- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- 1-158-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09398-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- M. Z.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.9.7Baudžiamojo poveikių priemonių skyrimas ir nevykdymo teisinės pasekmės keitimas (BK 73-74 str.)
- 1.2.25.5Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5d.)
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies naudojant programą „ZOOM“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirba, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. Z. vairavo motorinę transporto priemonę, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 2024 m. kovo 10 d., apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir apie 17.11 val., pirmą kartą jį patikrinus alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 prom. etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 p., kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 17.28 val., antrą kartą jį tikrinant alkotesteriu, tyčia mažiausiai 5 kartus netaisyklingai atliko reikiamus pūtimo veiksmus, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas, o po to visiškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą. M. Z. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. Z. nurodė, kad įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir skaudėjo du dantis. Vartojo įvairias tabletes, jos nepadėjo. Buvo sekmadienis, klinika buvo uždaryta, pagal seną receptą „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje nusipirko degtinės, neprisimena kokį kiekį, šalia esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ir paėmęs į burną skalavo, po to išspjaudavo degtinę. Privažiavo iki (duomenys neskelbtini), iki „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, paskambino žmonai, nes reikėjo įsipilti benzino, kažką dar nusipirkti. Kol žmona ėjo, jis dar paskalavo. Apie pusvalandį skalavo, kol laukė žmonos. Važiavo prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Važiuojant iš automobilio galo jam pamirksėjo žibintais kažkoks automobilis. Jis išlipo išsiaiškinti, ko žmogus nori. Buvo susierzinęs, tas asmuo pajuto alkoholio kvapą nuo jo ir pasakė, kad iškvies policiją. Jis atsakė jam kviesk ir įsėdo į automobilį. Atvykusi policija davė papūsti į vamzdelį. Jis papūtė, pamatė ženklą ir atsisakė vėl pūsti, nes suprato dėl ko tas ženklas atsirado. Siūlė policijai nuvykti paimti kraujo tyrimų. Kai atvyko į policijos komisariatą, turėjo įrodyti, kad jis nevartojo alkoholio. Darė atsispaudimus, vaikščiojo, bandė pasiekti pirštu nosies galą, bet jo prašymo netenkino atlikti kraujo tyrimus. Kaltinime data ir vieta nurodyti teisingai. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir vartoja alkoholį tik per naujuosius metus. Policija jo nestabdė, jis pats sėdėjo automobilyje ir laukė policijos. Ankščiau yra putęs, žino kas tai yra. Pripūtė dėl to, kad degtinė buvo jo burnoje, kai skalavo. Negali tiksliai pasakyti kiek kartų prie policininkų skalavo, tačiau nebijojo to daryti prie policininkų, nes nejautė kaltės. Prie policininko, net išspjovė degtinę. Gal valanda praėjo nuo tada, kai nusipirko degtinę iki įvykio. Degtinės butelio neišmetė, jis buvo pas jį likęs ir policija jį matė. V. T. Prius, automobilis įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Išsigando antra karta pūsti, norėjo, kad praeitų kažkiek laiko. Specialiai atsisakė pūsti, nes žinojo, jog degtinės negėrė, o rezultatas bus toks pats, bet reikalavo, kad jį nuvežtų paimti kraujo. Turi telefone dokumentus ir namuose yra pažymos dėl kelio ir dantų. Be degtinės vartojo analginą ir dar kažkokius vaistus, kuriuos davė žmona. J. P. yra jo sugyventinė. Ji apklausiama nurodė, jog tą dieną jis vartojo alkoholį, nes ji išsigando. Niekada neturėjo reikalų su policija, nevairuoja automobilio, testą matė pirmą kartą gyvenime, todėl L. P. tiesiog nenorėjo ginčytis su policija. Tai, jog nuo jo sklido alkoholio kvapas, jie to nesakė. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė, kad degtinę pirko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prie tardymo izoliatoriaus. Nusipirkęs (duomenys neskelbtini) parduotuvėje degtinę paskalavo ir po to važiavo namo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad įvykis įvyko 2024 m. kovo 10 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Toliau eina (duomenys neskelbtini) g. Važiavo su automobiliu, priekyje savęs pastebėjo važiuojantį kitą automobilį, kuris tai į bortą atsitrenkdavo, tai į kitą pusę pavažiuodavo, vingiavo po kelią. Kaltinamajam niekas netrukdė, nes kelias buvo tuščias. Kaltinamasis vingiavo per kelią, bet važiavo ne greitai apie 40 km/val. Važiavo su savo vaikais, pagalvojo, jog vairuotojas gali būti girtas. Važiavo paskui automobilį 300-400 m, privažiavo (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, automobilis vėl atsitrenkė į bortą, tada sustojo ir nesuprato, kur jis važiuos, jam reikėjo važiuoti tiesiai ir važiuodamas jam pyptelėjo, kad jis važiuotų. Toje vietoje greitis ribojimas, galimas greitis 30 km/val. Toliau prie mokyklos stadiono buvo auto įvykis, buvo iškviesta policija, stovėjo tralas. Gatvė buvo blokuota, jis stovėjo ir laukė, kol atsilaisvins pravažiavimas. Sėdėjo automobilyje ir prie automobilio priėjo vyras, kuris trenkė į jo automobilio dureles ir (duomenys neskelbtini) pasakė, kodėl šis naudojo garsinį signalą. Pasižiūrėjo į jį ir pasakė, o, tu dar ir girtas. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam pasakė, jog iškvies policiją. Pagalvojo, jog asmuo girtas, nes jam priėjus prie jo automobilio pastebėjo jį svirduliuojant. Suprato, kad buvo išgėręs ne tik bokalą alaus, girtumo laipsnis buvo didelis. Nuo kaltinamojo nejautė alkoholio kvapo, kadangi sėdėjo automobilyje, o jis buvo lauke. Jie važiavo dviese, jis vairavo, šalia sėdėjo moteris. Žinodamas, jog toliau yra policija, nuėjo ir sakė pareigūnui, girtas atėjęs mašiną daužo. Į įvykio vietą atvyko kiti pareigūnai, ne tie, kurie jau buvo įvykio vietoje, jie įformino įvykį, priėjo prie vairuotojo, dar pasakė savo vyresniam sūnui pažiūrėti, kad vairuotojas nepabėgtų. Vairuotojas niekur nėjo, jis nuėjo prie savo automobilio, išsitraukė cigaretę ir sėdėdamas automobilyje rūkė. Atvažiavo ekipažas. Girdėjo, jog policininkai paklausė ar kaltinamasis vairavo ir jis (duomenys neskelbtini) atsakė, jog vairavo. Nežiūrėjo ar policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą iš karto pradėjo tikrinti kaltinamojo neblaivumą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad su kolega gavo iškvietimą, kad padarytas eismo įvykis ir galimai neblaivus vairuotojas. Atvažiavo, buvo mobilios kopos pareigūnai, kurių paklausė, pasitikslino, kas atsitiko. Pareigūnai minėjo, jog jie dirba su vienu įvykiu, o čia ne tai, kad dubliuojasi, bet reikia su kitu įvykiu pasidarbuoti. Važiuodami (duomenys neskelbtini) g. pagrindiniu keliu pamatė, jog stovėjo automobilis „Toyota Prius“, valstybinių numerių nepamena, kuriame sėdėjo minėtas (duomenys neskelbtini) pilietis, vardo ir pavardės šiuo metu nepamena. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus, aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad automobilį „Toyota Prius“ vairavo būdamas neblaivus. Asmuo bendravo (duomenys neskelbtini) ir su juo buvo žmona ar sugyventinė, kuri kelis kartus paminėjo, jog jis vairavo būdamas neblaivus ir ji pati jį buvo įspėjusi nevairuoti. Su asmeniu (duomenys neskelbtini) bendravo, jog jis vieną kartą sugebėjo įpūsti į alkotesterį ir antrą kartą nesugebėjo. Dar buvo liudytojas, kurį apklausė kolega, tiksliai apklausos negali įvardyti, kadangi tuo metu atlikinėjo ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, todėl tikslios apklausos negirdėjo. Iškvietime buvo nurodyta, kad įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą ir kalbant su ten buvusiais pareigūnais keitėsi parodymai, vieni sakė, kad buvo eismo įvykis, kiti, kad girtas vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą kaltinamasis sėdėjo automobilyje, bet ne vairuotojo pusėje, o keleivio. 10 min. kamantinėjo asmenį dėl neblaivumo pasitikrinimo. Vos pavyko vieną pūtimą patikrinti, antro ne. Tikriausiai, leido jam parūkyti, jam sunkiai sekėsi iš automobilio išlipti. Su kaltinamuoju teko ilgai bendrauti, viską išaiškinti, nes jis principingai laikėsi savo. Kai išgirdo iš žmonos, kuri pasakė, jog prisipažink, vairavai. Tada stengėsi, jog kaltinamasis pasitikrintų neblaivumą. Kaltinamasis jo akivaizdoje neskalavo burnos alkoholiu ir jo neišspjovė, jo akivaizdoje tik rūkė cigaretes. Kai pasitikrino pirmą kartą blaivumą, pamatė, jog tai sunkus girtumo laipsnis virš 2 promilių. Įtardamas, jog jis galimai padaręs nusikalstamą veiką, su kolegos pagalba nusivedė asmenį į laikino sulaikymo kamerą. Joje kaltinamasi pasijautė varžomas, po to karto nenorėjo bendrauti. Todėl kaltinamajam nepavyko antrą kartą pasitikrinti neblaivumo. Kadangi bendravo (duomenys neskelbtini) jam buvo iškviestas vertėjas. Akivaizdžiai matėsi iš kaltinamojo elgesio, kad jis vengia atlikti neblaivumo patikrinimą, nes labai daug kartų bandė tai atlikti. Kai nepavyko kaltinamajam antrą kartą pasitikrinti neblaivumo, buvo bendraujama su kaltinamuoju dėl nuvykimo į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, bet tai būtų apmokama jo lėšomis, jis to atsisakė. Kaltinamasis pats neprašė jo vežti jį į medicinos įstaigą patikrinti neblaivumo. Kai priėjo prie kaltinamojo pirmą kartą, užuodė alkoholio kvapą bendraujant, asmuo nerišliai bendravo, pati žmona paminėjo, jog jis neblaivus, liudytojas paminėjo, jog neblaivus. Taip pat kaltinamąjį turėjo vesti, nes jis absoliučiai negalėjo savimi pasirūpinti. Neatsimena, pokalbio su kaltinamuoju dėl jo sveikatos problemų.
