesudaro pagrindo nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikimas V. Č. dispozicijoje kelia pavojų visuomenei, todėl šios transporto priemonės konfiskavimas, kaip to apeliaciniame skunde prašo prokurorė, yra pagrįstas ir tikslingas. Pirmosios instancijos teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nurodė, jog automobilį pirko lizingo būdu, už jį dar nėra pilnai išsimokėjęs, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių lizingo sutarties sudarymą, nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. buvo nurodęs, jog automobilį pirko išsimokėtinai už 5000 eurų, kas mėnesį moka po 90 eurų įmoką. Duomenų, jog transporto priemonė „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausytų konkrečiai lizingo bendrovei, nepateikė ir prokurorė, kuri apeliaciniame skunde prašo šį automobilį konfiskuoti, o ne išieškoti jo vertę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog V. Č. transporto priemonę pirko ne lizingo būdu, o paėmęs vartojimo paskolą automobiliui įsigyti, todėl aplinkybė, jog ši paskola dar nėra pilnai padengta, netrukdo šio turto konfiskavimui, nes transporto priemonės savininkas (b. l. 37) yra kaltininkas V. Č..

13. Remiantis išdėstytu, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

14. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės 2021 m. liepos 26 d. nutarimu (b. l. 40) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Č. turtui – automobiliui „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant naudotis ir disponuoti šiuo automobiliu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismas šią procesinę prievartos priemonę paliko galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tenkinus prokurorės apeliacinį skundą ir paskyrus V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęsiamas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo. Automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke baudžiamojoje byloje, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-6966, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui V. Č., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą V. Č. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 68,94 Eur (b. l. 139).

16. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Č. pajamos nėra itin didelės (b. l. 100), finansinių nuostolių jis patirs ir dėl transporto priemonės konfiskavimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu advokatė Stasė Kupčiūnienė paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš V. Č. visas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nors jos buvo apskaičiuotos neteisingai, t. y. turėjo būti perpus mažesnės. Todėl prašo šioje proceso stadijoje patirtų išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo nebepriteisti. Įvertinus šiuos duomenis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens gynimo iš V. Č. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį turtą – automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą automobiliui „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke baudžiamojoje byloje, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Kitą 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. Č. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.