Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. birželio 12 d. apie 16.24 val. Kaune, Savanorių pr. 214, A. A. vairavo transporto priemonę BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai šios teisės nėra įgijęs, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė bei apgadino kitą kieme stovėjusią transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį nepranešęs nukentėjusiajam nei policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo. Taip pat įvykio metu transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 129.1; 219.2 ir 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018 m. birželio 12 d. draugui paprašius patraukti automobilį, jis norėjo perstatyti savo automobilį, kurį yra įsigijęs pagal lizingo sutartį ir už jį visų įmokų dar nebuvo įmokėjęs. Matė, kad vietos yra nedaug, todėl truputį pavažiavo atbuline eiga. Matė, kad šalia visai arti stovi automobilis, tačiau negalvojo, kad jį kliudė, nes automobilių kontakto nepajuto, todėl iš kiemo išvažiavo. Po kurio laiko jam paskambino jo draugas ir paklausė ar ne jis kliudė kieme stovėjusį automobilį. Tada A. A. kartu su draugu ieškojo automobilio savininką bei po kurio laiko buvo su juo susitikęs ir kalbėjosi apie įvykį. Nesupranta kodėl po to savininkas apie įvykį pranešė policijai. Teisės vairuoti transporto priemones A. A. nėra įgijęs. Automobilis nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Liudytojas J. S. parodė, kad jis įvykio dieną buvo darbe ir pamatė, kai BMW markės automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį Opel. Kontakto garsas buvo stiprus, nes gerai girdėjosi per uždarytą plastikinį langą. Nuo kontakto kliudytas automobilis sujudėjo bei įsijungė jo signalizacija. Po kontakto BMW markės automobilis padidino greitį ir išvažiavo iš kiemo. Jam išvažiavus, liudytojas išėjo į lauką bei apžiūrėjo kliudytą automobilį. Matė, kad jis yra šviežiai apgadintas. Kiek girdėjo, po keleto dienų kaltininkas buvo susiradęs kliudyto automobilio savininką.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio (b. l. 3, 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), E. Z. B. pranešimas dėl padarytos žalos, iš kurio matyti, kad jai susisiekus su draudimo kompanija, jie nurodė automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , padarytos žalos dydį, kuris yra 365 Eur (b. l. 7), J. S. paaiškinimas, kuriame jis patvirtino, jog 2018 m. birželio 12 d. apie 16.24 val. dirbdamas savo darbo vietoje, pastebėjo, kaip vidiniame kieme automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė kieme stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). BMW vairuotojas, padidinęs greitį, pasišalino iš įvykio vietos. Apie įvykį pranešė policijai (b. l. 8), A. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2018 m. birželio 12 d. jis vairavo automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes prašė automobilį perstatyti žmogus iš gatvės. Kol laukė draugo, nusprendė pats perstatyti automobilį ar tiesiog jį patraukti, įvažiuodamas į kiemą. Matė, kad kieme mažokai vietos, ir važiuodamas atbulomis švelniai atsitrenkė į automobilio Opel Astrą priekinį bamperį. Pats smūgio nejautė, dėl to nuvažiavo šalimais ir paliko mašiną. Vėliau iš draugo sužinojo, kad jo ieško policija, todėl nusprendė susirasti šeimininką ir su juo susitarti. Visas poelgis gavosi streso būsenoje, gailisi, kad neįvertinęs savo galimybių šitaip pasielgė. Teisės vairuoti nėra įgijęs (b. l. 9), D. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad lizingo sutartyje automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užrašytas jo vardu tik todėl, kad A. A. jo įsigijimo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau tuo automobiliu D. S. niekada nesinaudojo (b. l. 10), Simono R. B. paaiškinimas2018 m. birželio 12 d. vakare jam mama pranešė, kad yra apgadintas jo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 12), transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktas (b. l. 13), VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones (b. l. 16), techninės apžiūros IS įrašo peržiūra (b. l. 17), LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūra (b. l. 18), D. S. asmens tapatybės kortelės kopija (b. l. 23), vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo kopijos (b. l. 24), fotonuotraukos (b. l. 25-26), pranešimo apie įvykį informacija (b. l. 28).

Taip pat byloje surinkti A. A. charakterizuojantys duomenys : darbo biržos sistemos išrašai (b. l. 14, 15), informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai (b. l. 20-21), A. A. asmens tapatybės kortelės kopija (b. l. 22), administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad A. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 29-32).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. A. 2018 m. birželio 12 d. apie 16.24 val., vairavo automobilį BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė dėl nurodyto teisės pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. A. 2018 m. birželio 12 d. apie 16.24 val., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairuodamas buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kitą kieme stovėjusią transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pažeidė KET 9, 14, 126 punktų reikalavimus. Tokia A. A. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.

