- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- A-525-321-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03641-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Irena Maksimova
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. skundu (t. I, b.l. 1–3), kurį patikslino (t. I, b.l. 7–10, 13–16, 21–24, 27–30), kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti A. K. nuosavybės teises į 2,02 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone;
2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 2.5-41-20528 dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės A. K. į 2,02 ha žemės sklypą ir sklypą grąžinti valstybei, perduodant jį Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – ir Vilniaus AVA);
3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtintą Vilniaus rajono Pagirių kadastrinės vietovės 726 ha teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos papildymą dalyje dėl 1-osios eiliškumo grupės pretendentų sąraše (įsakymo priedas Nr.1) 70 eilutėje nurodyto papildymo, kuriuo buvo suformuotas 2,02 ha žemės sklypas, pažymėtas Nr. 573-1, A. K.;
4) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtintą Vilniaus rajono Pagirių kadastrinės vietovės 726 ha teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos papildymą dalyje dėl pretendentų nuomoti žemę sąraše (įsakymo priedas Nr. 5) 2 eilutėje nurodyto papildymo, kuriuo jam buvo suformuoti žemės sklypai 0,40 ha Nr. 690-1, 0,14 ha Nr. 690-2, 0,13 ha Nr. 690-3, 0,21 ha Nr. 690-4, 0,25 ha Nr. 690-5.
Nurodė, kad A. K. neteisėtai Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 2.5-41-20528 atkurtos nuosavybės teisės į 2,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Pažymėjo, kad jam nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklauso statinių kompleksas (garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). A. K. atkurtos nuosavybės teisės į tarp jam priklausančių pastatų ir po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais esančią žemę, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 43 punktą. Be to, atkuriant nuosavybės teises nebuvo atsižvelgta į tai, jog jam priklausantys pastatai sujungti į kompleksą, taip pat sujungti elektros tinklu, vandentiekiu, kanalizacija, o anksčiau šie pastatai priklausė ŽŪB „Melekonys“, kuris turėjo šiam kompleksui priskirtą ir tvora aptvertą teritoriją, kuri išlikusi iki šiol. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies prasmę, atkuriant nuosavybės teises vietoje, kurioje buvo rėžinis kaimas, iki nacionalizacijos valdyti sklypai ir sklypai, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, gali nesutapti, todėl pareiškėjo nuomone, esant laisvos valstybinės žemės, A. K. nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos laisvoje žemėje, o jam suformuotas žemės sklypas po visu jam nuosavybės teise priklausančių pastatų kompleksu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 1–3) su skundu nesutiko.
Nurodė, kad pareiškėjui prie nuosavybės teise valdomų pastatų suformuoti sklypai pastatų eksploatacijai, o per viešą projekto svarstymą pareiškėjas pretenzijų nereiškė. (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu, įgyvendinant projekto papildymą, priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises A. K. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo dalį, susijusią su pareiškėjui suformuotais žemės sklypais, nurodė, jog toks reikalavimas galėtų būti pareikštas teisme tik tuo atveju, jeigu, įsigaliojus teismo sprendimui dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20528 ir 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo dalies, susijusios su A. K. grąžintino natūra 2,02 ha žemės sklypo pripažinimu negaliojančiu, atsakovas atsisakytų keisti pareiškėjui suformuotų sklypų ribas. Be to, šiam reikalavimui taikytina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl jis turėtų būti paliktinas nenagrinėtu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 93–94) su skundu nesutiko, išskyrus reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtintą Vilniaus rajono Pagirių kadastrinės vietovės 726 ha teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos papildymą dalyje dėl pretendentų nuomoti žemę sąraše 2 eilutėje nurodyto papildymo, kuriuo pareiškėjui buvo suformuoti žemės sklypai 0,40 ha Nr. 690-1, 0,14 ha Nr. 690-2, 0,13 ha Nr. 690-3, 0,21 ha Nr. 690-4, 0,25 ha Nr. 690-5.