2024 m. kovo 14 d. įtariamojo M. Z. apklausos protokole nurodyta, kad įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybių ligų centre jis nesigydė, į įskaitą neįtrauktas, rimtų galvos traumų neturėjo. Savo kaltės jis visiškai nepripažįsta. Apklausos metu jis norėtų papasakoti, kad 2024 m. kovo 10 d. vakare važiavo iš namų su sugyventine iš savo gyvenamosios vietos link p/c „(duomenys neskelbtini)“ užsipilti kuro ir pradėti savo naktinę pamainą kaip (duomenys neskelbtini). Tai yra jo papildomas darbas. Jis nori pažymėti, kad jis visai nevartoja alkoholio. Jis išgeria šampano tik per Naujus Metus. 2024 m. kovo 10 d. jis nevartojo alkoholio, todėl negalėjo pripūsti 2,42 prom. 2024 m. kovo 10 d. vakare, tikslios valandos nurodyti negali, važiuodamas link p/c „(duomenys neskelbtini)“, jis girdėjo, kad jam kažkas signalizavo automobilio garso signalu, tačiau jis to nesureikšmino. Į bordiūrus jis važiuodamas neatsitrenkė. Jis nesuprato, ko tas žmogus, kuris spaudė garso signalą, iš jo norėjo. Jis sustojo šalikelėje ir praktiškai iš karto privažiavo policija, kadangi jie buvo visai šalia. Jis bijojo, todėl nelipo iš automobilio. Priėję policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį, kur jam buvo nustatytas 2,42 prom. girtumas. Jis iškart pasakė, kad taip būti negali, nes jis negėrė. Jis paprašė, kad jam būtų vertėja ir kad paimtų patikrinimui jo kraują neblaivumo nustatymui. Kaip galėjo alkotesteris tai parodyti, jis nežino. Darbe, prieš pradedant pamainą, jis visada papučia į alkotesterį. Automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso firmai „(duomenys neskelbtini)“. Po įvykio jis kalbėjo su savo sugyventine L. P. Ji buvo pasakiusi policijos pareigūnams, kad jis vairavo būdamas neblaivus. Tačiau jam ji pasakė, kad tiesiog išsigando policijos pareigūnų. Antro pūtimo metu jis taisyklingai nepūtė į alkotesterį, nes juo nepasitikėjo, kadangi pirmo pūtimo metu, yra įsitikinęs, buvo klaidingi skaičiai. Taip pat jis ne visai suprato, ką pareigūnai jam sakė, kadangi jie kalbėjo neaiškiai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 103-105).
2024 m. kovo 10 d. liudytojo V. B. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 16.40 val. važiavo (duomenys neskelbtini) sankryžoje su automobiliu „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) kartu su savo vaikais D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Važiuodamas apie 30 km/h greičiu, jis pamatė prieš save automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris prieš jį vingiavo po kelią iš vienos gatvės pusės į kitą. Važiuojamas minėtam automobiliui iš galo, jis matė, kad minėtas automobilis trenkėsi į gatvės bortus apie 3 kartus, tiksliau pasakyti negali. Jam kilo įtarimas, kad vairuotojas yra girtas. Bevažiuodamas automobilio „Toyota“ vairuotojas pradėjo staiga stabdyti ir jis vos neįvažiavo jam į galą. Jis privažiavo prie automobilio „Toyota“ šono nuo keleivio pusės ir pamatė, kad ten vairuoja (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras, o keleivio vietoje priekyje sėdėjo moteris. Tuo metu jis pagalvojo gal vyras (duomenys neskelbtini) amžiaus, pagalvojo, kad prarado budrumą. Jis aplenkė automobilį „Toyota“ (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. Važiuodamas jis priekyje pamatė tralą, kuris krovė kažkokį automobilį. Jis sustojo palaukti, kol pakraus automobilį. Belaukiant iš galo privažiavo minėtas automobilis „Toyota“. Jis pro galinį veidrodėlį pamatė, kaip iš minėto automobilio vairuotojo pusės išlipo vyras apie (duomenys neskelbtini) m. su cigarete, apie 170 cm ūgio. Šis vyras priėjo prie jo vairuojamo automobilio prie vairuotojo pusės durelių ir be jokios priežasties trenkė su kumščiu į priekinių vairuotojo durelių stiklą, tačiau jo neapgadino. Jis tada iš karto išlipo iš automobilio. Vyras kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba. Vyras jam pasakė (duomenys neskelbtini): „Čto ty tut mne signališ?“. Iš vyro išvaizdos jis pamatė, kad jis yra girtas - jis svirduliavo, buvo nerišli kalba. Jis savo sūnui L. pasakė, kad šis pasaugotų vyrą, kad nepabėgtų iš įvykio vietos, o jis tuo metu nuėjo pas netoliese buvusį policijos ekipažą, kuris stovėjo adresu (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie pareigūnų ir paaiškino situaciją, kad prie jo automobilio yra girtas vairuotojas. Po to jis kartu su policijos pareigūnu nuėjo prie automobilio „Toyota“. Jiems priėjus, automobilio vairuotojas jau sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Tačiau pareigūnui paklausus, ar jis vairavo, vairuotojas atsakė teigiamai. Jis nori dar kartą paminėti, kad tikrai yra įsitikinęs, kad minėto automobilio vairuotojas vairavo automobilį būdamas akivaizdžiai neblaivus. Taip pat jis nematė, kad vairuotojas būtų vartojęs alkoholinius gėrimus po sustojimo (1 t., b. l. 59-62).
2023 m. kovo 19 d. L. P. paaiškinime nurodyta, kad ji važiavo automobiliu „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės. Už vairo buvo jos sugyventinis N. Ž.. Ji žinojo, kad jis buvo išgėręs. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., šalia pravažiuojantis automobilis padavė garso signalą, nes jų automobilis važiavo kreivai. N. nutarė pasivyti šį automobilį ir sužinoti, kodėl šis automobilis jam signalizavo. Kai automobilis, kuris signalizavo, sustojo, N. priėjo prie šio automobilio. Automobilio vairuotojas pamatė, kad N. neblaivus ir priėjo prie policininkų, kurie stovėjo priekyje (1 t., b. l. 63-65).