Kadangi nustatyta, kad teisės pažeidimo padarymo metu A. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl jo veika pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kvalifikuota neteisingai, nes jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Tuo pagrindu jo veika iš ANK 417 straipsnio 8 dalies perkvalifikuotina į ANK 423 straipsnio 1 dalį. Teismas mano, kad veiką perkvalifikuojant nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio nusižengimo protokole A. A. veika dėl KET pažeidimo, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, padaryto asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, buvo suformuluota tinkamai ir išsamiai, nurodytas KET 14 p., numatantis draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės ir A. A. administracinio nusižengimo byla iš esmės buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ribos bei apie jo veikos perkvalifikavimo galimybę jam buvo išaiškinta teismo posėdžio metu. (ANK 635 straipsnio 3 dalis)

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad A. A. 2018 m. birželio 12 d. apie 16.24 val., vairavo automobilį BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kieme stovėjusią transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinant transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. JZG63, padaryta 365 eurų žala, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (pagal iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį) buvo atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. kaltės dėl pasišalinimo nepripažino teigdamas, jog jis nepajuto, jog kliudė stovintį automobilį, ir nematė, kad jį apgadino, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Jo parodymus pilnai paneigė liudytojas J. S., kuris patvirtino, jog automobilių kontaktas buvo stiprus, nes nuo smūgio stovintis automobilis pajudėjo bei įsijungė jo apsaugos signalizacija. Jis patvirtino, jog kontakto garsas taip pat buvo stiprus, nes gerai girdėjosi per uždarytą plastikinį langą. Be to, po kontakto BMW markės automobilis padidino greitį ir greitai išvažiavo iš kiemo. Analogiškos aplinkybės nurodytos J. S. pirminiame paaiškinime (b. l. 8). Nėra nustatytas liudytojo J. S. asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi ar priešiškumas A. A., nes kaip patvirtino liudytojas, jie anksčiau nebuvo pažįstami. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas, matydamas neteisėtą pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, vykdydamas savo pilietinę pareigą, apie įvykį pranešė policijai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo netikėti J. S. parodymais ir jie pripažįstami patikimais A. A. kaltės įrodymais. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matosi akivaizdūs apgadinimai. Liudytojas J. S. patvirtino, kad po įvykio jis buvo išėjęs į lauką ir matė ant minėto automobilio šviežius apgadinimus. Nors A. A. nurodė, jog netrukus po eismo įvykio jis susirado automobilio savininką bei su juo kalbėjo dėl eismo įvykio, tačiau iš byloje esančio tiek jo pateis paaiškinimo ( b. l. 9), tiek iš Simono R. B. paaiškinimo (b. l. 11) matyti, kad tokia aplinkybė nėra nurodyta. Iš byloje esančio 2018-10-17 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad A. A. po eismo įvykio nuo 2018-06-13 buvo ieškomas ir tik 2018-10-09 telefonu pavyko susisiekti su jo mama ir tik tada A. A. atvyko į policiją eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Nustatyti A. A. veiksmai rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiais veiksmais A. A. pažeidė KET 219.1., 219.2., 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

A. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (turi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

A. A. skirtinos nuobaudos – baudos, numatytos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi tokios teisės nėra įgijęs. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės ar tuomet, kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad A. A. jau yra baustas už grubius KET pažeidimus, tai yra vairavimą neblaiviame stovyje ir be vairuotojų pažymėjimo, išvadų nedaro ir toliau vairuoja transporto priemones, neturėdamas tam teisės, todėl administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti bei tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, pažeidėjui būtina kartu su paskirta nuobauda pagal 426 straipsnio 1 dalį skirti administracinio poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį teisės pažeidimų metu vairavo A. A., nuosavybės teise priklauso UAB „Sotero LT“.

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas patenka į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusižengimų, kuriuos padarius transporto priemonė privalomai konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ji priklauso. Tačiau įstatymo leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojama nusižengimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2454-540/2018, kurioje kitas asmuo buvo nubaustas dėl administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, su ta pačia transporto priemone padarymo, buvo nustatyta, jog 2018-10-02 UAB „Sotero LT“ pranešimu dėl sutarties nutraukimo pranešė A. A., jog UAB „Sotero LT“ vienašališkai nutraukė 2018-03-08 lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 2325 su A. A. dėl sutarties sąlygų pažeidimo.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą ir kad transporto priemonės savininkas būtų atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, ko rezultate būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja, todėl UAB „Sotero LT“ priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas ir nurodyta transporto priemonė nekonfiskuotina.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. A. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, skirti 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams be transporto priemonės – automobilio BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams be transporto priemonės – automobilio BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18092887654.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.