Nurodė, kad pirmasis skundo reikalavimas nesiejamas su jokiais įstatyminiais pagrindais, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnis numato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Pažymėjo, kad nepanaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo, nėra teisinių prielaidų pareiškėjo ginčui, o įrodymų, kad formuojant žemėnaudas buvo pažeista Metodika, pareiškėjas nepateikė. Metodika nenumato prievolės, kaip mano pareiškėjas, užtikrinti kompleksų vientisumą, todėl toks plečiamasis žemėnaudų tarnavimo būdo aiškinimas neturi nei teisės normų lingvistinio aiškinimo, nei teisminės praktikos pagrindų. Nurodė, kad pagal preliminarų susitarimą tarp pareiškėjo ir jo dėl turto mainų pareiškėjo vardu įregistruoti pastatai turėjo būti įforminti jo vardu, dėl to šiuo metu vyksta ginčas. Pažymėjo, jog ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis apie žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kaime nieko nežinojo, vertintini kritiškai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu (t. III, b.l. 48–53) skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kuria suformuotas 2,02 ha žemės sklypas, pažymėtas Nr. 573-1, A. K., bei šiuo įsakymu patvirtinto priedo Nr. 1 70-ją eilutę; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kuria A. R. buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 690-1 (0,40 ha), Nr. 690-2 (0,14 ha), Nr. 690-3 (0,13 ha), Nr. 690-4 (0,21 ha), Nr. 690-5 (0,25 ha) bei įsakymo priedo Nr. 5 2-ją eilutę; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20528 dalį, kuria A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 2,02 ha žemės sklypą.
Nustatė, kad H. M. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2000 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. M. M. kaime iki nacionalizacijos valdytus 11 ha žemės ir nurodė kitus pretendentus: M. F. ir M. T. F. M. ir T. M. 2001 m. gruodžio 9 d. sutartimis nuosavybės teises į jiems tenkančias žemės dalis (kiekvienas po 3,68 ha) perleido A. K. A. R. nuo 2000 metų nuosavybės teise priklauso statinių kompleksas (garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) kaime. UAB „Kagema“ A. R. prašymu atliko buvusios ŽŪB „Melekonys“ žemės ūkio komplekso antžeminių statinių bei įrenginių horizontalinę nuotrauką bei kadastrinius matavimus. Iš UAB „Kagema“ 2005 m. lapkričio 8 d. aiškinamojo rašto, brėžinių bei nuotraukų matyti, jog teritorija tarp ir prie išvardintų pastatų yra padengta žvyro, cemento ar asfalto danga, pastatai bei teritorija elektrifikuoti (įrengti žemos įtampos elektros stulpai su atramomis, žemos įtampos elektros linija, žemos įtampos elektros spinta); teritorijoje įrengti vandens bei nuotekų tinklai (pastatytas vandens bokštas, įrengti nuotekų kanalizacijos šulinys bei nuotekų surinkimo įrenginys). A. R. 2003 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti jam žemę po nuosavybės teise A. R. priklausančiais pastatais. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. vasario 24 d. raštu Nr. 780 pareiškėjui atsakė, jog į žemės sklypą, užimtą jo statinių, yra pretendentas susigrąžinti žemę natūra, todėl žemės sklypo po pastatais suformavimo ir įteisinimo klausimas turi būti sprendžiamas kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte bei projekto viešo svarstymo metu. Pareiškėjas 2004 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydamas paaiškinti, kodėl jam formuojami sklypai po kiekvienu pastatu atskirai, o Vilniaus AVA į šį prašymą atsakė 2004 m. rugpjūčio 2 d. raštu, nurodydama, kad Metodikos 43 punkto nuostata gali būti pritaikyta tik tokiu atveju, jeigu rėžiniame kaime yra pakankamai laisvos žemės fondo žemės. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) kaimo 726 ha teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir juo suformuotų žemės (miško) sklypų ribos ir plotai, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai, asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai sąrašai, laisvos valstybinės žemės (miško) fondo duomenys. Įvertinęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 24 d. raštą Nr. 780, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvo rėžinis kaimas. Nurodė, kad iš 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu patvirtinto 1-os eiliškumo grupės pretendentų sąrašo ištraukos matyti, kad į šį sąrašą 70-ju numeriu įtrauktas A. K. ir jam suprojektuoti trys žemės sklypai (573-1, 573-2, 573-3). Taip pat buvo patvirtintas pretendentų nuomoti žemę sąrašas (5 priedas), į kurį 2-ju numeriu įtrauktas A. R. ir kuriam suprojektuoti penki žemės sklypai (690-1, 690-2, 690-3, 690-4, 690-5), o sklypų išdėstymo ribos su juo nederintos. Pažymėjo, jog iš 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu patvirtinto 6 priedo matyti, kad tuo metu kadastrinėje vietovėje buvo 124,13 ha laisvos valstybinės žemės. Pareiškėjas apie tai, kad yra priimtas 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymas, informuotas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. kovo 16 d. raštu Nr. 895, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2005 m. balandžio 13 d. raštu. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo dalimi, kuria patvirtinti žemės sklypų Nr. 690-1, 690-2, 690-3, 690-4 ir Nr. 573-1 ribos ir plotai, 2005 m. birželio 17 d. su skundu ir 2005 m. rugpjūčio 3 d. su pretenzija kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, o nesulaukęs atsakymo 2005 m. rugpjūčio 22 d. skundu kreipėsi ginčo klausimu ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Tarnyba 2005 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-R-789-939 atsakė, jog projekto rengimo metu buvo padaryti pažeidimai, nes pareiškėjas nebuvo supažindintas su suprojektuotais žemės sklypais, nebuvo kviestas į projekto viešą svarstymą, nors raštu teikė pastabas dėl formuojamų žemės sklypų. Nurodyta, jog projekto autorius, formuodamas grąžinamus natūra žemės sklypus, negalėjo skaidyti atskirais sklypais vienam savininkui priklausantį pastatų kompleksą, nesilaikyta teisės aktų nuostatų ženklinant projekte suprojektuotus žemės sklypus. Vilniaus AVA į jam adresuotus skundus atsakė 2005 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. R20-262-702, kuriame pažymėjo, jog projekto viešo svarstymo metu jokių pretenzijų dėl suprojektuoto sklypo ribų nei iš pareiškėjo, nei iš jo atstovės nebuvo gauta. Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teises A. K. į 2,02 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, o pastarasis savo nuosavybės teises į šį sklypą įregistravo nekilnojamojo turto registre. A. K. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti tarp šalių sudarytą turto mainų sutartį, pagal kurią atsakovas A. R. perdavė ieškovui nuosavybėn: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 558 Lt, katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 16 003 Lt, dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 12 509 Lt ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 36 830 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, o ieškovas A. K. perdavė atsakovui A. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė 80 000 Lt ir 22 000 Lt, įformintą paskolos sutartimi (rašteliu), bei sumokėjo 13 145 Lt už buto komunalines paslaugas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu A. K. ieškinys buvo atmestas, nustačius, kad ieškovas A. K. neįrodė mainų sandorio įvykdymo aplinkybių, atsakovo A. R. vengimo įforminti sandorį, todėl byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti mainų sutartį sudaryta pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalį, kai buvo nesilaikoma imperatyvaus Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas ginčą, atsižvelgė į Atkūrimo įstatymo (redakcija, aktualią nuo 2004-10-12 iki 2005-05-25) 4 straipsnio 4, 11 dalis, ginčo žemės sklypų projektavimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos (toliau – ir Tvarka) (redakciją, aktualią nuo 2002-04-15 iki 2005-05-22) 8 punktą, Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (redakciją, aktualią nuo 2003-11-29 iki 2006-04-25) (toliau – ir Rengimo metodika) 28, 43, 65 ir 65.1 punktus. Pažymėjo, jog įrodymai patvirtina, kad Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir Projektas) rengimo metu formuojant A. K. grąžinamus natūra žemės sklypus, teritorija, kurioje yra A. R. nuosavybės teise valdomų pastatų kompleksas, buvo suskaidyta atskirais sklypais, t. y. tarp pareiškėjui