2024 m. kovo 30 d. liudytojos L. P. apklausos protokole nurodyta, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš šeimos narius ar artimus giminaičius. Ji sutinka duoti parodymus šioje baudžiamoje byloje. Apklausos metu ji nori papasakoti, kas įvyko 2024 m. kovo 10 d. Tikslaus laiko nepamena, tačiau tai buvo po pietų, jos sugyventinis M. atvažiavo ją pasiimti iš namų ir jie važiavo link degalinės prie p/c „(duomenys neskelbtini)“. Jiems bevažiuojant, kažkoks automobilis pradėjo naudoti garso signalą ir aplenkė jų automobilį, o po to sustojo tiesiai priešais juos. M. taip pat sustabdė automobilį, išlipo ir nuėjo iki to automobilio. Tuo metu ji sėdėjo automobilyje ir bijojo, kad prasidės muštynės. Tada iš kažkur atsirado policijos pareigūnai. Tada ji taip pat išlipo iš automobilio. Ar M. davė kažką pūsti ar ne, ji nežino. Ji matė tiesiog, kad jie bendravo su M. Ar M. tą dieną vartojo alkoholį ar ne, ji nežino. Ji gali tiksliai atsakyti, kad jis jai neatrodė kitaip nei visada. Jokių girtumo požymių ji jo veide nematė. Ji norėtų patikinti, kad M. nuo to laiko, kai įsėdo į automobilį iki tol, kol jį tikrino policijos pareigūnai, jokio alkoholio nevartojo. Ji nežino, kodėl tą dieną, sakė, kad žinojo, jog M. sėda už vairo neblaivus, ar kodėl sakė, automobilis jų važiavo kreivai. Ji nepamena, kad taip būtų sakiusi. Viso to įvykio metu jai buvo šokas. Į įvykio vietą buvo atvykusi vertėja, kuri jai ir M. išvertė procesinius dokumentus. Ji pati tą dieną taip pat buvo blaiva. M. išvis negeria. Kiek žino, M. negėrė nei prieš vairavimą, nei sustojus prie policijos pareigūnų. Ar M. atsisakė tikrintis neblaivumą, ji nežino, neatsimena įvykio aplinkybių. Visą laiką ji tiesiog stovėjo ir laukė, kol viskas baigsis, kad jie galėtų eiti namo (1 t., b. l. 68-71).
2024 m. gegužės 30 d. liudytojo A. K. apklausos protokole nurodyta, kad 2024-03-10, dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką (duomenys neskelbtini), kartu su to paties skyriaus (duomenys neskelbtini) M. O. 2024 m. kovo 10 d. apie 16.00 iš (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo nurodymą vykti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur vairuotojas, vardu V., su savo sūnumi L. sustabdė automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) Jiems atvykus į įvykio vietą, prie automobilio buvo (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie neatliko jokių procesinių veiksmų. Jiems priėjus prie automobilio, vairuotojas M. Z. buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo M. Z. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, pats eiti negalėjo, jie su kolega turėjo jį vesti. 2024 m. kovo 10 d. apie 17.11 val., patikrinus M. Z. neblaivumą alkoholio matuokliu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,42 prom. girtumas. M. Z. pūtimo nevengė. Atliekant antrą putimą, M. Z. mažiausiai 5 kartus vengė atlikti pūtimą, teigdamas, kad nepūs. Taip pat M. Z. su pažeidimu nesutiko. Kadangi M. Z. vengė pūsti į alkotesterį, jie paprašė jo išlipti iš automobilio. Nuėję iki tarnybinio transporto, jie paprašė, kad M. Z. eitų tiesia linija, tačiau jam nepavyko, dėjo žingsnius į šoną. Pasakius M. Z., kad užteks ir eiti nebereikia, šis pradėjo daryti atsispaudimus, bandydamas įrodyti savo blaivumą. Tačiau, kaip minėjo anksčiau, nuo M. Z. sklido alkoholio kvapas. Jie M. Z. užtikrino, kad pildant procesinius veiksmus dalyvautų vertėja, todėl susisiekė ir užtikrino vertėjos dalyvavimą, kuri jam išvertė procesinius dokumentus. Įvykio vietoje jie bendravo su M. Z. sugyventine L. Ši pasakė, kad M. Z. vairavo neblaivus, taip pat kad, sakė jam, jog nevairuotų neblaivus (1 t., b. l. 74-77).
2024 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai „export-9zcmh.mp4“ ir „export-y76oj.mp4“.
- Vaizdo įrašo „export-9zcmh.mp4“ trukmė 12.45 min. Jame matyti, kaip policijos pareigūnas prieina prie automobilio, kuriame sėdi vyras, dėvintis kepurę, akinius, tamsios spalvos kelnes, marškinėlius ir tamsios spalvos striukę, įstato vienkartinį vamzdelį ir paaiškina, kaip reikia pūsti į alkotesterį. Vyras pradeda pūsti į alkotesterį, tačiau jam nepavyksta to padaryti. Policijos pareigūnas dar kartą paaiškina vyrui, kaip reikia pūsti į alkotesterį. Antro pūtimo metu vyrui taip pat nepavyksta įpūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnas trečią kartą paaiškina, kaip tai reikia daryti. Tada įsiterpia moteris, kuri pasako vyrui pūsti ir nesustoti. Vyras bando trečią kartą pūsti į alkotesterį. Pūtimo metu vyras vėl įpučia nepakankamai oro nustatyti jo girtumui. Policijos pareigūnas ketvirtą kartą paaiškina, kaip reikia pūsti į alkotesterį. Vyras ketvirto pūtimo metu vėl neįpučia pakankamai oro. Policijos pareigūnas pasiūlo išlipti vyrui iš automobilio. Jam atsisakius, policijos pareigūnas pasiteirauja, ar vyras serga astma. Vyrui atsakius, kad serga (duomenys neskelbtini) ir oro pūsti jam užtenka, policijos pareigūnas penktą kartą paaiškina, kiek laiko reikia pūsti į alkotesterį. Vyras ir penktą kartą nepučia pakankamai laiko į alkotesterį. Policijos pareigūnas šeštą kartą paaiškina, kaip reikia pūsti į alkotesterį, tačiau vyras neįpučia pakankamai oro į alkotesterį ir šeštą kartą. Tada policijos pareigūnai pasako vyrui išlipti iš automobilio ir eiti iki policijos pareigūnų automobilio. Vėliau vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas bendrauja su vyru ir pildo procesinius dokumentus. Policijos pareigūnas vaizdo įraše nurodo, kad vyras turės eiti tiesia balta linija. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras eina balta linija. Pirmo ėjimo metu vyras paskutiniame žingsnyje padeda koją į kairę pusę. Vyro antras ėjimas vaizdo įraše nėra matomas dėl popieriaus lapo uždengiančio jo ėjimą. Vyras, praėjęs antrą kartą tiesia balta linija, pradeda daryti atsispaudimus.
