Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-494/2013. Nurodė, kad pagal LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo surasti liudytojai S. S., gyv. (duomenys neskelbtini) bei E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti, kad ieškovo buvo skolinti pinigai ginčo nekilnojamojo turto įgijimui bei ieškovas vedė derybas dėl jo pirkimo, todėl manome, kad pirmosios instancijos teismas neatliko tinkamo pasiruošimą bylai. CPK XIV skyrius imperatyviai numato atlikti pasiruošimą bylai. Manydamas, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Tačiau nagrinėjant bylą nebuvo betarpiškumo, žodiškumo ir nepertraukiamumo, kaip numato CPK 235 straipsnis. Byloje neištirti bei nepaneigti ieškovo argumentai. Tokia pozicija įtvirtinta ir LAT civ. byloje N r. 3K-3-681/2006.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjo J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Minėta nutartis pareiškėjo atstovui buvo išsiųsta per EPP 2017 m. birželio 19 d. Tą pačią dieną teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, papildomai prašant prijungti prie bylos dokumentus (2002 m. vasario 28 d. sutarties reg. Nr. 1474 dėl žemės sklypo ir sodo pastato pardavimo nuorašai).Teismas susipažinęs su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nustatė, kad pareiškėjas neištaisė procesinio dokumento trūkumų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 369 straipsnyje ir teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje, t.y. nesuformulavo prašymo teismui, nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, kada sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą ir kt. Kadangi teismo nustatytu terminu nurodyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai nebuvo pašalinti, teismas prašymą laikė nepaduotu ir grąžintino jį padavusiam asmeniui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas J. M. atskiruoju skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi, prašė ją panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nurodė, kad pareiškėjas prašyme iš dalies nurodė kada jis sužinojo esmines aplinkybes, sudariusias proceso atnaujinimo pagrindą, o kada jas turėjo (galėjo) žinoti, pagal kurias būtų galima nustatyti, ar nėra praleistas terminas prašymui paduoti - ne. Tai reiškia, kad pareiškėjas prašyme nurodė, kokios konkrečios aplinkybės reikšmingos minėtai civilinei bylai yra paaiškėjusios, o kokios ne, nes pats nežino visų aplinkybių. Pareiškėjas negali tiksliai nurodyti kada jos paaiškėjo, tačiau pageidavo byloje apklausti liudytojus, kurie galėtų nurodyti tas aplinkybes. Apelianto nuomone, teismas šioje byloje nesilaikė nurodytų civilinio proceso nuostatų, nors pareiškėjas įsitikinęs, kad šalių paaiškinimais, liudytojų pagalbą, rašytinės medžiagos analizavimas, padėtų teismui išsamiau išnagrinėti procesą atnaujinimo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-72-494/2013, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teismuose bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas apeliacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Analogiškai, laikantis pirmiau nurodytų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi, be kita ko, nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus (CPK 369 straipsnis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas atnaujinti bylos Nr.2-72-494/2013 nagrinėjimą remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujintas paaiškėjus naujai esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Atkreiptina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos išaiškinimus (civilinė byla Nr. 3K-7-57/2008), kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-458/2004).Vilniaus rajono apylinkės teismas spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, 2017 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė, kad E. J. buvo apklaustas liudytoju (c/b Nr. 2-72-494/2013 2 tomas, b.l. 132) ir nustatė terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumus, t.y. nurodyti konkretų prašymą pagal Lietuvos Respublikos CPK 371 straipsnį; nurodyti esmines aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą pagal Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnis 1 dalį. Pareiškėjui trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas paliko pareiškimą nenagrinėtu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad, nei pareiškime dėl proceso atnaujinimo, nei vėliau pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nenurodė konkrečių, esminių ir naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taip pat, ieškovas nenurodė teismui kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybės, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip minėta, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau ieškovui nenurodžius kada jis šias aplinkybes sužinojo, nėra galimybės nustatyti ar nėra praleistas terminas pareiškimui pateikti. Kitą vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad ieškovo nurodomos aplinkybės apie surastą liudytoją gali būti pripažįstamos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą, nes ieškovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių šis liudytojas negalėjo būti surastas ir kviečiamas liudyti civilinės bylos Nr.2-72-497/2013 nagrinėjimo iš esmės metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti, nes kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-72-494/2013 nagrinėjimą neatitinka tokio prašymo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 369 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas ir todėl priėmė teisėtą, bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties atmesti.

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.