suprojektuoto 0,40 ha ploto žemės sklypo Nr. 690-1, 0,14 ha ploto žemės sklypo Nr. 690-2, 0,13 ha ploto žemės sklypo Nr. 690-3, 0,21 ha ploto žemės sklypo Nr. 690-4 A. K. buvo suformuotas grąžinamas natūra 2,02 ha ploto žemės sklypas Nr. 573-1. Faktą, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomi statiniai sudaro vieną bendrą statinių kompleksą, patvirtina byloje pateikti UAB „Kagema“ atlikti kadastriniai matavimai, kuriuose nurodyta, kad A. R. nuosavybės teise valdomi statiniai tarpusavyje yra sujungti vieninga komunikacijų (kelių, kiemo dangos, elektros, vandentiekio bei kanalizacijos linijų) sistema. Pabrėžė, jog nors A. K. nesutiko, kad A. R. nuosavybės teise valdomi statiniai, esantys ginčo sklypo teritorijoje, sudaro vieningą statinių kompleksą, tačiau nepateikė teismui jokių UAB „Kagema“ atliktus kadastrinius matavimus ir išvadas paneigiančių įrodymų. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl Projekto rengimo metu žemėtvarkos skyriaus, o vėliau ir Vilniaus AVA, priimant ginčijamą 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą, padarytų esminių procedūrinių pažeidimų, padarė išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog A. R. nebuvo pasirašytinai supažindintas su 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu jam suprojektuotais žemės sklypais, t. y. žemės sklypų išdėstymo ribos su juo nebuvo derintos. Kadangi pareiškėjas nuo 2000 metų nuosavybės teise valdo statinių kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ir 2003 m. rugpjūčio 27 d. su prašymu išnuomoti jam žemę po nuosavybės teise jam priklausančiais statiniais kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, remiantis Tvarkos 8 punkto ir Rengimo metodikos 28 punkto nuostatomis, pareiškėjas turėjo būti pasirašytinai supažindintas su jam suprojektuotais žemės sklypais. Be to, nustatė, kad A. R. buvo raštu pateikęs pastabas dėl jam po kiekvienu pastatu atskirai formuojamų žemės sklypų (2004-05-05 prašymas Vilniaus apskrities viršininkui), todėl, remiantis Rengimo metodikos 65.1 punkto nuostata, pareiškėjas, kaip asmuo, raštu pateikęs pastabas dėl jam formuojamų žemės sklypų, turėjo būti pakviestas į parengto Projekto viešą svarstymą, tačiau tai nepagrįstai nebuvo padaryta. Teismas, atsižvelgdamas į Rengimo metodikos 43 punktą, padarė išvadą, jog tuo atveju, kai, palyginus grąžinamos žemės poreikį su rėžinio kaimo teritorijoje turimu laisvos žemės fondu, nustatoma, kad grąžintinos ar kompensuotinos natūra žemės pakanka patenkinti grąžinamos žemės poreikį, atsižvelgiant į pastato savininko interesus, į formuojamą natūra žemės sklypą neturi būti įtraukiamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančių pastatų, statinių eksploatacijai reikalingas žemės plotas. Pažymėjo, jog iš 2004 m. lapkričio 17d. įsakymu patvirtinto 6 priedo matyti, kad Pagirių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime buvo 124,13 ha laisvos valstybinės žemės, todėl akivaizdu, kad A. K. nuosavybės teisės natūra galėjo būti atkurtos ne tik tarp pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų. Kadangi priimant 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymą, kuriuo A. K. buvo suformuotas 2,02 ha žemės sklypas tarp pareiškėjui nuosavybės teise valdomų pastatų, o A. R. buvo suformuoti atskiri žemės sklypai 0,40 ha Nr. 690-1, 0,14 ha Nr. 690-2, 0,13 ha Nr. 690-3, 0,21 ha Nr. 690-4, 0,25 ha Nr. 690-5, nepaisant A. R. prašymo išnuomoti šią žemę, jo pretenzijų dėl netinkamo sklypų formavimo bei bendro nuosavybės teise valdomo statinių komplekso, neturint pareiškėjo sutikimo ir su juo nederinus, apie pareiškėjui formuojamus sklypus jam nepranešus, minėtas įsakymas dalyje dėl 1-osios eiliškumo grupės pretendentų sąraše (įsakymo priedas Nr. 1) 70 eilutėje nurodyto papildymo, kuriuo A. K. buvo suformuotas 2,02 ha žemės sklypas, pažymėtas Nr. 573-1, ir dalyje dėl pretendentų nuomoti žemę sąraše (įsakymo priedas Nr. 5) 2 eilutėje nurodyto papildymo, kuriuo A. R. buvo suformuoti žemės sklypai 0,40 ha Nr. 690-1, 0,14 ha Nr. 690-2, 0,13 ha Nr. 690-3, 0,21 ha Nr. 690-4, 0,25 ha Nr. 690-5, yra priimtas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus, todėl turi būti panaikintas. Atitinkamai pripažinus neteisėta 