- Vaizdo įrašo „export-y76oj.mp4“ trukmė 6.45 min. Jame matyti moteris, apsirengusi juoda striuke, sėdinti policijos automobilyje, policijos pareigūnas ir moteris mėlyna striuke, kuri yra vertėja. Policijos pareigūnas savo kolegai paduoda procesinius dokumentus, kuriuos jis turi įteikti vyrui, sėdinčiam policijos automobilio sulaikymo kameroje. Vertėja nueina su policijos pareigūnu iki vyro. Moteris išverčia dokumentus iš lietuvių į (duomenys neskelbtini) kalbą. Vyras įsiterpdamas vis kažką pasako. Viso vaizdo įrašo metu vyras yra piktas, kad negali nueiti į tualetą (1 t., b. l. 78-80).
2024 m. kovo 10 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 17.11 val. (duomenys neskelbtini). M. Z. nustatytas 2,42 prom. neblaivumas. Pilno neblaivumo patikrinimo M. Z. vengia. M. Z. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli klaba, nekoordinuoti veiksmai. M. Z. negali eiti tiesia linija - pėda po pėdos, bet gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) patikra galioja nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. (sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 25-27).
2024 m. birželio 10 d. VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. gruodžio 6 d. priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 42).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2024 m. birželio mėn. automobilio „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė – 4690 Eur su PVM (1 t., b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl jokių padarinių 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato, o priežastinio ryšio požymis nenustatomas. Ši nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais, o normos dispozicija yra blanketinė.
BK 281¹ straipsnio prasme vengimas suprantamas kaip aktyvus ar pasyvus kaltinamojo elgesys, kuriuo nevykdomi policijos pareigūno ar kito įgaliojimus turinčio asmens teisėti reikalavimai asmens neblaivumo patikrinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika yra kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivumo, nors visos galimybės tokį patikrinimą atlikti buvo. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ (toliau ir – Vyriausybės nutarimas) 2.3. punkte nurodoma, kad neblaivumo tikrinimas – tai, be kita ko, policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus. Vienas iš alternatyvių būdų, kuriuo gali būti įgyvendintas BK 281¹ straipsnyje numatytas pavojingos veikos požymis – neblaivumo patikrinimo vengimas, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje baudžiamojoje byloje M. Z. kaltinamas vairavęs motorinę transporto priemonę, tačiau vengęs neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir tokiais veiksmais pažeidęs Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis M. Z. apklausiamas teisme iš esmės patvirtino, kad į alkotesterį antrą kartą tinkamai nepūtė tyčia, nes nepasitikėjo prietaiso rodmenimis. Visgi, kaltinamasis neigė, kad tą dieną vartojo alkoholį. Paaiškino, kad įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir skaudėjo du dantis. Buvo sekmadienis, medicinos įstaigos nedirbo, todėl jis įsigijęs degtinės, skaudamą burną skalavo degtine. Degtinę po skalavimo išspjaudavo. Kartu su sugyventine važiuojant automobiliu jam pasignalizavo kitas automobilis. Jis išlipo išsiaiškinti, ko signalizavęs žmogus nori. Tas asmuo pajutęs alkoholio kvapą pasakė, kad kvies policiją. Atvykus policijai pūtė į vamzdelį, pamatė ženklą ir atsisakė vėl pūsti, nes suprato dėl ko tas ženklas atsirado. Siūlė policijai nuvykti paimti kraujo tyrimų, bet jo prašymų netenkino. Pirmu pūtimu į alkotesterį pripūtė, nes buvo skalavęs burną degtine. Burną skalavo ir prie policijos pareigūnų ir degtinę išspjovė jiems matant. Degtinės butelis buvo automobilyje. Policijos pareigūnai jį matė. Paaiškino, kad išsigando antrą kartą pūsti, norėjo, kad praeitų kažkiek laiko. Specialiai atsisakė pūsti, nes žinojo, jog degtinės negėrė, o rezultatas bus toks pats, todėl reikalavo, kad jį nuvežtų paimti kraujo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Z. nurodė, kad įvykio dieną alkoholio nevartojo. Važiuodamas į bordiūrus nesitrankė, kodėl jam asmuo signalizavo nežino. Sustojus šalikėlėje praktiškai tuoj pat privažiavo policijos pareigūnai ir liepė pūsti į alkotesterį ir jam buvo nustatytas 2,42 prom. girtumas. Jis pasakė, kad taip būti negali, nes jis negėrė. Jis paprašė, kad jam būtų iškviesta vertėja ir kad paimtų patikrinimui jo kraują neblaivumo nustatymui. Antro pūtimo metu jis taisyklingai nepūtė į alkotesterį, nes juo nepasitikėjo, kadangi pirmo pūtimo metu, yra įsitikinęs, buvo klaidingi skaičiai. Taigi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. Z. pripažino, kad patikrinus jį alkotesteriu pirmą kartą ir nustačius 2,42 prom. girtumą, jis nepasitikėjo alkotesterio rodmenimis ir specialiai taisyklingai nepūtė į alkotesterį. Versiją apie burnos skalavimą degtinę kaltinamasis išsakė tik teisme. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad reikalavo pareigūnų, jog siekiant nustatyti neblaivumą, būtų ištirtas jo kraujas.
