Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas E. J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir atsakovas) 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 22-IL-10-05434-e „Dėl E. J. V. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus AVPK Sprendimu nuspręsta panaikinti jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas priimtas remiantis tuo, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-576/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. išteisinamąjį nuosprendį ir pripažino pareiškėją kaltu įvykdžius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jam paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu jos vykdymą atidedant 2 metams, bei 40 MGL dydžio baudą. Tokiu būdu pareiškėjas įgijo teistumą.

3. Pareiškėjas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) nuostatas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas ir atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms, t. y. ir asmenims, kurie nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos, nes turi teistumą dėl BK nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka BK nurodyto nusikaltimo sudėties požymius (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra priimtas neįvertinus visų jo priėmimui reikšmingų aplinkybių, formalus ir neproporcingas, todėl laikytinas nepagrįstu ir turi būti panaikintas.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad nekyla ginčo dėl to, jog Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį, 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-576/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. išteisinamąjį nuosprendį ir pripažino pareiškėją kaltu įvykdžius nurodytus nusikaltimus ir tokiu būdu pareiškėjas tapo asmeniu turinčiu teistumą. Vis dėlto, priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo įvertinta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris priėmė nagrinėti pareiškėjo kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2022 m. rugsėjo 20 d. suplanuotas teismo posėdis, kuriame, be kitų, bus nagrinėjamas ir pareiškėjo kasacinis skundas. Pažymėjo, jog jo atžvilgiu buvo priimti du visiškai priešingi teismo nuosprendžiai, turintys tiesioginės įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo visiškai išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pilna apimtimi, be to, kasacinio skundo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame teisme priėmimo klausimas yra sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų atrankos kolegijoje, kuri sprendžia skundo priimtinumo klausimą, inter alia (be kita ko) patikrina, ar skundas atitinka BPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y., ar jame keliami teisės taikymo klausimai, susiję su žemesniosios instancijos teismo padarytais esminiais BPK pažeidimais bei baudžiamojo įstatymo taikymo klaidomis. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ne tik teorinė, bet reali tikimybė, kad išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti panaikintas, todėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka rezultatai yra svarbūs ir Sprendimo pagrįstumui. Todėl į šią aplinkybę privalėjo būti atsižvelgiama ir priimant ginčijamą Sprendimą, tačiau to, kaip matyti iš Sprendimo turinio, padaryta nebuvo, o tai neleido institucijai tinkamai, t. y. atsižvelgiant į visas aplinkybes, apibūdinančias individualią teisinę bei faktinę situaciją, įvertinti aplinkybių visumos ir nulėmė, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas formalus individualus teisės taikymo aktas, neatitinkantis konkrečios situacijos bei sukeliantis jam nesavalaikes ir neproporcingai neigiamas pasekmes, kurios nėra neišvengiamos nagrinėjamu atveju siekiamiems tikslams, saugomų teisinių gėrių užtikrinimui.

5. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, numatytas GŠKĮ bei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, aiškiai apibrėžia alternatyvias sąlygas, kurioms esant leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra panaikinamas, ir viena iš šių sąlygų, kaip aptarta, yra asmens teistumas, kurį turinčiais laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir šią sąlygą, vertinant vien formaliai, atitinka ir pareiškėjas. Kita vertus, aptariamos GŠKĮ nuostatos nėra taikomos automatiškai, t. y. vien teistumo įgijimas per se (savaime) nepanaikina leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, tam turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia – priimtas konkretus sprendimas dėl tokio leidimo panaikinimo. Iš pirmiau aptartų konstitucinių imperatyvų seka reikalavimas, kad toks viešojo administravimo subjekto sprendimas būtų priimtas atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją. Tačiau šiuo atveju atsakovas, remdamasis vien tik faktu, jog išnagrinėjus pareiškėjo bylą apeliacine tvarka jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, neatsižvelgė į tokią svarbią aplinkybę, kad vis dėlto galutinis sprendimas pareiškėjo byloje nėra priimtas, jog ši byla perduota nagrinėti kasacine tvarka, nors ši informacija yra prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko.

6. Pareiškėjas teigė, kad susiklosčiusi individuali pareiškėjo situacija lemia tai, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą kasacine tvarka būtų panaikintas apkaltinamasis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, išnyktų sąlyga, kuriai esant leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui skundžiamu Sprendimu yra panaikintas. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas šiuo konkrečiu atveju privalėjo sulaukti baudžiamojo proceso pabaigos, t. y., kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, ir tik esant galutiniam teismo sprendimui, vertinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti panaikintas ir spręsti dėl atitinkamo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo. Svarbu tai, kad priėmus ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir šiam Sprendimui įsigaliojus, net ir tuo atveju, jei išnagrinėjus pareiškėjo baudžiamąją bylą kasacine tvarka būtų panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, t. y. išnyktų sąlyga, kuriai esant panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, šis Sprendimas vis tiek liktų galioti ir iš naujo tokį leidimą pareiškėjas turėtų siekti gauti bendra tvarka.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo priimti du priešingi teismų nuosprendžiai, o baudžiamasis procesas dar nėra pasibaigęs – byla perduota nagrinėti kasacine tvarka, Sprendimas buvo priimtas skubotai, neįvertinus individualios situacijos ir dėl tokio nesavalaikio sprendimo priėmimo gali kilti neproporcingos pasekmės – nepagrįstas pareiškėjo teisių apribojimas be pagrindo panaikinant jam teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir net kasaciniam teismui panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį, nesant galimybės atstatyti šios teisės, tai sukurtų neigiamas pasekmes pareiškėjui, kurios nėra būtinos jokiems įstatymų saugomiems gėriams užtikrinti. Sprendimo priėmimo atidėjimas iki baudžiamoji byla pareiškėjo atžvilgiu bus išnagrinėta kasacine tvarka, nekeltų jokios grėsmės įstatymų saugomiems gėriams. Sprendimo priėmimo atidėjimas iki tol, kol Lietuvos Aukščiausias Teismas priims galutinį ir neskundžiamą sprendimą jo atžvilgiu nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrindu buvo panaikintas leidimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus, nepažeis nei visuomenės saugumo, nei kels pavojų jos narių sveikatai, nei kitu būdu sukels kokias nors neigiamas pasekmes ar padarys žalos įstatymo saugomiems gėriams.