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo dalį, kurioje A. K. buvo suformuotas 2,02 ha žemės sklypas, nepagrįstu ir neteisėtu laikytinas ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,02 ha žemės sklypą. Teismas atmetė A. K. atstovės teisminio nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros, nes priimtas sprendimas turėjo būti skundžiamas Vilniaus AVA, o vėliau – Tarnybai. Nustatė, kad apie 2004 m. lapkričio 17 d. priimtą įsakymą pareiškėjas buvo informuotas Vilniaus AVA 2005 m. kovo 16 d. raštu Nr. 895, o su skundu dėl šio įsakymo dalies panaikinimo 2005 m. birželio 17 d. pareiškėjas yra kreipęsis į Vilniaus apskrities viršininką, nesulaukęs atsakymo 2005 m. rugpjūčio 22 d. su skundu kreipėsi ir į Tarnybą.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 56–60), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus dėl nuosavybės teisių į 2,02 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo bei Vilniaus AVA 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20528 atmesti, o bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-9060-41 „Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ dalį – priedo Nr. 1 70 eilutę ir priedo Nr. 5 2 eilutę, nutraukti. Taip pat prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Teismo išvada, jog A. R. nuo 2000 metų nuosavybės teise priklauso statinių kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime yra neteisėta ir nepagrįsta, nes byloje nėra pateiktą šią išvadą patvirtinančių įrodymų. Pažymi, jog sprendžiant dėl nuosavybės teisių į pastatus atsiradimo pagal 2000 metų turto perdavimo aktą, taikytina 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnio norma, nustatanti, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda nuo sandorio įregistravimo nekilnojamojo turto registre momento, todėl teismas neturėjo pagrindo padaryti nurodytos išvados.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas sprendė, jog pareiškėjui priklausantys statiniai sudaro kompleksą, remdamasis UAB „Kagema“ atlikta horizontaline nuotrauka bei kadastriniais matavimais, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikti įregistruoti ir saugomi Nekilnojamojo turto registro išrašai ir pastatų inventorinių bylų išrašai, paneigiantys teiginį, kad pastatai yra sujungti inžineriniais tinklais. Be to, buvo pateikta ir (duomenys neskelbtini) kaimo komunalinius inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės pažyma apie tai, kad pareiškėjui priklausantiems statiniams nėra teikiamos komunalinės paslaugos, nes tik vienas pastatas turėjo, o šiuo metu neturi centrinio šildymo. Teigia, jog teismo nurodyta aplinkybė dėl UAB „Kagema“ brėžiniuose pažymėtų žemos įtampos elektros stulpų bei vandens bokšto nepatvirtina, jog pastatai gali būti eksploatuojami tik kaip vieningas kompleksas, ypač įvertinus tai, kad vandens bokštas priklauso ne pareiškėjui.
3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemėtvarkos projekto ruošimo procedūrų teisėtumą, visiškai neatsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas, pagal kurias kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių eksploatacijai, grąžinama įstatymo nustatyta tvarka, o teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Pabrėžia, jog iš šių nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia ne pastatų savininkui, o pretendentui atkurti nuosavybės teises.
4. Nesutinka su išvada, jog, ruošiant Projektą, pareiškėjas turėjo būti pasirašytinai supažindintas su jam suprojektuotais žemės sklypais, o tokios procedūros neatlikimas pažeidė jo teisėtus interesus. Teismas privalėjo įvertinti tą aplinkybę, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas nuosavybės teise arba kitu pagrindu valdė pastatus projekto ruošimo metu. Byloje nustatyta, kad Projekto ruošimo metu sklypai buvo formuojami ne pareiškėjo pastatams, o žemėje esantiems pastatams, kurių savininkas ŽŪB „Melekonys“ prašymo suformuoti žemės sklypus nuomai arba pirkimui neteikė. Be to, pareiškėjo 2004 m. gegužės 5 d. prašymas Vilniaus AVA patvirtina, kad jam buvo žinomos žemėtvarkos projekto ruošimo procedūros ir eiga, nors atsakovas į bylą ir nepateikė įrodymų, kad A. R. apie projekto svarstymą buvo pranešta tinkamai.