Teisme apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) A. K. paaiškino, kad gavo iškvietimą, jog padarytas eismo įvykis ir galimai yra neblaivus vairuotojas. Įvykio vietoje stovėjo automobilis „Toyota Prius“, kuriame keleivio vietoje sėdėjo (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus, priėjus jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Kaltinamasis jo akivaizdoje neskalavo burnos alkoholiu ir jo neišspjovė. Asmuo bendravo (duomenys neskelbtini), kalbėjo nerišliai ir su juo buvo sugyventinė, kuri kelis kartus paminėjo, jog jis vairavo būdamas neblaivus ir ji pati jį buvo įspėjusi nevairuoti. Įvykį matęs liudytojas paminėjo, kad asmuo galimai neblaivus. Dešimt minučių kamantinėjo asmenį dėl neblaivumo pasitikrinimo. Vos pavyko vieną pūtimą patikrinti, antro ne. Asmuo vieną kartą sugebėjo įpūsti į alkotesterį, o antrą kartą nesugebėjo. Kai pasitikrino pirmą kartą neblaivumą, pamatė, jog tai sunkus girtumo laipsnis virš 2 promilių. Stengėsi, jog kaltinamasis pasitikrintų neblaivumą. Akivaizdžiai matėsi iš kaltinamojo elgesio, kad jis vengia atlikti blaivumo patikrinimą, nes labai daug kartų bandė tai atlikti. Su kolegos pagalba nusivedė asmenį į automobilio laikino sulaikymo kamerą. Kaltinamąjį turėjo vesti, nes jis absoliučiai negalėjo savimi pasirūpinti. Laikino sulaikymo kameroje kaltinamasis pasijautė varžomas ir nenorėjo bendrauti. Buvo iškviestas vertėjas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė iš esmės panašias aplinkybes papildomai paminėjo, kad M. Z. pirmo pūtimo nevengė, bet atliekant antrą putimą, M. Z. mažiausiai 5 kartus vengė atlikti pūtimą, teigdamas, kad nepūs. Nuėjus iki tarnybinio automobilio paprašė, kad M. Z. eitų tiesia linija, tačiau jam nepavyko, dėjo žingsnius į šoną. Po to asmuo pradėjo daryti atsispaudimus, norėdamas įrodyti savo blaivumą.
Liudytojo parodymus patvirtina ir 2024 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodytos policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotos aplinkybės. Vaizdo įraše „export-9zcmh.mp4“ užfiksuota, kad policijos pareigūnas duoda automobilio keleivio vietoje sėdinčiam asmeniui (M. Z.) pūsti į alkotesterį. Bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba. Paaiškina, kaip reikia pūsti į alkotesterį. Vyras pradeda pūsti į alkotesterį, bet jam nepavyksta to padaryti. Pareigūnas dar kartą paaiškina vyrui, kaip reikia pūsti, bet vyrui ir vėl nepavyksta įpūsti. Policijos pareigūnas viso šešis kartus aiškina vyrui, kaip reikia pūsti į alkotesterį, bet tikrinamas asmuo nei karto nesugeba tinkamai įpūsti į alkotesterį. Pareigūnai išlaipina vyrą iš automobilio ir nuveda į policijos automobilį. Vėliau vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas bendrauja su vyru ir pildo procesinius dokumentus. Policijos pareigūnas vaizdo įraše nurodo, kad vyras turės eiti tiesia balta linija. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras eina balta linija. Pirmo ėjimo metu vyras paskutiniame žingsnyje padeda koją į kairę pusę.
Įvykio metu pareigūnai turėjo pagrindą tikrinti M. Z. neblaivumą, nes jo atžvilgiu buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Liudytojas V. B. pareigūnams paaiškino, kad kreipėsi į policiją, nes Toyota Prius vairuotojas yra (M. Z.) galimai neblaivus. Aplinkybę, kad M. Z. neblaivus nurodė ir įvykio vietoje buvusi jo sugyventinė. Pareigūnai nustatė M. Z. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Patikrino ir įsitikino, kad tiesia linija M. Z. paeiti negali. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu M. Z. nustatytas 2,42 prom. girtumas. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojo A. K., V. B. parodymai, vaizdo kamerų įrašai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys.
M. Z. iškelta abejonė dėl alkotesterio tinkamo funkcionalumo, dėl ko jis neva nepasitikėjo prietaiso rodmenimis, yra nepagrįsta. Abejoti alkotesterio rodmenimis nėra teisinio pagrindo. Patikros sertifikatas patvirtina, jog alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas M. Z. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudojimui. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas įvykio metu patikra galioja nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. (sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 27).
Vyriausybės nutarimo 3 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotojus, nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis arba administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, kurie įtariami esantys neblaivūs. Vyriausybės nutarimo 4 punktas nustato, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Vairuotojo pareiga pareigūno reikalavimu leistis patikrinti neblaivumą, kaip minėta, yra numatyta KET 17 punkte.
Nagrinėjamu atveju, M. Z. privalėjo vykdyti policijos pareigūnų 2024 m. kovo 10 d. žodžiu pateiktą teisėtą reikalavimą po pirmojo neblaivumo tikrinimo, pakartotinai (antrą kartą) pasitikrinti neblaivumą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnas M. Z. ne kartą išaiškino, kaip taisyklingai reikia išpūsti orą į alkotesterį, tačiau M. Z. sąmoningai netaisyklingai pūtė į alkotesterį, taip sudarydamas kliūtis policijos pareigūnams pakartotinai patikrinti jo neblaivumą. M. Z. vengimas neblaivumą pasitikrinti užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte, taip pat vengimas užfiksuotas ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų darytame vaizdo įraše.
Teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylas (pažymėtina, kad anksčiau vengimas patikrinti neblaivumą užtraukdavo administracinę atsakomybę), aiškinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015). Taigi, M. Z. tyčiniais veiksmais netinkamai pūsdamas į alkotesterį antro patikrinimo metu, o po to visai atsisakydamas tikrintis neblaivumą alkotesteriu, išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, nors tokią galimybę objektyviai turėjo, kadangi pirmą kartą tikrinantis neblaivumą alkotesteriu sugebėjo tai padaryti. Aplinkybės, kad M. Z. nepasitikėjo alkotesterio duomenimis veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir jo neteisėtų veiksmų nepateisina.
M. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išsakė poziciją, kad pareigūnų prašė vežti jį priduoti kraują, kad neblaivumas galėtų būti patikrintas iš kraujo mėginio, tačiau pareigūnai atsisakė tai daryti.
Vyriausybės nutarimo 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Tais atvejais, kai asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos rezultatais ir jis yra sulaikytas, asmens prašymu per ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.
Liudytojas A. K. teisme paaiškino, kad kai nepavyko kaltinamajam antrą kartą pasitikrinti neblaivumo, buvo bendraujama su kaltinamuoju dėl nuvykimo į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, bet tai būtų apmokama jo lėšomis, jis to atsisakė. Kaltinamasis pats neprašė jo vežti į medicinos įstaigą patikrinti neblaivumo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad po penkto bandymo įpūsti į alkotesterį pareigūnas įspėja M. Z., kad bus daromas paskutinis pūtimas, tuomet M. Z. pasako, kad gali padaryti kraujo tyrimą, o pareigūnas nurodo, kad ir taip darysim (nesukonkretindamas ką ar paskutinį pūtimą alkotesteriu, ar kraujo tyrimą), M. Z. atsako, kad suprato (vaizdo įrašo laikas nuo 00.04.03 iki 00.04.10). Daugiau vaizdo įrašuose nėra užfiksuota pokalbių apie vykimą daryti kraujo tyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašai nėra vientisi ir vaizdo kameromis visas M. Z. bendravimas su policijos pareigūnais nebuvo fiksuojamas (nėra nufilmuota, kai pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir tikrina M. Z. neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareigūnai iškvietimą gavo apie 16.00 val., pirmas patikrinimas alkotesteriu atliktas apie 17.10 val. vertėja atvyko ir išvertė dokumentus 19.04 val. Taigi visas įvykis truko apie 3 valandas, o pateiktų vaizdo įrašų trukmė tėra 19 minučių. Darytina išvada, kad tam tikros pareigūnų ir M. Z. bendravimo detalės galėjo likti neužfiksuotos vaizdo kameromis. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo, (duomenys neskelbtini), A. K. duotais paaiškinimais dėl bendravimo su M. Z. apie kraujo tyrimo atlikimo galimybę ir M. Z. atsisakymą tikrintis neblaivumą medicinos įstaigoje savo lėšomis. Liudytojas A. K. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, duodamas parodymus teisme buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir prisiekė, o savo priesaiką pasirašė (1 t., b. l. 188).
Pagal Vyriausybės nutarimo 6.1. papunktį siekdami nustatyti ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus policijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atlieka šių Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus. 6.2. papunktyje numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, prieš jį tikrindami ar kreipdamiesi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. 6.3. papunktyje numatyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją arba, atsiradus šių Taisyklių 3 punkte nurodytoms aplinkybėms, atlieka Taisyklių 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus veiksmus. 9 punktas numato, kad Taisyklių 3 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tokiu būdu, vertinant taisyklėse suformuluotą reglamentavimą, pareiga išrašyti siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristatyti šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti pareigūnams atsiranda Vyriausybės nutarimo 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tik tuo atveju, kai asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo.
Tai, kad gydymo įstaigoje nebuvo atlikta M. Z. medicininė apžiūra ir nebuvo patikrintas jo neblaivumas, paimant kraują, nėra pagrindas pripažinti, kad M. Z. neatsisakė tikrintis neblaivumą, nes kaip jau minėta, jis įvykio vietoje tinkamai nepūsdamas į alkotesterį vengė pasitikrinti neblaivumą.