5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas laikėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės tvarkos. Nors teismas ir vertino, kad pareiškėjas 2005 m. birželio 17 d. kreipėsi į Vilniaus AVA, o nesulaukęs atsakymo – 2005 m. rugpjūčio 22 d. į Tarnybą, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Todėl byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad dėl pareiškėjui priklausančios aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) skundas nebuvo paduotas nei Vilniaus AVA, nei Tarnybai. Teismas šios aplinkybės apskritai nevertino, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo bylą.
6. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl prašymo nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktą. Teigia, jog pareiškėjas, kuriam Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. kovo 16 d. raštu pranešta apie Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymą ir kuris tik 2005 m. rugsėjo 23 d. pateikė skundą Vilniaus rajono apylinkės teismui, praleido terminą skundui dėl minėto įsakymo paduoti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 71–74) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo jo naudai iš trečiojo suinteresuoto asmens priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Atsižvelgia į Metodikos 43 punktą ir teigia, jog ta aplinkybė, kad projekto ruošimo metu sklypai buvo formuojami ne pareiškėjo pastatams, o žemėje esantiems pastatams, kurių savininku dar buvo ŽŪB „Melekonys“, nepaneigia Metodikos 43 punkto taikymo galimumo. Byloje nepateikti įrodymai dėl ŽŪB „Melekonys“ aktyvių veiksmų, kuriais būtų duotas sutikimas formuoti žemės sklypą suinteresuotam asmeniui, o pareiškėjas taip pat nesutinka dėl suformuoto žemės sklypo, kas yra būtina sąlyga, numatyta Metodikos 43 punkte.
2. Pažymi, jog jam priklauso katilinė, naudojant kurią gali būti savarankiškai planuojamas viso statinių komplekso apšildymas. Be to, pats faktas, kad pastatams nėra teikiamos komunalinės paslaugos, savaime nepaneigia tos aplinkybės, kad pareiškėjui priklausantys pastatai sudaro statinių kompleksą. Taip pat ir atskira statinių elektros apskaita negali suponuoti pareiškėjui priklausančių pastatų nevertinimo kaip statinių komplekso. Pažymi, jog nors apeliaciniame skunde nurodomas vandens bokštas jam nuosavybės teise nepriklauso, atsižvelgiant į tai, kad jis aprūpina visą gyvenvietę vandeniu, jis yra ypatingos svarbos, todėl turi būti eksploatuojamas kartu su kitais pareiškėjui priklausančiais statiniais.
3. Nesutinka su teiginiu, jog netinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino jo aktyvius veiksmus, paduodant skundą apskrities viršininkui, ir atitinkamai institucijos nesuinteresuotumą išnagrinėti pateiktą skundą greičiausiu, įstatymų nustatytu terminu.
4. Pabrėžia, jog atskiras prašymo nutraukti bylą neaptarimas teismo sprendime nedaro šio teismo sprendimo neteisėtu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nurodyta apie tokio prašymo pateikimą.
Atsakovas Tarnyba (Vilniaus AVA teisių perėmėjas) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 76–79) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismo išvada, kad A. R. nuo 2000 metų nuosavybės teise valdė statinių kompleksą, nepagrįsta. Teigia, jog teismo teiginį patvirtina VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažyma, kuri yra pakankamas įrodymas minėtai išvadai patvirtinti.
2. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 228 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ 9.1 punkte pateiktą sąvokos „kompleksas“ apibrėžimą ir teigia, jog byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjui priklausantys statiniai sudaro statinių kompleksą.
3. Nurodo, jog byloje esantis A. R. 2004 m. gegužės 5 d. prašymas Vilniaus apskrities viršininkui, kuriame nurodoma, kad jam jau tuo metu nuosavybės teise priklausė pastatai, paneigia apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad Projekto rengimo metu žemės sklypai buvo formuojami ne po pareiškėjui, o po ŽŪB „Melekonys“ priklausančiais statiniais. Be to, pareiškėjas prašymą savo vardu dėl žemės sklypų suformavimo ir nuomos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2003 m. rugsėjo 2 d., todėl argumentai dėl Rengimo metodikos 28 punkto netaikymo yra nepagrįsti.
4. Nesutinka su teiginiu, jog pareiškėjas netinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pabrėžia, jog Tarnyba pareiškėjo skundą nagrinėjo po daugybės paklausimų Vilniaus apskrities viršininkui ir pastarojo atsakymų pareiškėjui (2004-08-02 raštas Nr. (30/30)-R20-528, 2005-03-16 raštas Nr. 895, 2005-09-22 raštas Nr. R20-262-702).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu A. R. ir A. K. suformuotų žemės sklypų ir atitinkamai sprendimo, kuriuo A. K. atkurtos nuosavybės į 2,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, dalies teisėtumo. Pareiškėjas jo nurodyta apimtimi ginčijo administracinius aktus, teigdamas, jog Projekto rengimo metu, formuojant A. K. grąžinamus natūra žemės sklypus, teritorija, kurioje pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų kompleksas, buvo nepagrįstai suskaidyta atskirais sklypais, atitinkamai A. K. suformuojant prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų grąžinamą natūra 2,02 ha ploto žemės sklypą.
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatavo, jog Projekto rengimo metu buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, tinkamai neinformuojant A. R. apie jam formuojamus žemės sklypus, jų ribas, jam nedalyvaujant žemės sklypų formavime, dėl ko atitinkamai nepagrįstai suformuotas 2,02 ha ploto žemės sklypas A. K., panaikino ginčijamas administracinių aktų dalis. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl papildomai dėl visų pareiškėjo nurodytų argumentų nepasisakys.
Projekto rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ redakcijos 8 punktas nustatė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, atitinkamai pakeistos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, 1 punkto 3 dalis apibrėžė pretendentus kaip piliečius, pageidaujančius projektuojamoje teritorijoje atkurti nuosavybės teisę į žemę, šią žemę susigrąžinant ar gaunant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat fizinius bei juridinius asmenis, pageidaujančius projektuojamoje teritorijoje pirkti ar nuomoti valstybinę žemę.
Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog pretendentams Metodikos prasme priskiriami ir tie fiziniai asmenys, kurie pageidauja projektuojamoje teritorijoje nuomoti valstybinę žemę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. R. Projektu projektuojamoje teritorijoje pageidavo nuomoti valstybinę žemę, jam ginčijamo įsakymo dalimi buvo suformuoti sklypai po priklausančiais pastatais. Darytina išvada, jog Metodikoje pretendentų atžvilgiu įtvirtintas teisinis reguliavimas turėjo būti taikomas ir projektuojant žemės sklypus pareiškėjui.
Metodikos IV dalis įtvirtino reikalavimus, kurių turi būti laikomasi, atliekant projektavimo darbus, o šios dalies I skirsnis atitinkamai – bendruosius reikalavimus projektavimo darbams. Metodikos 25 punktas, inter alia, nustatė, jog pirmąjį pretendentų susirinkimą organizuoja žemėtvarkos skyrius. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba jie išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Atitinkamai Metodikos 28 punktas įtvirtino nuostatas dėl suprojektuoto žemės sklypo suderinimo su pretendentu, nustatydamas, jog pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu žiniaraštyje, o pretendentui nesutikus, projekto autorius surašo protokolą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas, su protokolu supažindinamas pretendentas.
Nurodytos nuostatos patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog A. R., kaip fizinis asmuo, atitinkantis pretendento sąvoką Projekto rengimo kontekste, turėjo būti pasirašytinai supažindintas su jam suprojektuotais sklypais, taip pat turėjo būti tinkamai įvykdytos kitos su pretendento informavimu susijusios pareigos. Taip pat byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2004 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką (t. I, b.l. 37), nesutikdamas su jam projektuojamais žemės sklypais. Toks pareiškėjo prašymas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, turėjo būti prilygintas, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, asmens raštu pateiktoms pastaboms dėl jam formuojamų žemės sklypų. Atitinkamai pareiškėjas turėjo būti pakviestas į parengto Projekto viešą svarstymą (Metodikos 65.1 p.).
Įvertinus bylos medžiagą, matyti, jog nurodytos Metodikos nuostatos buvo pažeistos, nes pareiškėjas nebuvo nustatyta tvarka supažindintas su jam formuojamais žemės sklypais, tokie sklypai bylos duomenimis nebuvo su juo suderinti, pareiškėjas nebuvo kviečiamas ir į viešą Projekto svarstymą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti priešingas išvadas. Todėl tinkamai neįgyvendinus Metodikos reikalavimų, susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu ir žemės sklypų formavimu, buvo pažeistos pareiškėjo teises, kurias jis ir siekė apginti, kreipdamasis į teismą. Nustatyti procedūriniai pažeidimai šios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti paneigti tokiais trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kaip kad tinkamas informacijos apie Projekto svarstymą paskelbimas viešai, ir juo labiau tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, nesudarantys pagrindo pareiškėjo nurodytoje dalyje naikinti ginčijamus administracinius aktus.
Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (byla Nr. A858-932/2010) yra konstatavęs, kad nurodytų teisės aktų nuostatomis iš esmės siekiama derinti pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemę, ir pastatų, esančių ant žemės, į kurią atkurtinos nuosavybės teisės, savininkų interesus. Tokių pastatų savininkams turi būti sudaromos tinkamos teisinės ir faktinės prielaidos eksploatuoti jų nuosavybės teise turimus pastatus, kurie stovi ant jiems nepriklausančios žemės. Būtent dėl to teisės aktai aiškiai ir imperatyviai nurodo, kad tokių pastatų eksploatacijai atskiru žemės sklypu projektuojamas žemės sklypas, kuriame, inter alia, numatomi privažiuojamieji keliai, taip pat pabrėžiama, kad tokio žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma iki nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra momento. Šis poreikis iš anksto, iki nuosavybės teisių atkūrimo į žemę momento, aiškiai apibrėžti pastatų eksploatacijai būtinas sąlygas, itin akivaizdus tais atvejais, kai nuosavybės teise turimi pastatai stovi ant žemės, kuri gražintina keliems pretendentams atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju iki nuosavybės teisių atkūrimo momento neišsprendus su pastatų eksploatacija susijusių klausimų ir jų neapibrėžus valstybinės žemės nuomos sutartimi, būtų užprogramuojamas tolesnis socialinis konfliktas.
Nurodytas išaiškinimas papildomai patvirtina tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek ir šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime padarytą išvadą, jog nustatyti žemėtvarkos projekto rengimo pažeidimai, kiek tai susiję su žemės sklypų formavimu pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, yra esminiai, sudarantys prielaidas naikinti ginčijamą įsakymo, kuriuo suformuotas 2,02 ha žemės sklypas A. K. ir žemės sklypai A. R., dalį, atitinkamai naikinant ir sprendimą, kuriuo A. K. atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėtina, jog byloje pateikti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjui priklausantys pastatai sudaro statinių kompleksą, tačiau toks pareiškėjo teiginys nėra atitinkamai ir paneigtas byloje esančiais įrodymais, ypač atsižvelgiant į UAB „Kagema“ pateiktus duomenis (t. I, b.l. 96–98).
Darytina išvada, jog nustačius esminius pažeidimus, neužtikrinusius tiek pareiškėjo, kaip pretendento, teisių žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese, tiek ir, kaip nurodyta administracinių teismų praktikoje, tinkamo pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemę, ir pastatų, esančių ant žemės, į kurią atkurtinos nuosavybės teisės, savininkų interesų derinimo, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais ginčijami aktai turėtų būti panaikinti, siekiant užtikrinti tinkamą pareiškėjo teisių įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu panaikino pareiškėjo apskųstų administracinių aktų dalis.
Pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikimą su pareiškėjo skundu motyvavo ir tuo, jog pareiškėjas netinkamai pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dažnai akcentuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principo svarbą (pavyzdžiui, bylos Nr. AS11-296/2007, AS858-209/2010). Šis principas, kai byloje pateikiami keli reikalavimai, daliai kurių privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, suponuoja, jog tais atvejais, kai priimamas nagrinėti skundo reikalavimas, kuriam neprivaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o kiti reikalavimai, kuriems tokia tvarka yra privaloma, yra neatsiejamai tarpusavyje susiję, vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme prioriteto, teisingumo ir protingumo principais, neskaidant ginčo, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme (byla Nr. AS556-684/2009). Todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas sutikti su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjas tinkamai nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-9060-41 dalies panaikinimo, pareiškėjui skundu ginčijant ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20528 dalį, visas ginčas pagrįstai nagrinėtas teisme.
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau kartu su šiuo prašymu nebuvo pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, todėl minėtas A. R. prašymas negali būti tenkinamas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė ir įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.