M. Z. išsakytą versiją, kad jis alkoholio nevartojo, o tik skalavo burną degtine dėl dantų skausmo, teismas laiko kaltinamojo gynybine versija, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Veikos kvalifikavimui įtakos neturi aplinkybė, dėl kokių priežasčių M. Z. į alkoholio matuoklį pirmo patikrinimo metu įpūtė 2,42 promilės, nes M. Z. buvo pareikštas kaltinimas dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, o ne vairavimo esant neblaiviam. Tai, kad M. Z. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas buvo nulemtas burnos skalavimo alkoholiu, o ne jo vartojimu, taip pat neturi reikšmingos įtakos inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes iš burnos sklindantis alkoholio kvapo kriterijus tėra vienas iš pastarajam nustatytų neblaivumo požymių viseto (numatyti neblaivumo nustatymo akte). M. Z. versijos dėl burnos skalavimo alkoholiu ir degtinės butelio laikymo automobilyje, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (1 t., b. l. 28-29) nenurodyta, kad automobilyje būtų rastas degtinės ar kitokio alkoholio butelis. Tokios aplinkybės neužfiksuotos ir automobilio salono nuotraukose darytose įvykio vietoje (1 t., b. l. 31-39). Aplinkybių dėl burnos skalavimo alkoholiu nepatvirtino ne tik liudytojai V. B., A. K., bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. Z. (duomenys neskelbtini) L. P., kurios parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (liudytoja negalėjo tinkamai dalyvauti teismo posėdžiuose, nei gyvai, nei nuotoliu). Galiausiai ir paties M. Z. parodymai dėl šios aplinkybės buvo nenuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu duodamas paaiškinimus kaltinamasis nurodė, kad degtinę pagal turimą receptą įsigijo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, bet vėlesnėje posėdžio dalyje, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad degtinę įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Kaip minėta, M. Z. versija dėl burnos skalavimo alkoholiu neįtikina teismo ir dėl to, kad šias aplinkybes kaltinamasis nurodė tik bylą nagrinėjant teisme, o ikiteisminio tyrimo metu apie tai neužsiminė, nors teisme teigė, kad visiškai neslėpė tokių savo veiksmų, skalavo burną net policijos pareigūnų akivaizdoje, išspjovė alkoholį prieš pat patikrinimą alkotesteriu.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad M. Z. suvokė, kad vengia pasitikrinti neblaivumą, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia. Šiame kontekste pastebėtina, kad dėl sąmoningų ir tyčinių M. Z. veiksmų nebuvo įgyvendinta pakartotinio asmens neblaivumo patikrinimo sąlyga, dėl to atitinkami M. Z. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip vengimas neblaivumo patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. Z. 2024 m. kovo 10 d., apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir apie 17.11 val., pirmą kartą jį patikrinus alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 prom. etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 p., kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 17.28 val., antrą kartą jį tikrinant alkotesteriu, tyčia mažiausiai 5 kartus netaisyklingai atliko reikiamus pūtimo veiksmus, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas, o po to visiškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. Z. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.
M. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. Z. neteistas (1 t., b. l. 85-86), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkią vagystę, važiavimą be bilieto, didesnė dalis baudų sumokėtos (1 t., b. l. 87-92), nedirba (2 t., b. l. 32-33). Byloje nėra duomenų apie M. Z. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Teismo manymu, M. Z. asmenybė nėra neigiama, iš esmės jis nėra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. Z. paskyrus antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu švelniausia iš numatytas bausmių – bauda, nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos, neprivers jo keistis, o tik apsunkins asmens finansinę padėtį, kuri yra pakankamai sudėtinga (M. Z. nedirba (gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas), iš jo konfiskuojama veikos padarymo metu vairuoto automobilio vertė (dėl šios aplinkybės bus pasisakoma vėliau). Laisvės atėmimo bausmė, anksčiau neteistam asmeniui, šiuo atveju būtų per griežta ir užtikrintų vien tik nubaudimo principo įgyvendinimą. Taigi už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą M. Z. skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, pagal M. Z. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (neteistas, (duomenys neskelbtini) amžiaus), jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, nenustatyta, kad kaltinamasis padarė naujus šiurkščius administracinius nusižengimus, taip pat į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad M. Z. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu M. Z. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, M. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui M. Z. skirtini įpareigojimai:
- pradėti dirbti (tęsti darbą) (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
M. Z. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. M. Z. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę dienos metu, (duomenys neskelbtini) mieste, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, remiantis liudytojo V. B. parodymais M. Z. vairuodamas automobilį manevravo pavojingai, nuolat atsitrenkdamas į kelkraštį, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Kaltinamasis neteistas, nedirbantis, savo kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o jos terminas nustatytinas 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 14 d., t. y. nuo dienos, kai M. Z. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 108-109).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Kaltinamasis M. Z. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Toyota Prius“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis yra MB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, nėra duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai kaltinamajam leisdami naudotis automobiliu būtų žinoję, jog automobilis bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (4690 Eur) išieškojimas iš M. Z. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar kaltinamojo asmenybei. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio Toyota Prius v. n. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra būtinas. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo M. Z. teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad iš M. Z. konfiskuotina „Toyota Prius“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vertę atitinkanti suma – 4690 Eur.
Pažymėtina, kad M. Z. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą. Nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato galimybės teismui išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per tam tikrą terminą.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
2024 m. kovo 14 d. nutarimu M. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-107), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 2024 m. kovo 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2024 m. kovo 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir paimti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomas byloje prie asmens duomenų), perduotinas saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje, o M. Z. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomas byloje prie asmens duomenų) grąžintinas M. Z.
Bylą perduodant į teismo posėdį, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos) buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo M. Z. parinkimo. Teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi paskyrė M. Z. gynėją advokatę Anna Grinevič. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 20 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad M. Z. gynusios advokatės A. Grinevič darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 370,83 Eur. 2024 m. gruodžio 23 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, M. Z. finansinė padėtis nėra gera, kaltinamasis nedirba, gauna Valstybinio socialinio draudimo išmokas, šiuo nuosprendžiu jam skirtas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio rinkos vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, todėl teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. Z. nepriteistinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu byloje esanti laikmena – CD (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi M. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros ir šiuo laikotarpiu įpareigoti M. Z.:
- pradėti dirbti (tęsti darbą) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. kovo 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš M. Z. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 4690 Eur.
M. Z. 2024 m. kovo 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
M. Z. 2024 m. kovo 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.
M. Z. 2024 m. kovo 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtus dokumentus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. Z.
Iš M. Z. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena (diskas) su vaizdo įrašais, saugomą byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.